Dzūkijoje – vėžliasodis

Lazdijų rajone yra tinkamų baliniams vėžliams gyventi seklių ir šiltų balų, smėlėtų šlaitų kiaušinių dėtims. „Mūsų saugomų teritorijų darbuotojai nuolat prižiūri ir tvarko balinių vėžlių gyvenamas teritorijas: gilina, valo esamus ir kasa naujus vandens telkinius“, – „Ūkininko patarėjui“ sako Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos vadovas Paulius Čeponas. Pavasarį Dzūkijos vandens telkiniai  buvo pilni vandens, tačiau užsitęsus sausrai, vandens sumažėjo, specialistai baiminosi, kad tai gali nulemti ir balinių vėžlių gyvenimą. Džiaugiasi, kad jau sulaukė lietaus. „Buvo vėžliakasis, dabar – vėžliasodis“, – sako Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos vadovas P. Čeponas.

Specialistai, besirūpinantys baliniais vėžliais, spalį iš nesaugių dėčių paėmė dalį kiaušinių ir tik ką išsiritusių vėžliukų. Iš nesaugių dėčių, kurios šalia kelio, o kartais – net ant kelio, šalia urvų, dirbamuose laukuose, ir tų dėčių, kurios ganėtinai toli nuo vandens telkinių, vėžliukai paimami ir patikimi Lietuvos zoologijos sodo specialistų priežiūrai. Rudenį paimti, saugiai peržiemoję zoologijos sode Kaune, kruopščiai prižiūrėti specialistų mažyliai sugrąžinami namo, į tas vietas, iš kur ir buvo paimti. Anot zoologijos sodo specialistų, vėžliukai apetitu nesiskundė. Mažyliai sugrįžo stiprūs ir gerokai ūgtelėję. Kiti baliniai vėžliukai buvo palikti laisvėje. Juos specialistai taip pat stengiasi apsaugoti. Dėtis uždengia tinklais, kad plėšrūnai negalėtų išplėšti.

Pamatyti natūralioje gamtoje saulutėje besišildantį balinį vėžlį prilygsta kone stebuklui. Tad į balinių vėžliukų sugrįžtuves sugužėjo ne tik vietiniai, atvyko ir didmiesčių gyventojų. Mat tokį neeilinį reginį Metelių regioniniame parke galima išvysti tik kartą per metus. Daugelis susirinkusiųjų balinį vėžlį matė pirmą kartą. Tai itin reta proga: valandą galima pasigrožėti šiais retais ropliais. Specialistai tądien padaro išimtį – net leidžia mažylius paimti į rankas.

Iš 113 vėžliukų į gimtąsias balas šiemet sugrįžo 112 – vieno specialistams nepavyko išsaugoti. Dalis iškeliavo į Veisiejų apylinkes, kiti atvežti į Metelių regioninį parką. Mažyliai buvo paleisti Stračiūnų apylinkėje esančiuose vandens telkiniuose.

Lietuvos zoologijos sodo specialistės pastebi, kad šiemet net 70 proc. balinių vėžliukų – patinėliai. Akyli specialistai geba atskirti, kur patelė, o kur – patinėlis, ne specialistams tai padaryti ne taip paprasta. Anot vėžliukų mama vadinamos Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos Biologinės įvairovės apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės Metelių regioniniame parke Ingos Čitavičienės, tai lėmė oro sąlygos: jei šilta, tikėtina, kad išsiris daugiau patelių, jei šalta – patinėlių.

Iš miesto sugrįžę mažyliai paleisti tiesiai į balas. Taip jiems pagelbėjant, mat nemažai jauniklių žūva pirmosiomis dienomis tapdami plėšriųjų paukščių ar gyvūnų aukomis. Mažųjų balų gyventojų tyko daug pavojų: juos gali sulesti gandrai, gervės, garniai, net miškinės skruzdės gali jiems pakenkti. Dėtis kapsto lapės, kurių, pasak aplinkosaugos specialistų, šiemet ypač daug.

Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos vadovas Paulius Čeponas pastebi, kad su ūkininkais pavyksta susitarti – ūkininkai geranoriški, nearia, nešienauja tų vietų, kur yra balinių vėžlių dėčių. Kaimo žmonės saugo vėžliukus, juos myli, vadina savais, net pagelbėja specialistams apdengti dėtis.

Dėka aplinkosaugos specialistų, beveik dešimtmetį besirūpinančių baliniais vėžliais, dabar Dzūkijoje balinių vėžlių yra apie 1 500. Prieš dešimtmetį jų dėl aktyvių melioracijos darbų buvo telikę vos keli šimtai.

Autorės nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.