Dauguma žvėrių – užsikrėtę sarkocistomis
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos fakulteto profesorius dr. Mindaugas Šarkūnas tvirtino, kad parazitų poveikis laukiniams gyvūnams dažniausiai yra neigiamas, nes dėl jų gausos žvėrys susilpnėja ir, tarkim, vilkui, visada lengviau sugauti nusilpusį, paliegusį grobį. Tačiau mokslininkas įžvelgė ir teigiamą reiškinį, nes išėmus tokį gyvūną iš gamtos sumažėja parazitų platinimas.
Kalbėdamas apie neigiamą parazitų poveikį M. Šarkūnas išskyrė kaspinuočius ir kraujasiurbes erkes. Šie parazitai pasiima iš šeimininko maistines medžiagas, taip jį nusilpnindami. Taip pat mokslininkas pastebėjo, kad parazitai mažina gyvūnų išgyvenamumą bei reprodukciją.
Sarkocistos – parazitiniai pirmuonys, kurie dažniausiai yra nematomi. Anot profesoriaus, sarkocistos – ekonomiškai nežalingas parazitas. Žmonės taip pat gali juo užsikrėsti, tačiau tai nebus labai skausminga. Sarkocistos labiau pavojingos žmonėms, neturintiems stipresnio imuniteto, sergantiems ŽIV.
Kalbėdamas apie sarkocistų paplitimą tarp laukinių gyvūnų M. Šarkūnas teigė, kad net 87 proc. stirnų yra jomis užsikrėtusios. Šiuo parazitiniu pirmuoniu užsikrėtę 84 proc. tauriųjų elnių, 83 proc. briedžių. Akcentuojama, kad stirnos sarkocistomis užsikrečia gausiausiai.
Sarkocistų „ryžiai“ matomi ne visur
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto lektorė dr. Rasa Vaitkevičiūtė ŪP redakcijai prisipažino, kad apie sarkocistas ji gali kalbėti daug ir ilgai, nes ši tema ją labai domina. „Sarkocistos paplitusios visuose gyvūnuose, yra gal tik kelios rūšys, kuriose šie parazitai nėra aptinkami“, – teigė R. Vaitkevičiūtė. Ji sakė, kad iš poros šimtų rūšių sarkocistų, kurios parazituoja visur, paprasta akimi yra matomos tik kelių rūšių.
„Sarkocistos, liaudyje dažnai vadinamos „ryžiais“, gerai matomos ančių ir stirnų mėsoje, tačiau ar tai tos pačios rūšies parazitiniai pirmuonys, dabar pasakyti negaliu“, – telefonu redakcijai perdavė buvusi aplinkos viceministrė.
Pasak pašnekovės, sarkocistos aptinkamos ne tik laukinių, bet ir naminių paukščių mėsoje. „Pavyzdys: sodiečio sodyboje yra kūdra, kurioje turškiasi penkios naminės antys, į kūdrą atskrenda laukinis paukštis, užsikrėtęs sarkocistomis, tas paukštis nugaišta. Štai ir parazitų paplitimo židinys“, – pavyzdį pateikė R. Vaitkevičiūtė.
„Šernų mėsoje sarkocistos nėra matomos plika akimi, tačiau tiriant mėginius dėl trichineliozės užkrato jos yra dažnai aptinkamos“, – sakė ŪP pašnekovė, vildamasi, kad žmonės termiškai neapdorotos laukinio žvėries mėsos nevalgo.
Valgyti nereikėtų
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Utenos departamento direktorius Linas Tiškus redakcijai sakė, kad mėsoje aptikus sarkocistų, privalomo mėsos sunaikinimo nėra. „Nustatę šį parazitą tarnybos specialistų ištirtame mėginyje, pateikiame rekomendacinio pobūdžio nurodymą, todėl mėsos turėtojas su ja gali elgtis kaip tinkamas“, – kalbėjo departamento direktorius, primindamas, kad sunaikinti būtina tik trichinelioze užkrėstą mėsą.
Pasak L. Tiškaus, tinkamai termiškai apdorojus sarkocistomis užkrėstą mėsą, ji pavojaus žmogaus gyvybei ir sveikatai nekelia, tačiau nuo tokio produkto vartojimo kiekvieną turėtų sustabdyti mintis apie jame knibždėjusius parazitus.
VMVT Utenos departamento direktoriaus patarėjas Alvydas Stukas paneigė medžiotojų kalbas socialiniuose tinkluose, neva sarkocistomis užteršta stirniena buvo pristatyta į jų tarnybos laboratoriją. „Tokio mėginio, apie kurį kalbate, ištirti nesame gavę, gal jį gavo kitas Utenos departamento rajoninis VMVT skyrius“, – redakcijai sakė A. Stukas. Paklaustas, ką jis mano apie parazitais užkrėstą mėsą, pašnekovas išsakė savo nuomonę: „Manau, tokios mėsos valgyti nereikėtų, net ir termiškai ją apdorojus, nes labai jau prasta jos prekinė išvaizda.“
Rasos VAITKEVIČIŪTĖS nuotr. –Sarkocistozė stirnienoje
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.