Ashburn +6,5 °C Nedidelis lietus
Penktadienis, 23 Vas 2024
Ashburn +6,5 °C Nedidelis lietus
Penktadienis, 23 Vas 2024

Puodžių ir aplinkinių kaimų gyventojai pasiryžę įrodyti žvyrkelio svarbą

2023/08/23


Pasvalys („Darbas“). Tęsiasi „Via Baltica“ magistralės maždaug 9 kilometrų atkarpos nuo Pasvalio iki Raubonių remontas, o kartu su juo – vairuotojų, keleivių košmaras. Norint įveikti kelių kilometrų remontuojamo kelio atkarpą kartais prireikia net kelių valandų. Siekiant išvengti varginančio kiurksojimo eilėse, ieško kitų maršrutų. Ir, žinoma, suranda. Vienas iš jų – per Žilpamūšį, Puodžius, Tetirvinus. Nesvarbu, kad iki Tetirvinų reikia trankytis žvyrkeliu – užtat sutaupomas laikas.

Puodžių ir aplinkinių kaimų gyventojus į neviltį varo lietuviškais, latviškais, lenkiškais, estiškais, vokiškais ir kitų valstybių numeriais paženklintos kiaurą parą dundančios krovininės, lengvosios mašinos ir autobusai. Nes šio, kaip ir kitų, žvyrkelių sankasa jau seniai panaši į seną išskydusią pagalvę. Baiminamasi, kad rudeniop kelias taps išvis nepravažiuojamu lengvaisiais automobiliais, nes ir dabar jau nusėtas didelėmis duobėmis.

Tačiau gyventojai nelinkę sėdėti sudėję rankų ir žiūrėti, kaip tiesiog akyse baigia nykti žvyrkelis ir kasdien reikia laužyti automobilius važinėjant į darbą.

Žvyrkelis Tetirvinai-Žilpamūšis nyksta tiesiog akyse.

Jie pakvietė į susitikimą su rajono vadovais. Nemažas būrys susirinkusiųjų laukė valdžios atstovų ne, kaip įprasta, bendruomenės namuose, o šalikelėje, greta dulkes keliančių mašinų. Į susitikimą atvyko Savivaldybės meras Gintautas Gegužinskas, administracijos direktorius Povilas Balčiūnas, Saločių seniūnas Sigitas Savickas ir AB „Kelių priežiūra“ Pasvalio kelių tarnybos vadovas Šarūnas Gustas. Dėl svarbių priežasčių negalėjo atvažiuoti Seimo narys Antanas Matulas. Tačiau parlamentaro pavardė dažnai buvo minima.

Asfaltavimo perspektyva horizonte?

Valandą trukusio gyventojų susitikimo su valdžios atstovais emocinis fonas priminė „amerikietiškus kalnelius“ – ramesnio pokalbio minutes keisdavo piktoki nepasitenkinimo pliūpsniai.

Pirmiausia meras G. Gegužinskas priminė, kad žvyrkelis priklauso ne Savivaldybei, o Lietuvos automobilių kelių direkcijai. „Mes tai seniai žinome!“ – vos spėjus merui ištarti replikavo viena iš susitikimo organizatorių, Puodžių kaimo gyventoja Regina Janulevičienė. Toliau rajono vadovas pakomentavo Kelių direkcijos parengtą žvyrkelių asfaltavimo programą. Joje nuo Žilpamūšio iki sankryžos su asfaltuotu keliu Tetirvinai–Kiemėnai besidriekiantis žvyrkelis išskaidytas į dvi dalis. Atkarpa nuo Žilpamūšio iki Puodžių pagal asfaltavimo eilę yra 21 vietoje iš 56- ių žvyrkelių sąrašo, o nuo Puodžių iki minėtos sankryžos – 51 vietoje. Kadangi šalyje jau kelis dešimtmečius žvyrkelių asfaltavimo darbai vyksta, švelniai tariant, vėžlio žingsniu. Jei padėtis iš esmės nesikeis, nežinia kelinta karta Puodžių kaimo gyventojų galės džiaugtis lygiu keliu. Meras taip pat priminė, kad sudarant 2018–2023 m. žvyrkelių asfaltavimo programą, Savivaldybės buvo paprašyta pateikti prioritetinį kelių sąrašą. „Tai kokiais kriterijais remiantis buvo asfaltuota kelio atkarpa nuo Valakėlių iki Ližų, kur yra tik kelios sodybos?“, – stebėjosi susirinkusieji. „O ką aš žinau? Lygiai taip pat galite paklausti, kodėl buvo asfaltuotas žvyrkelis nuo Saločių iki Šakarnių, nors šio kelio išvis nebuvo nurodę“, – kalbėjo meras G. Gegužinskas. Jis minėjo, kad daug raštų prirašyta dėl pėsčiųjų ir dviratininkų tako nuo Pasvalio į Valakėlius reikalingumo. Tačiau iki šiol visi prašymai – kaip žirniai į sieną. Daugiau nei pusmetis praėjo nuo magistralinio dujotiekio avarijos ties Valakėliais, tačiau iki šiol nepavyksta priprašyti, kad būtų suremontuota nedidelė sugadinto kelio dalis. Birželio pabaigoje šią vietą apžiūrėjo rajone lankęsis Susisiekimo ministras Marius Skuodis. Tačiau iki šiol rezultatų nematyti. Savivaldybės vadovo aiškinimai apie biurokratines džiungles ir atskirų tarnybų nesusišnekėjimą tik dar daugiau šliukštelėjo žibalo į ugnį. „Tai kam mes jus renkame ir ko čia atvažiavote, jei nieko negalite spręsti?“ – piktinosi Puodžiuose gyvenantis Jonas Janulevičius ir kiti susirinkusieji. Kelis kartus gyventojai rajono merui priminė, kad maždaug prieš dvidešimt metų Seimo narys A. Matulas pažadėjo, jog žvyrkelis bus asfaltuotas. „Buvo pažadėta, kad jau 2015 m. pro Pasvalį galėsime važiuoti automagistrale“, – replikavo Savivaldybės meras G. Gegužinskas.

Remontuojant „Via Balticos“ atkarpą, sunkiasvorės mašinos dunda žvyrkeliu.

Žvyrkelių priežiūrai – tik katino ašaros

Pasvalio kelių tarnybos vadovas Š. Gustas paaiškino, kad tarnybą sudaro Pasvalio, Biržų ir Pakruojo meistrijos ir visuose trijuose rajonuose yra įvairiausių kuriozų. Jis stebėjosi, kad organizuojami konkursai ir remontuojami dar palyginti neblogos būklės asfaltuoti keliai. Tuo tarpu visoje šalyje žvyrkelių remontas, anot Š. Gusto, seniai pamirštas. Pasvalio rajone yra 500 kilometrų regioninių kelių, iš kurių trečdalį sudaro žvyrkeliai. Šiemet jų remontui skirta tik 70 tūkst. eurų. „Už tokią sumą galime sutvarkyti tik apie 400 metrų žvyrkelio“, – aiškino Pasvalio kelių tarnybos vadovas Š. Gustas. Jis minėjo, kad tarnyba iš savo lėšų dabar stengiasi kuo dažniau greideriuoti žvyrkelį Tetirvinai–Žilpamūšis. Tačiau po kiek laiko sunkiasvorės mašinos vėl išmuša duobes.

Valstybei priklausančių kelių remonto eiliškumą nustato jų savininkė – Lietuvos automobilių kelių direkcija. Jis sudaromas atsižvelgiant į sunkiasvorio transporto intensyvumą. Tai išgirdę gyventojai piktinosi, kodėl transporto priemones skaičiuojantis įrenginys buvo pastatytas pavasarį, o ne dabar, kai viena paskui kitą dunda sunkiasvorės mašinos. „Ne mes tuos skaičiuotuvus statome ir niekas mūsų neklausia“, – bandė toliau aiškinti Š. Gustas. Tačiau jo žodžiai skendo pasipiktinusių balsų jūroje.

Pasigirdo net grasinimų blokuoti Žilpamūšio tiltą per Mūšą. Meras priminė, kad dabar jis faktiškai yra bešeimininkis – kadaise „Draugystės“ kolūkio lėšomis pastatyto tilto kratosi Kelių direkcija. Nes apverktinos būklės ir skubiai remontuotinų tiltų šalyje yra į valias. Pasigirdo pasiūlymų pastatyti transporto priemonių masę ribojančius draudžiamuosius ženklus. Pasvalio kelių tarnybos vadovas Š. Gustas paaiškino, kad sunkiasvorių transporto priemonių eismą žvyrkeliuose ribojantys ženklai statomi tik per pavasario polaidį, o pažeidėjus gali bausti tik policija.

Pasvalio kelių tarnybos vadovas Šarūnas Gustas tvirtino, kad žvyrkelių remontui skiriamas tik katino ašaros.

Surinko 276 parašus

„Prašome vienintelio dalyko – padėkite įrodyti Susisiekimo ministerijai ar kitai valdžiai, kuri gali priimti sprendimus, kad kelias Tetirvinai–Žilpamūšis yra išskirtinis. „Via Balticos“ atkarpoje nuo Pasvalio iki Žilpamūšio sankryžos atsitikus kokiai nors nelaimei, transporto srautas pajuda per Puodžius“, – kalbėjo R. Janulevičienė, rodydama aplanką su prašymu, kurį pasirašė 276 Puodžių, Žilpamūšio ir mažesnių kaimų gyventojai. Meras G. Gegužinskas pažadėjęs kreipimąsi išsiųsti, patarė jį adresuoti Susisiekimo ministerijai, Lietuvos kelių direkcijai, finansinius ir ekonominius reikalus sprendžiantiems Seimo komitetams.

Beje, tai nebe pirmas Puodžių ir aplinkinių kaimų gyventojų raštiškas bandymas belstis į Vilniuje esančios valdžios vartus. Tačiau gauti atsakymai nuvylė – sostinėje sėdintiems valdininkams kelias pasirodė ne toks jau svarbus kaip vietos gyventojams. R. Janulevičienė tvirtino, kad viename atsakyme buvo parašyta, jog Savivaldybė neįtraukė žvyrkelio į siūlomų asfaltuoti kelių sąrašą. „Kiek gi galima iš mūsų tyčiotis?“ – retoriškai klausė žmonės. Išvažiavus rajono valdžiai, gyventojai neskubėjo skirstytis. Diskutavo, ar nevertėtų kviestis televizijos, kad žinia apie Puodžių ir kitų kaimų gyventojų rūpesčius ir lūkesčius pasklistų kuo plačiau

 

Autorius Sigitas KANIŠAUSKAS/DARBAS

Autoriaus nuotraukos

 

Pasvalio kelių tarnybos vadovas Šarūnas Gustas tvirtino, kad žvyrkelių remontui skiriamas tik katino ašaros.

Remontuojant „Via Balticos“ atkarpą, sunkiasvorės mašinos dunda žvyrkeliu.

Dalintis
2024/02/22

Už ką dar gali tekti žemdirbiams susimokėti?

2022 m. Lietuvoje į atmosferą pateko beveik 5 proc. mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD). Visuose sektoriuose išmetimai sumažėjo, tik vienintelio žemės ūkio išaugo 1,8 proc. Tokia Aplinkos ministerijos (AM) p...
2024/02/22

Svarbu: štai kokias išimtis taikyti ūkininkams pasiūlė EK

Vasario 22 d. Europos Komisija (EK) Tarybai pirmininkaujančiai Belgijai nusiuntė dokumentą, kuriame išdėstyti pirmieji galimi veiksmai, padėsiantys sumažinti ūkininkams tenkančią administracinę naštą. Dokumente, kuris vasario 26 d. b...
2024/02/22

To nebuvo dešimtmetį: dėl potvynio atidarytos Kauno hidroelektrinės pralaidos

Kauno hidroelektrinėje (Kauno HE), kurią valdo „Ignitis gamyba“, pirmą kartą per daugiau nei 10 metų dėl potvynio buvo atidarytos pralaidos, kad iš Kauno HE tvenkinio būtų išleidžiamas perteklinis vanduo. Hidroelektrinės ...
2024/02/22

Svarstoma, kaip užtikrinti šunų, kačių gerovę ir atsekamumą visoje ES  

Europos Komisija (EK) siūlo keisti Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą dėl šunų ir kačių gerovės bei atsekamumo. Pakeitimais siekiama užtikrinti minimalius, visoje Europos Sąjungoje bendrus, gyvūnų gerovės standartus - gyvūnus augintin...
2024/02/22

Estijoje dyzelinas pigesnis nei Lietuvoje

Per savaitę vidutinės degalų kainos Lietuvoje vėl padidėjo: benzinas pabrango 1,5 proc., dyzelinas – 1,4 procento. Euro zonos valstybėse degalų vidutinės kainos praėjusią savaitę taip pat didėjo – tiek benzino, tiek ir dyzelino vidutin...
2024/02/22

Dar viena galimybė miškininkams

Jau nuo vasario 26 d. bus priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos veiklos sritį „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“.
2024/02/22

Lietuvą dėl transriebalų vartojimo sumažinimo palankiai įvertino PSO

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) Lietuvai suteikė riebalų rūgščių transizomerų (sukietintų aliejų, dar vadinamų transriebalais) eliminavimo iš maisto tiekimo sistemos patvirtinimo sertifikatą. Lietuva tapo viena iš penkių...
2024/02/22

Maisto atliekų lauks vabzdžių lervos – bus gaminami baltymai pramonei, trąšos ir biokuras

Vilniaus regiono maisto atliekas tvarkantis UAB „Energesman“, administruojantis Vilniaus mechaninio ir biologinio apdorojimo (MBA) gamyklą, investuoja 1 mln. Eur į inovatyvią vabzdžių lervų technologiją. Jau šį pavasarį gyventoj...
2024/02/22

Baltijos šalyse ukrainiečiams iššūkiai yra finansai, įsidarbinimas, kalba ir nuoma

Pagrindiniu iššūkiu ketvirtadaliui ukrainiečių Baltijos šalyse yra finansinis stabilumas, penktadaliui – įsidarbinimas, kalbos barjeras bei ilgalaikė būsto nuoma, ketvirtadienį skelbia Tarptautinė migracijos organizacija.