Didžiulė bėda
Apibendrindamas šių metų pasėlių deklaravimo rezultatus žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas prakalbo, kad jie kelia nerimą, turėdamas omenyje daugiamečių pievų atkūrimo problemą. „Nors deklaravimas pasibaigė ir pavyko įveikti didžiąją dalį jo metu atsiradusių iššūkių, deklaravimo duomenys rodo nerimą keliančius signalus. Toliau mažėja daugiamečių pievų plotai, o įsipareigojimai Europos Komisijai (EK), palyginti su praeitu laikotarpiu, išaugo, tad labai didelė tikimybė, kad pievų išlaikymo (neišarimo) įsipareigojimai nebus įvykdyti“, – ŽŪM naujienose buvo cituojamas žemės ūkio ministras. Toks ministro susirūpinimas gali pasirodyti panašus į krokodilo ašaras, nes, pasak agrarinio sektoriaus atstovų, ši problema nenauja, o jai išspręsti esą siūlyti veiksmingi variantai.
Lietuvai, kurioje gyvulininkystė dėl įvairių aplinkybių traukiasi kaip sniegas pavasarį, beveik 750 tūkst. ha pievų, deklaruotų 2018 m., – didžiulė bėda. Lietuva yra įsipareigojusi ES išsaugoti daugiametes pievas. Daugiamečiais žolynais užsėtų plotų ir bendro žemės ūkio paskirties žemės ploto santykis negalėjo sumažėti daugiau negu 5 proc., palyginti su referenciniu santykiu. Iki 2022-ųjų referenciniai buvo 2015 m., kuomet buvo apie 350 tūkst. ha daugiamečių pievų, o nuo 2023-ųjų – 2018 m., kai tokių pievų padvigubėjo. Manoma, kad prie išaugusių pievų plotų prisididėjo vadinamieji sofos ūkininkai, kuriuos gundė išmokos, pievos tiko dėl žalinimo reikalavimų.
Problema ne iš mėnulio nukrito
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Eimantas Pranauskas mano, kad dabar nereikėtų lieti ašarų dėl daugiamečių pievų, nes ši problema ne iš mėnulio nukrito, tai – žinomai užprogramuotas skaudulys, apie kurį daugybė kartų ir kalbėta, ir rašyta.
„Reglamentas leidžia valstybei narei pačiai apsibrėžti daugiamečių žolių sąvoką. Jeigu mes pakeistume apibrėžimą, problemos neliktų, nes galėtume pakeisti referencinius plotus. Apeliuodami į kitą reglamentą, galime perskaičiuoti 2018 m. referencinį plotą ir jį pritaikyti pagal naują apibrėžimą. Tiesa, strateginiame plane nuostata buvo pakeista ir 5 metų nesuarimo kriterijus išbrauktas, tačiau apibrėžimas nebuvo pakeistas. Jeigu jo nekeičiame, be abejo, siekiant peržiūrėti referencinį plotą, EK gali teisėtai pasakyti, ko jūs čia norite“, – „Ūkininko patarėjui“ dėstė LŽŪBA prezidentas.
Pasak jo, būtina peržiūrėti tą 750 tūkst. ha plotą, greičiausiai apie kokius 300 tūkst. ha buvo dirvonų, paverstų pievomis, juos reikėtų išmesti ir pasitvirtinti EK. „Jeigu liktų referencinis plotas 450 tūkst. ha ar net 500 tūkst. ha, mes ramiai miegotume. Jeigu 5 metus nesuartas, kaip sako ūkininkai, dirvonas, tai neverskime jo pieva, palikime, tai yra dirvonas, ariama žemė, apleista, apžėlusi ar dar kokia nors, bet nedarykime iš jos pievos. Bet mes padarėme ir įvedėme nesuarimo kriterijų. Dabar priimtas tik pusinis sprendimas, taigi, teoriškai yra arklys, o praktiškai jis nevažiuoja. Nežinau, kodėl ŽŪM negali apsiginti EK, juk yra reglamentas, kurį minėjau, jeigu apibrėžimas keičiasi, keičiasi ir plotas“, – aiškino E. Pranauskas.
Pratimas nesuveikė?
Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis ŪP sakė, kad nearimo kriterijaus nėra ir taisyklėse: „To neliko ir taisyklėse, dabar čia nekalbama, kad negalima atnaujinti pievos (neliečiant saugomų teritorijų), ją galima atsėti, atsirado nauji deklaravimo kodai naujai įsėtai pievai. Tik pagal reglamentą vis tiek daugiametės pievos statusas atsiranda tuomet, kai pieva yra išlaikyta 5 metus.“
Jis pridūrė, kad dažnai girdimas naratyvas, jog jei apibrėžimas apimtų pievas, nedalyvaujančias sėjomainoje, tiek 2018 m. referencijos plotas, tiek faktiškai deklaruojami plotai pasikoreguotų Lietuvai palankesniu būdu. „Šį pratimą tikrinome ir turime nuvilti, kad taip nebūtų. Minėtas apibrėžimas „Daugiametė ganykla arba pieva – užsėtas daugiametėmis žolėmis arba natūralus nenaudojamas sėjomainoje penkerius ar daugiau metų žemės plotas gyvuliams ganyti, žolei ar žolės produkcijai gauti“ galiojo iki pat 2018 m. vasaros. Ir per tą laikotarpį deklaruojamų daugiamečių pievų tik daugėjo“, – redakciją tikino žemės ūkio viceministras.
