Ashburn +23,8 °C Dangus giedras
Ketvirtadienis, 18 Lie 2024
Ashburn +23,8 °C Dangus giedras
Ketvirtadienis, 18 Lie 2024

Dainius ŠEPETYS
žurnalistas
 

Lietuvos miškai: kaip sugrūsti juos į GAR rėmus?

2023/07/23


Europos Parlamentui patvirtinus eurokomisaro Virginijaus Sinkevičiaus inicijuotą Gamtos atkūrimo reglamentą (GAR), kuriuo bus siekiama didinti biologinę ekosistemų įvairovę ir padidinti nevienodo amžiaus miškų dalį, „Ūkininko patarėjas“ aiškinosi, kokiais būdais tai būtų daroma ir kokių pokyčių mūsų giriose galima tikėtis.

Galimybės – ribotos

Valstybinės miškų tarnybos (VMT) direktoriaus pavaduotojas Albertas Kasperavičius redakcijai sakė, kad kiekviena Europos Sąjungos šalis GAR įgyvendinti turės parengti nacionalinius teisės aktus, kuriuose bus numatyta, kokiomis priemonėmis, kokia apimtimi ir kaip turėtų būti įgyvendinama nuostata dėl įvairiaamžių medynų ploto miškuose didinimo. „Jau dabar yra diskutuojama dėl teisės aktų pakeitimų, kuriais numatomos priemonės, lemsiančios nevienodo amžiaus medynų ploto dalies didėjimą“, – kalbėjo A. Kasperavičius.

Pasirodo, Lietuvoje vienaamžių medynų dalis yra didžiausia (61 proc.), o įvairiaamžių (trijų ar daugiau kartų) medynų tėra 6 proc. „Prielaidų tipingiems įvairiaamžiams medynams formuotis turime nedaug, nes nėra daug medžių rūšių, kurios augtų antrame arde, jau nekalbant apie trečią ar ketvirtą ardus“, – aiškino specialistas, pabrėždamas, kad faktiškai turime tik vieną tik-
rai unksminę medžių rūšį – eglę (medynuose dažniausiai skiriami du ardai: pirmasis (vyraujantis, viršutinis) ardas – vyrauja pagrindiniai aukščiausi medžiai. Antrasis ardas (žemutinis) – tai žemiau pirmojo ardo augantys medžiai. Paprastai antrajame arde auga ūksmę pakenčiantys ir jauname amžiuje lėčiau augančių rūšių medžiai – aut. past.).

Dar viena ūksminių medžių rūšis – liepa, bet jos ūkinė vertė maža. Prie ūksminių medžių dar galima pridėti ir skroblą, buką (savaime auga Šilutės, Jurbarko apylinkėse), skirpstą, guobą (šie kenčia nuo ligų), priskirtinas ir klevas bei dar kelios rūšys. Bet realiausias pretendentas į įvairiaamžių medynų formavimą – eglė.

Vienodo amžiaus medynai – produktyvesni

Lietuvoje grynų medynų, t. y. tokių, kur vyraujanti medžių rūšis sudaro daugiau kaip 85 proc. medyno tūrio, yra apie 27 proc. Mišrūs, su antru ardu medynai sudaro 25 proc., o daugiausia yra mišrių vienaardžių medynų – 48 proc. „Reikšmingas grynų medynų kiekis nulemtas pakankamai didelio neturtingų augaviečių ploto, ypač Dzūkijoje, kur paprastai vyrauja gryni pušynai“,– aiškino A. Kasperavičius .

Pasak specialisto, įvairiaamžiai medynai savo produktyvumu ir anglies absorbcija negali prilygti vienaamžiams. Taip yra dėl šių priežasčių: vienaamžiai medynai trumpiausiu laiku suformuoja ištisinę medžių lajų dangą, užtikrindami intensyviausią fotosintezę ir aukštą produktyvumą. Tokiuose medynuose palyginti nesudėtingai galima reguliuoti tarprūšinius medžių, esančių vienoje lajų plokštumoje, santykius ugdomųjų kirtimų būdu.

Tipiškuose įvairiaamžiuose medynuose medžių lajos išsidėsto keliose plokštumose (arduose), kur jų tarpusavio santykiai ir jų reguliavimas yra žymiai sudėtingesni. „Priklausomai nuo kartų skaičiaus, susidarys gerokai ilgesnis mažai produktyvus laikotarpis, reikalingas skirtingų kartų medžių lajų ištisinei dangai skirtingose plokštumose susiformuoti“, – medynų auginimo procesus komentavo VMT direktoriaus pavaduotojas. Anot jo, čia bus patiriami laiko nuostoliai, kol atskirų ardų ar grupių medžiai išsprendžia tarpusavio konkurencinius santykius ardo ar medžių grupės viduje. Tokie medynų formavimosi ypatumai gali nulemti visu trečdaliu mažesnį įvairiaamžių medynų produktyvumą, palyginti su vienaamžiais medynais.

