Ashburn +19,9 °C Debesuota
Sekmadienis, 26 Geg 2024
Ashburn +19,9 °C Debesuota
Sekmadienis, 26 Geg 2024

Sodo trešnės garduolės

2023/09/14


Besikeičiantis klimatas vis dažniau į sodus privilioja naujų, anksčiau mažiau augintų augalų ir jų veislių. Trešnės – ne išimtis, juk tokios skanios, sultingos ir stambios jų uogos, be to, ir anksti derančios. Naudojant silpnesnio augumo poskiepius ir mažesnio augumo veisles, joms galima atrasti vietos netgi mažesnėse sodo erdvėse. Kokias veisles sodinti sode, pataria Buskų medelyno vadovė Loreta Buskienė.

Lietuvoje trešnės pra­dėtos auginti nuo IX a. pabaigos, tačiau plintant kokomikozei ir kitoms grybinėms ligoms, esant šaltoms (25–30 °C šalčio) žiemoms daug augalų išnyko. Pastaruoju metu kuriant naujas ligoms atsparias veisles jos mažiau pažeidžiamos ir šaltą žiemą. Skirtingos trešnių veislės vaisius sunokina nuo liepos pradžios iki rugpjū­čio, todėl planuojant jas sodinti galima pasirinkti veisles, kurios derės skirtingu laiku. Trešnės vertinamos dėl ankstyvo derėjimo ir gero skonio. Kaip minėta, nors auga pakankamai aukštos, tačiau yra ir žemų, ištvermingų šaltą žiemą, atsparių ligoms veislių.

trešnių veislės, Loreta Buskienė
Buskų medelyno vadovė Loreta Buskienė.

Veislės ir jų požymiai

‘Rivan’ – labai ankstyva trešnių veislė, sukurta Švedijoje. Uogos prinoks­ta birželio pradžioje. Jos gražios, ryš­kiai raudonos, vidutinio stambumo (4,5–5,5 g), sultingos, saldžios, skanios, minkštimas pusiau kremzlinis. Netrūki­nėja nuo lietaus. Vaismedžiai vidutinio augumo, pradeda derėti trečiaisiais ketvirtaisiais metais. Veislė dera gausiai ir kasmet, yra kryžmadulkė. Ištverminga žiemą, atspari ligoms. Vertinga kaip pati ankstyviausia desertinė trešnių veislė.

trešnių veislės
‘Rivan’

‘Kordia’ – vidutinio vėlyvumo trešnių veislė, sukurta Čekijoje. Uogos pri­noksta liepos antrąjį dešimtadienį. Jos labai gražios, raudonos su karmino atspalviu, blizgančios, labai stambios (8–10 g), plačios širdiškos formos, transportabilios, minkštimas tvirtas, kremzlinis, sultingas, saldžiarūgštis, pui­kaus skonio (degustacinis įvertinimas – 4,7 balo). Kauliukas stambokas, lengvai išsiima, vaiskotis nutrūksta lengvai ir sausai. Lietingu oru uogos netrūkinėja. Vartojamos šviežios ir perdirbamos. Vaismedžiai augūs, vėliau – vidutinio augumo, plačiais, piramidiškais, vidu­tinio tankumo vainikais. Pradeda derėti penktaisiais metais. Veislė dera gausiai ir kasmet, atspari ligoms. Vidutiniškai ištverminga žiemą, gali pašalti žiediniai pumpurai, ją reikėtų sodinti šiltesnėje sodo vietoje. Kryžmadulkė, geriausios veislės apdulkintojos: ‘Hedelfinger’, ‘Van’ ir kt. Vietai ir dirvai reikli. Vertinama kaip viena iš geriausių vėlyvųjų trešnių veislių, išsiskirianti puikia uogų kokybe.

‘Paula’ – nauja ankstyva stambiauo­gė, geltonvaisė trešnių veislė, sukurta Duobelės institute, Latvijoje. Uogos sunoksta birželio antroje pusėje. Jos ryškiai geltonos, stambios (6–7 g), sul­tingos, labai saldžios (degustacinis įver­tinimas – 4,7 balo), tvirtos, minkštimas kremzlinis, kauliukas vidutinio dydžio, lengvai išsiima. Puikiai tinka desertui. Vaismedžiai vidutinio augumo, vainikai platūs, piramidiški, vidutinio tankumo. Derėti pradeda trečiaisiais ketvirtaisiais metais. Veislė atspari šalčiams ir ligoms, labai derlinga. Kryžmadulkė, žydi viduti­niškai anksti, todėl jai kaip apdulkintojos tinka daugelis trešnių veislių (‘Anta’, ‘Jurgita’, ‘Mindaugė’ ir kt.).

trešnių veislės
‘Paula’

‘Burlat’ – ankstyva stambiauogė trešnių veislė, sukurta Prancūzijoje. Uogos sunoksta birželio pabaigoje–liepos pradžioje. Jos raudonos, sunokusios beveik juodos, plačios širdiškos formos, stambios (6–7 g), labai saldžios, tvir­tos, minkštimas kremzlinis, kauliukas lengvai išsiima. Vartojamos šviežios desertui. Vaismedžiai vidutinio augumo, vainikai platūs, piramidiški, vidutinio tankumo. Derėti pradeda trečiaisiais ke­tvirtaisiais metais. Veislė atspari šalčiams ir ligoms, labai derlinga. Kryžmadulkė. Vietai ir dirvai nėra reikli.

‘Dniprovka’ vaismedžiai augūs, viduti­niškai jautrūs šaltoms žiemoms, atsparūs grybinėms ligoms, dera ketvirtaisiais penktaisiais metais. Vaisiai stambūs, aromatingi, tamsiai raudoni, sunoksta liepos pabaigoje.

‘Drogans gelbe Knorpelkirsche’ vais­medžiai dera ketvirtaisiais penktaisiais metais, atsparūs ligoms. Vaisiai sunoksta liepos pabaigoje vienu metu, uogos geltonos, stambios, gražios, skanios.

trešnių veislės
‘Vytėnų geltonoji’

‘Festivalnaja’ vaismedžiai augūs, dera penktaisiais šeštaisiais metais, sil­pnai pramečiuoja, atsparūs šaltoms žiemoms ir grybinėms ligoms. Vaisiai stambūs, kreminės spalvos, sunoksta liepos pradžioje.

‘Hedelfinger’ vaismedžiai vidutinio augumo, dera ketvirtaisiais penktaisiais metais, nepramečiuoja, atsparūs šaltoms žiemoms ir kokomikozei. Vaisiai stambūs, tamsiai raudoni, labai skanūs, sunoksta liepos viduryje.

‘Zaslonovskaja’ vaismedžiai vidutinio augumo, ištvermingi šaltą žiemą, dera penktaisiais šeštaisiais metais, pakanka­mai atsparūs grybinėms ligoms. Vaisiai sunoksta birželio pabaigoje, jie geltoni, gero skonio, vidutinio dydžio.

‘Vytėnų juodosios’ vaismedžiai vidu­tinio augumo, ištvermingi šaltą žiemą, dera penktaisiais metais, atsparūs gry­binėms ligoms. Vaisiai sunoksta liepos pradžioje, jie tamsiai raudoni, gero skonio, stambūs.

trešnių veislės
‘Kordia’

‘Jurgita’ – vidutinio ankstyvumo lietu­viška trešnių veislė, sukurta selekcininko A. Lukoševičiaus LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institute (‘Hedelfinger’ x ‘Dniprovka’). Uogos sunoksta liepos pirmąjį dešimtadienį, vienu metu. Jos labai gražios, tamsiai raudonos, beveik juodos, stambios (6–6,5 g), plačios šir­diškos formos, transportabilios, saldžios, aromatingos, puikaus skonio, minkštimas pusiau kremzlinis. Kauliukas vidutinio dydžio, lengvai išsiima, vaiskotis nu­trūksta lengvai ir sausai. Vartojamos šviežios desertui ir perdirbamos, ypač tinka kompotams gaminti, šaldyti. Vais­medžiai augūs, vainikai platūs, pirami­diški, vidutinio tankumo. Pradeda derėti ketvirtaisiais penktaisiais metais. Veislė dera gausiai ir kasmet, kryžmadulkė. Ištverminga žiemą, atspari ligoms. Vietai ir dirvai nėra reikli. Vertinama kaip viena iš populiariausių lietuviškų trešnių veislių dėl ištvermingumo žiemą, derlingumo ir geros kokybės uogų.

‘Mindaugė’ – vidutinio ankstyvumo lietuviška trešnių veislė, sukurta selek­cininko A. Lukoševičiaus (‘Severnaja’ x ‘Jurgita’). Uogos sunoksta liepos pirmąjį dešimtadienį. Jos labai gražios, tamsiai raudonos, stambios (6–7 g), plačios širdiškos formos, saldžios, de­sertinio skonio, transportabilios, geros prekinės kokybės, pusiau kremzlinės. Kauliukas vidutinio dydžio, lengvai išsiima. Vartojamos šviežios desertui, tinka perdirbti, ypač tinka kompotams gaminti, šaldyti. Vaismedžiai augūs, vainikai platūs, piramidiški, vidutinio tankumo. Pradeda derėti ketvirtaisiais penktaisiais metais. Veislė dera labai gausiai ir stabiliai, kryžmadulkė. Ištver­minga žiemą ir atspari ligoms. Gerai auga ir dera derlingose, neįmirkusiose priemolio dirvose. Vertinama kaip viena iš geriausių naujų lietuviškų trešnių veis­lių dėl gausaus derliaus, geros kokybės uogų ir ištvermingumo žiemą.

trešnių veislės
‘Mindaugė’

‘Vytėnų geltonoji’ – vidutinio anks­tyvumo lietuviška trešnių veislė, sukurta selekcininko A. Lukoševičiaus (‘Žemaičių geltonoji’ x ‘Zolotaja lošickaja’). Uogos sunoksta liepos pirmąjį dešimtadienį, vienu metu. Jos gražios, geltonos, gana stambios (apie 5 g), vienodos, apvaliai elipsinės, sultingos, saldžios, gero skonio (degustacinis įvertinimas – 4,5 balo), minkštimas pusiau kremzlinis. Kauliukas vidutinio dydžio, lengvai išsiima, vaiskotis nutrūksta lengvai ir sausai, odelė netrū­kinėja. Uogas lengva skinti. Vartojamos šviežios desertui. Pastebėta, kad geltonas trešnių uogas mažiau puola varniniai paukščiai. Vaismedžiai vidutinio augumo, vainikai platūs, piramidiški, vidutinio tankumo. Derėti pradeda penktaisiais metais. Veislė dera gausiai ir kasmet, gana ištverminga žiemą, atspari ligoms. Kryžmadulkė, geriausios veislės apdul­kintojos: ‘Vytėnų rožinė’, ‘Festivalnaja’ ir kt. Vietai ir dirvai reikli.

‘Sunburst’ – vidutinio ankstyvumo sa­vidulkė trešnių veislė, sukurta Kanadoje (‘Stella’ x ‘Van’, aut. W. D. Lane). Uogos prinoksta liepos pirmąjį dešimtadienį. Jos patrauklios išvaizdos, raudonos, labai stambios (8–10 g), apvalios, minkštimas pusiau kremzlinis, sultingas, saldžiarūgš­tis, puikaus desertinio skonio (degustacinis įvertinimas – 4,9 balo). Vaismedžiai vidutinio augumo arba augūs, vainikai piramidiški, vidutinio tankumo. Derėti pradeda ketvirtaisiais metais. Veislė derlinga, deranti kasmet, vidutiniškai ištverminga žiemą, žiediniai pumpurai gali pašalti, atspari ligoms. Savidulkė ir gera apdulkintoja kitų veislių trešnėms. Rekomenduojama sodinti šiltesnėje sodo vietoje. Vertinga kaip savidulkė trešnių veislė su labai stambiomis, puikaus sko­nio uogomis.

trešnių veislės
‘Sunburst’

‘Lapins’ – vidutinio vėlyvumo trešnių veislė, sukurta Kanadoje (‘Van’ x ‘Stella’, aut. K. Lapinš). Uogos prinoksta liepos antrąjį dešimtadienį. Jos labai patrau­klios išvaizdos, raudonos ir tamsiai raudonos, blizgančios, labai stambios (8–9 g), plačios širdiškos formos, pusiau kremzlinės, sultingos, saldžios, pui­kaus skonio (degustacinis įvertinimas – 4,9 balo). Kauliukas vidutinio dydžio, gerai išsiima, vaiskotis nutrūksta lengvai ir sausai. Lietingu oru uogos mažai trūkinėja, transportabilios. Vartojamos desertui, tinka perdirbti. Vaismedžiai vidutinio augumo, tankiais piramidiškais vainikais. Pradeda derėti ketvirtaisiais metais. Veislė dera gausiai ir kasmet, atspari ligoms, vidutiniškai ištverminga žiemą, gali pašalti žiediniai pumpurai. Veislė savidulkė ir gera apdulkintoja kitų veislių trešnėms. Gerai auga ir dera šiltesnėse vietose, derlingose priemolio dirvose. Labiausiai paplitusi Lietuvoje savidulkė trešnių veislė, pasižyminti puikios kokybės uogomis.

‘Medos’ vaismedžiai augūs, pakan­kamai ištvermingi šaltą žiemą, dera penktaisiais metais, atsparūs grybinėms ligoms. Vaisiai sunoksta liepos pradžioje, gero skonio, stambūs.

‘Summit’ – vėlyva trešnių veislė, sukurta Kanadoje. Uogos sunoksta lie­pos pabaigoje–rugpjūčio pradžioje. Jos labai stambios (9–10 g), plačiai širdiškos formos, tamsiai raudona, blizgančia odele, minkštimas kremzlinis, saldus, labai gero skonio. Vartojamos šviežios desertui, tinka perdirbti. Vaismedžiai gana augūs, vainikai platūs ir apvalūs. Derėti pradeda trečiaisiais penktaisiais metais. Veislė atspari šalčiams ir ligoms, derlinga, dera kasmet. Kryžmadulkė, geriausios veislės apdulkintojos: ‘Re­gina’, ‘Šneiderio vėlyvoji’, ‘Lapins’ ir kitos vėlyvosios veislės.

trešnių veislės
‘Burlat’

Poskiepiai

Trešnių veislėms skiepyti naudojami kvapiosios (P. mahaleb) ir rūgščiosios vyšnių bei Colt poskiepiai. Trešnes galima skiepyti ir į laukinės trešnės (P. avium) poskiepius. Silpnesnio augumo trešnės skiepijamos į Gisela-5, Damil, Inmil poskiepius. Auginant su vegetatyviniais poskiepiais augalai užauga 50 proc. žemesni ir dera ketvirtaisiais penktaisiais metais.

Prancūzijoje atrinkti kvapiųjų trešnių SL64 ir SL405 poskiepiai pasižymi geru fiziologiniu suderinamumu su daugeliu trešnių veislių. Pietų Euro­poje plinta JAV atrinkti kvapiosios vyšnios ir laukinės trešnės hibridiniai poskiepiai MxM 14, MxM 2.

Vienas iš populiarių ES šalyse poskiepių – žemaūgis Gisela-5 pasižy­mi gausiu derliumi, dėl ko labai prastėja trešnių kokybė, būtina laistyti, papildomai tręšti, intensyviai prižiūrėti. Jis labiau tinkamas stambiavaisėms veislėms. Pusiau žemaūgis poskiepis Gisela-6, palyginti su ankstesniu žemaūgiu poskiepiu, užauga 25 proc. aukštesnis, tačiau mažiau reiklus aplinkai.

trešnių skiepijimas
Caption

 

Autorės ir 123rf nuotr.

 

Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
2024/05/26

Migruojančių paukščių daroma žala žemdirbiams: valdininkams – per kietas riešutas

Pastaraisiais metais pasėlius siaubiančių migruojančių paukščių problema vis labiau aštrėja. Paukščiai ne tik išlesa, bet ir ištrypia nemažus pasėlių plotus, o ūkininkams belieka tik pasibėdoti. Žemės ūkio minist...
2024/05/26

Kambariniai augalai keliauja į lauką. Ar žinote, ko jiems iš tiesų reikia?

Kai išnešame kambarinius augalus į lauką, prasideda jų vasaros atostogos. Iš tiesų, kai jie ten jaučiasi gerai, rudenį namo sugrįžta sustiprėję, išaugę. Bet kaip ir žmonėms, taip ir augalams reikia skirtingų sąlygų: vie...
2024/05/26

Parama jauniesiems ūkininkams – geriausia investicija

Nuo gegužės 31 iki birželio 28 d. priimamos paraiškos dotacijai ir lengvatinei paskolai gauti pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas&ldqu...
2024/05/26

Ant Gedimino kalno – inovatyvus garso ir vaizdo gidas su virtualiosios realybės integracija

Lietuvos nacionalinis muziejus (LNM) ant Gedimino kalno pristato naujovę lankytojams – garso ir vaizdo gidą su virtualiosios realybės integracija. Šia pažangia technologija siekiama transformuoti lankytojų patirtį muziejuje, kviečiama...
2024/05/25

Svečiams pasiūlo žemaitiškų valgių – ruošia iš savo ūkyje užaugintų gėrybių

Kaimo turizmo sodyba ar ekologinis ūkis – kas svarbiau? Toks klausimas Žemaitijos širdyje, Telšių rajone, įsikūrusiai Gražinai Gaižauskienei ir sūnaus Manto šeimai veikiausiai nekyla. Abi veiklos gražiai papildo viena ki...
2024/05/25

Kaip saugiai naudoti augalų apsaugos produktus?

Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (Augalininkystės tarnyba) vertina augalų apsaugos produktų (AAP) riziką ir juos registruoja, vykdo AAP naudojimo kontrolę.
2024/05/25

Mūšis dėl Agrocheminių tyrimų laboratorijos išlikimo

Praėjusį trečiadienį įvykusiame Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) posėdyje virė karštos diskusijos dėl Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) sprendimo likviduoti Agrocheminių tyrimų laboratoriją – vienintelę tokio ...
2024/05/25

Šalis, kurioje miškai neša laimę žmonėms – įspūdinga Pietų Korėjos miškų politika

Per pastaruosius 30 metų Pietų Korėjos vyriausybė įgyvendino įspūdingą miškų politiką. Čia veikia 147 vaikų darželiai miškuose, 9 miškų edukaciniai centrai, 166 poilsio rekreaciniai miškai, 47 miško terapijos cen...
2024/05/25

Degalai Lietuvoje išlieka pigesni nei Lenkijoje

Pastarąją savaitę benzino kainos Lietuvoje sumažėjo 0,3 proc., tuo tarpu dyzelino – 0,9 procento. Tai ketvirta savaitė iš eilės, kai vidutinės degalų kainos mūsų šalyje mažėjo. Per šį laikotarpį benzinas atpigo 0,04 Eur/...