Kodėl dirvonas tapo aukso vertės?
Ekologinės žemdirbystės puoselėtojas Valentinas Genys, ūkininkaudamas paisantis mokslo raidės, ŪP teigė nesuprantantis daugiamečių pievų sureikšminimo: „Žvelgiant profesionaliai iš agronominės pusės, žemėtvarka yra mokslas. Niekaip nesuprantu, kur čia kažkas mato panacėją? Kodėl būtent pievos, o ne kokie kukurūzai? Koks daugiamečių pievų išskirtinumas? Tokia sąvoka yra gluminanti. Kas kita yra natūralios pievos ir ganyklos, kurios formavosi šimtmečius, tai tikrai yra tabu ir turtas, jų jau jokiu būdu negalima išarti. Natūralios pievos išlaikytos pagal dirvožemį, ten yra susiformavęs tam tikras biotipas ir dirvožemis. O toliau yra daugiametės žolės. Čia painiava terminuose.“
Jis tęsė, kad yra sumaišytos teisės ir pareigos. Kai turi gyvulių, suteikiama teisė ariamoje žemėje įsirengti ganyklą, jeigu gyvulių nėra, ariama žemė turi būti ariama. „Kas čia sugalvojo, kad dirvonas tapo aukso vertės. Iš agronominės pusės to nesuprantu, tai prasilenkia su mokslu. Ten visavertis žolynas be pagalbos susiformuos per kelis šimtmečius. Dirvonus arti yra būtina. Ir ES žaliajame kurse pabrėžiama, kad norint sumažinti trąšų ir cheminių augalų apsaugos priemonių naudojimą, dar intensyvinti arimą reikia, nes kultūriniai augalai pasensta ir išnyksta. Norint, kad anglies sekvestracija vyktų geriau ir būtų galima pasigaminti pašarų, reikia palaikyti jauną žolyną ariamoje žemėje. Kur natūrali pieva šimtmečiais, ji pati iš savęs, iš dirvožemio yra produktyvi, o iš dirvono per 30 metų nepasidarė kažkas, tai yra kultūrinių ir nekultūrinių augalų mišinys, kuris tam tikromis formomis degraduoja. Nuo pavadinimo niekas nepasikeičia. Dirvonas lieka dirvonu“, – konstatavo agronomas.
Pievų istorija gali pasibaigti teisme
Ukmergės rajono ūkininkui regisi, kad visa daugiamečių pievų atkūrimo istorija gali pasibaigti teisme. „Deklaravimas ir pavadinimas nepakeičia paskirties, nes kadastre aiškiai parašyta – ariama žemė. Jeigu automobilį kas pavadins tanku, tokiu jis tikrai netaps. Čia reikės bylinėtis, nes kokią teisę turi nurodinėti, ką veikti privačioje nuosavybėje, pakeitus pavadinimą. Ir visus pagal vieną kurpalį, juk Lietuvoje yra 12 tipų, 24 potipiai ir 256 rūšys dirvožemių. Tai milijardai variacijų ir skirtingų biotipų, o mes dabar dedame „pliusiuką“, kad tai yra žaliasis kuras. Čia juo net nekvepia, tai panašu tik į išmokų įsisavinimą. Pakalbėsime po 5 metų – ar tik nebus fiasko“, – samprotavo V. Genys.
Ekologinio ūkio savininkas aiškino, kad pirmiausia reikėtų inventorizuoti, kiek yra pievų, kiek tų natūralių dalykų „palindo“ po asfaltu, po sodybomis, kiek tokių pievučių buvo miško ūkio žemėje, kiek jų sunykusių, apsodinta mišku ir t. t.
„Tada turėtume bendrą vaizdą ir prasidėtų procedūros, konsolidacijos žemėtvarkos projektai, kurie apjungtų ir miškų ūkį, ir privatininkus, ir valstybinę žemę. Reikia ne sankcijomis gąsdinti, o numatyti kompensacinį mechanizmą, nes tai yra turto vertės praradimas. Galiausiai yra Lietuvos Konstitucija, kuri gina privačią nuosavybę. Ir, aišku, reikia atlikti darbą, juridiškai įforminti. Čia turi būti visas procesas, o ne taip, kad nupaišiau ir pavadinau. Vieną kartą reikia apsispręsti ir viską tvarkingai padaryti – oriai ir paprastai. Tai būtų gamtosauga ir niekas neprieštarautų, o dabar nežinome, kaip elgtis. Nežinia labai slegia“, – apibendrino ŪP pašnekovas.
Pančiai privačiai nuosavybei?
Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,
„Ūkininko patarėjas” Nr. 80, 2023 m. liepos 20 d.
Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuose prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.
Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba
https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.
Redakcijos nuotraukos
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.