Avantiūra, kuri padidins medienos kainas

„Turime įvertinti ir tai, kad Lietuvos sąlygomis neturime pakankamai medžių rūšių, galinčių produktyviai augti kitų medžių polajyje, ypač mažesnio našumo augavietėse“, – kalbėjo A. Kasperavičius, akcentuodamas, kad, nepaisant praktikoje taikomų atrankinių kirtimų, Lietuvoje nėra tipiškų įvairiaamžių etaloninių medynų.

Pasak pašnekovo, čia pavyzdžiu neturėtume imti Vakarų Europos, kur yra įvairiaamžių medynų, bet ten auga bukai, kėniai, pocūgės su palyginti vienoda auginimo trukme bei gerai prisitaikantys prie įvairaus laipsnio šviesos nepritekliaus. Kad būtų išvengta klaidų, siūloma patvirtinti ilgalaikę mokslinių tyrimų programą ir organizuoti tyrimus, siekiant atrankiniais kirtimais formuoti įvairiaamžius medynus.

Pasiteiravome, kaip nevienodo amžiaus miškų auginimas paveiks medienos kainą, ir sužinojome, kad įvairiaamžio medyno auginimas yra sudėtingesnis, reikalaujantis žymiai aukštesnės kvalifikacijos specialistų, turinčių didesnę patirtį. Tačiau tokio medyno našumas (išaugintas medienos tūris ploto vienete per laiko tarpą, sukauptas CO2 kiekis ir pan.) ir medžių prieaugis yra mažesni nei vienaamžių medynų auginimo atveju. Taigi, šios aplinkybės lems aukštesnę medienos, išaugintos ivairiaamžiame medyne, savikainą ir galų gale produkcijos kainą (jei įvairiaamžių medynų auginimas nebūtų valstybės remiamas).

Albertas Kasperavičius teigė, jog tam, kad būtų išvengta klaidų, reikia patvirtinti ilgalaikę mokslinių tyrimų programą, siekiant atrankiniais kirtimais formuoti įvairiaamžius medynus.

Miške procesai trunka šimtmečius

Lietuvos miškų savininkų asociacijos (LMSA) vadovas Algis Gaižutis, komentuodamas redakcijai šią situaciją, juokaudamas retoriškai klausė: „Kiek anksčiau iš lyg ir patikimų šaltinių buvo pasirodžiusi informacija, kad vieno kėkšto nauda vienam hektarui miško yra vertinama 8 tūkst. eurų, tai ar galima tuo patikėti?“ Pasak pašnekovo, noras atkurti tai, kas buvo prieš 100 metų, yra toks pat, kaip kad dabar senutė pareikštų, jog ji vėl nori būti mergaite.

„Daugiau medžių rūšių, didesnio miškų atsparumo negandoms, žinoma, reikia, kaip ir sveikos ekosistemos yra labai sveikintinas dalykas, tačiau reglamente pateikiami įgyvendinimo būdai – grynas absurdas“, – kalbėjo LMSA vadovas, teigdamas, kad iki vykdymo tokie planai neprieis. Anot jo, žemės ūkyje galima vienus metus sėti rapsus, kitus – kviečius, trečius – dar ką nors, o miške taip padaryti neįmanoma, nes čia viskas užtrunka dešimtmečius ar šimtmečius.

Algis Gaižutis griežtai sukritikavo GAR projektą.

„Matyčiau tokį atkūrimą tik degradavusiose žemėse, ir tai reikia viską detaliai įvertinti, apskaičiuoti, kokio dydžio kompensacijos turės tekti žemių savininkams už atimtą teisę naudotis savo turtu, nes čia, kaip ir žemės ūkyje – jei dirbamą lauką paversime šlapyne, juo naudotis nebebus galimybių“, – savo pastebėjimus dėstė A. Gaižutis, pridurdamas, kad, matyt, nenorima visko paversti pūvančia aplinka ir balansas privalo išlikti.

Darant prielaidą, kas būtų jeigu būtų, pašnekovo klausėme, o kaip gamtos atkūrimas paveiktų medienos kainas? „Medienos kaina priklausys nuo apribojimų ir reikalavimų“, – sakė A. Gaižutis, primindamas, kad kiekviena veikla, kuri reikalauja papildomų kaštų, didina galutinę produkcijos kainą.

 

Algio GAIŽUČIO, Valstybinės miškų tarnybos ir redakcijos  nuotraukos

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis