Ashburn +32,3 °C Mažai debesuota
Pirmadienis, 22 Lie 2024
Ashburn +32,3 °C Mažai debesuota
Pirmadienis, 22 Lie 2024

Vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms išleidome pusę milijardo

2023/08/05


Už kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones pernai Lietuvos vaistinėse iš viso išleista 497 mln. eurų. Didžioji dalis šios sumos – 458 mln. eurų buvo kompensuota iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, 19 mln. paciento priemokų padengta iš valstybės biudžeto, o dar beveik 20 mln. priemokų sumokėjo pacientai savo lėšomis. Pacientams tenkanti vaistams išleidžiamos sumos dalis mažėja kasmet – per pastaruosius penkerius metus ji sumažėjo 15 proc., rodo Valstybinės ligonių kasos analizė.

Vartojimas ir išlaidos didėja kasmet

Dėl senstančios populiacijos ir didėjančio ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų skaičiaus kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių (MPP) skiriama vis daugiau, jų vartojimas auga.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) analizės duomenimis, praeitais metais Lietuvoje kompensuojamuosius vaistus vartojo ir MPP naudojo apie 1,2 milijono pacientų, t. y. apie 43 proc. visų Lietuvos gyventojų (beveik 3 proc. daugiau nei užpernai), kai kitose Europos Sąjungos šalyse vartojimas siekia apie 40–60 proc. gyventojų. Iš jų vyresni nei 60 metų gyventojai sudarė didesnę dalį – apie 54 proc. – visų gyventojų, vartojusių kompensuojamuosius vaistus ir naudojusių kompensuojamąsias MPP.

„Jau trečius metus iš eilės labiausiai pažeidžiamos gyventojų grupės – 75 metų ir vyresni pacientai, mažas pajamas gaunantys neįgalieji ir pensininkai turi galimybę gauti kompensuojamuosius vaistus ir MPP nemokėdami  paciento priemokos. Šių asmenų skaičius pernai sudarė 341 tūkst., o valstybės biudžeto išlaidos priemokoms padengti siekė 19,1 mln. eurų“, – sako VLK Vaistų kompensavimo skyriaus patarėja Lina Škiudaitė.

Didėjant kompensuojamųjų vaistų ir MPP vartojimui, kasmet didėja ir išlaidos šiai sričiai. Per penkerius metus jos išaugo daugiau nei 200 mln. eurų.

Skaičiuojama, kad vidutinės metinės Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) išlaidos vieno nuolatinio gyventojo vaistams ir MPP kompensuoti siekė 163 eurus, t. y. 24 eurais daugiau nei 2021m.

Daugiausiai išleista onkologiniams vaistams

Praeitais metais PSDF lėšomis buvo kompensuotos daugiau nei 2 200 vaistų prekiniais pavadinimais įsigijimo išlaidos, buvo pradėti kompensuoti 16 naujų bendrinių pavadinimų vaistai, skirti išsėtinei sklerozei, psichikos ir elgesio sutrikimams, opiniam kolitui, onkologiniams susirgimams ir dar daugeliui kitų ligų gydyti.

„Didžiausias PSDF išlaidų augimas pernai buvo fiksuojamas priešnavikinių vaistų grupėje. Išlaidos onkologiniams vaistams kompensuoti sudarė net 44 proc. visų fondo išlaidų, skirtų vaistams kompensuoti ir siekė net 193 mln. eurų. Dar 69 mln. eurų prireikė kardiologinių, o  beveik 48 mln. eurų kraujotakos sistemą veikiančių vaistų išlaidoms padengti“, – vardina L. Škiudaitė.

VLK analizės duomenimis, daugiausia priemokų pernai, kaip ir ankstesniais metais, gyventojai sumokėjo, įsigydami kardiologinius vaistus – beveik 12 mln. eurų, vaistus, veikiančius virškinimo traktą –  daugiau nei 2 mln. eurų bei vaistus, veikiančius nervų sistemą – 1,4 mln. eurų. Būtent kardiologinių vaistų Lietuvoje suvartojama daugiausiai.

Praeitais metais priemoka už kompensuojamojo vaisto pakuotę, kai vaistas kompensuojamas 100 proc., Lietuvoje negalėjo viršyti 4,71 euro. Statistika rodo, kad 2022 m. pacientas vidutiniškai savo lėšomis už vieną kompensuojamojo vaisto ar MPP receptą sumokėjo 3,14 euro, o valstybės biudžeto lėšomis už vieną kompensuojamąjį vaisto ar MPP receptą buvo padengiama 4,67 euro paciento priemokos.

Padės pacientams sutaupyti

VLK skaičiavimai rodo, kad palyginti su užpernai, PSDF išlaidos generiniams ir referenciniams vaistams kompensuoti praeitais metais išliko panašios, tačiau gerokai išaugo išlaidos originaliems vaistams kompensuoti. Pernai tam  prireikė net 54,5 mln. eurų daugiau nei 2021-aisiais.

„Išlaidos originaliems vaistams kompensuoti didėja kasmet. Per penkerius metus jos išaugo dvigubai – nuo beveik 145 mln. eurų 2018-aisiais iki 291,4 praeitais metais. Be to, originalių vaistų kompensavimui išleidžiama triskart daugiau PSDF lėšų nei generinių“, – pastebi VLK Vaistų kompensavimo skyriaus patarėja L. Škiudaitė.

Nuo šių metų liepos 1-osios įsigaliojo nauja tvarka, pagal kurią valstybės biudžeto lėšomis yra dengiamos vaistų priemokos tiems pacientams, kurie nuo metų pradžios patyrė daug išlaidų, mokėdami priemokas už pigiausius vaistus. Sukaupus 48,36 euro priemokų krepšelį, vėliau, iki metų pabaigos už pigiausius vaistus šie pacientai vaistinėje priemokų mokėti neturi. Sukauptą priemokų krepšelį pacientas gali pasitikrinti e. sveikatos portale.

Skaičiuojama, kad jei pacientai vaistinėje rinktųsi pigiausius vaistus, jų išlaidos vaistų priemokoms galėtų sumažėti trečdaliu.

 

infografikas

Reitingų viršūnėse

VLK analizė atskleidė 10 ligų, kurių gydymui skiriamų vaistų ir MPP išlaidos iš PSDF pernai buvo didžiausios. Į pirmąjį penketuką patenka hipertenzinės ligos, kurioms gydyti pernai išleista 42,6 mln. eurų, bronchų ir plaučių piktybiniam navikui – beveik 28 mln. eurų, II tipo cukriniam diabetui – 26 mln. eurų, odos piktybinei melanomai – 21 mln. eurų, prieširdžių virpėjimui ir plazdėjimui gydyti – 17,6 mln. eurų. Dar 17 mln. eurų praeitais metais prireikė išsėtine skleroze sergančių pacientų vaistams ir MPP kompensuoti, 15 mln. – limfoidine leukemija sergančiųjų gydymui ir beveik po 14 mln. eurų – inkstų (išskyrus inksto geldelę), prostatos piktybiniams navikams bei paveldėtajai VIII veiksnio stokai gydyti.

Kompensuojamus vaistus Lietuvoje pernai siūlė 98 gamintojai. Daugiausia už kompensuojamuosius vaistus iš PSDF biudžeto buvo sumokėta šioms farmacijos kompanijoms: „Novartis Europharm Ltd“ – 45,6 mln. eurų, „Johnson & Johnson“ – 33 mln. eurų, „Roche Registration Ltd“ – 29,4 mln. eurų, „Merck Sharp & Dohme“ – 22,4 mln. eurų, „Bristol-Myers Squibb“ ir „AstraZeneca AB“ – po daugiau nei 19 mln. eurų, „Les Laboratoires Servier“–  beveik 17 mln. eurų, „AbbVie Ltd“ – 16 mln. eurų, „KRKA d. d.“ ir „Menarini Group“ –  daugiau nei 14 mln. eurų.

Ligonių kasų specialistai taip pat sudarė dešimtuką vaistinių, kurios išdavė daugiausiai PSDF lėšomis kompensuojamų vaistų ir MPP pacientams. Tai: „Eurovaistinė“ – 108 mln. eurų, „Gintarinė vaistinė“ – daugiau nei 90 mln. eurų, „Nemuno vaistinė“ – 62 mln. eurų, „Apotheca vaistinė“ – beveik 52 mln. eurų, „BENU Vaistinė Lietuva“ – 47  mln. eurų, vaistinė „Esra“ – 24 mln. eurų, „Norfos vaistinė“ – 21 mln. eurų, „Rovifarma vaistinė“ – 18,6 mln. eurų, „Smėlynės vaistinė“ – 3,5 mln. eurų, „Naujakiemio vaistinė“ – 3,3 mln. eurų.

 

VLK informacija

123rf nuotr.

Dalintis