Ashburn +19,6 °C Dangus giedras
Trečiadienis, 12 Bir 2024
Ashburn +19,6 °C Dangus giedras
Trečiadienis, 12 Bir 2024

Vida TAVORIENĖ
ŪP korespondentė
 

Kaip iš didelio rašto išeinama iš krašto

2023/09/11


Mažiausiai du mėnesiai bado, be vaistų, elektros, šilto vandens ir jokių kitų išlaidų – maždaug tokia dienotvarkė lauktų mažą pensiją gaunančio Lietuvos piliečio, norinčio pašalinti savo kieme pasodintą, pavyzdžiui, saugotiną klevą. Už tai tektų sumokėti apie 700 Eur! Tokią brangią „dovanėlę“ tautiečiams įteikė aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Vasarai baigiantis jis pasirašė įsakymą, kuriuo pakeitė želdinių atkuriamosios vertės kompensacijų įkainius – jie didinami nuo pusantro iki trijų kartų atsižvelgiant į tai, ar medis auga kaime, mieste ar parke. Ir iki šiol jie buvo stulbinamai dideli, bet aplinkosaugininkams to buvo negana, dabar už saugotino želdinio nukirtimą minimalios algos neužteks, ką jau kalbėti apie pensiją.

Kas gi verčia taip neadekvačiai ir be skrupulų iš žmonių lupti pinigus? Aplinkos ministerija argumentuoja, kad toks sprendimas priimtas vadovaujantis Valstybės duomenų agentūros apskaičiuotu ir pateiktu vartotojų kainų indeksu. „Indeksas“ – labai rimtas ir svarus žodis, kuriam ne kiekvienas ims prieštarauti.

Aplinkos ministras paaiškino paprasčiau: „Įkainiai nebuvo peržiūrėti nuo 2008 m. Džiaugiuosi, kad pagaliau pavyko ir medžių atkuriamąją vertę priartinti prie realios vertės.“ Ministras džiaugiasi, o mažas pajamas gaunantys piliečiai – tokių gana įspūdingas skaičius mūsų valstybėje ir tokius duomenis turi ta pati Valstybės duomenų agentūra – šluosto graudžias ašaras, nes valdos šeimininkui problemų keliančio medžio pašalinimas – baisus smūgis namų biudžetui.

Aplinkos ministerija paskelbė, kad gavus savivaldybės leidimą ir fiziniam ar juridiniam asmeniui norint nukirsti, pavyzdžiui, saugotiną klevą, už kamieno skersmens kiekvieną centimetrą 1,3 m aukštyje tektų mokėti 14 Eur. Iki šiol reikėdavo mokėti 9 Eur. Jeigu klevo kamieno skersmuo būtų 50 cm, standartiniu atveju atkuriamosios vertės kompensacija dabar sudarytų 700 Eur.

Dar toliau nužengė Palangos politikai – miesto taryba net dešimt kartų padidino atkuriamąją saugotinų medžių vertę: už nukirstą pušį gali tekti sumokėti net 18 tūkst. Eur! Jie pasinaudojo nuo šių metų gegužės 1 d. savivaldybių taryboms suteikta teise pačioms nuspręsti dėl didesnių atkuriamosios vertės įkainių nustatymo. Matyt, kurortinio miesto politikai nori įsiveržti į radikalių gamtos mylėtojų ir sergėtojų priešakinį būrį ir jiems tai, ko gero, pavyks.

Kai valdininkai ir politikai tokiomis priemonėmis ima saugoti gamtą, darosi neramu, kas bus toliau – ar milžiniškų sumų nereikės mokėti už nupjautą kokį menkavertį krūmokšnį, o gal ir už medžių bei krūmų genėjimą? Dabar tai kol kas neapmokestinama, bet saugotinų medžių genėjimas galimas tik palaiminus klerkams, o šie, kiek teko susidurti, nelinkę to leisti net ir tokiais atvejais, kai galingo medžio šakos aklinai užstoja šviesą. Tai esą nėra priežastis genėti.

Jau dabar žmonėms sunkiai suvokiama, kodėl valstybė vis labiau, vis grubiau ir jau beveik be ceremonijų braunasi į privatų asmens gyvenimą, nori šeimininkauti jo privačiose valdose, nurodinėdama, kaip genėti savo pasodintus medžius, versdama mokėti šimtus ar jau net dešimtis tūkstančių, jeigu prireikia medį pašalinti. Savo ar tėvų bei senelių rankomis sodintų medžių juk niekas be reikalo nekerta. Jeigu žmonės juos pasodino, vadinasi, myli gamtą, puoselėja žaliąją aplinką. Kiek šalia namų ošia liepų, ąžuolų, klevų, maumedžių ir t. t.

Patys savivaldybių darbuotojai stveriasi už galvų ir nežino, kaip įvardys neįtikėtiną sumą kokiam senukui, kuris nebepajėgia susitvarkyti su klevo lapais ir dar baiminasi, kad senas medis per audrą gali užvirsti ant namo ar elektros linijų, todėl prašo leidimo nukirsti. Didžiulę nuostabą kelia tai, kad dabar net ir už blogos būklės želdinį reikės mokėti ketvirtadalį nustatyto atkuriamosios vertės įkainio.

Savivaldybininkai tikina bandę aiškinti, kad įkainių nereikėtų didinti, nes jau ir ankstesniųjų dydžiai yra nelogiški. Negana to, tokia apmokestinimo sistema pritaikyta atgaline tvarka – medžiams, kurie jau seniai pasodinti. Prieš kurį laiką valstybė staiga sugalvojo pasipelnyti iš privačiose valdose augančių želdinių. Rezultatas toks, kad naujakuriai jau ir nebesodina nei ąžuolų, nei liepų, nes gąsdina dabartinių gamtos sergėtojų nenuspėjamos užmačios. O jų vis daugėja. Štai norima išplėsti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teises. Jau parengtos ir atitinkamos įstatymo pataisos. Be kita ko, siekiant patekti į teritorijas ir patalpas, norima leisti pareigūnams pašalinti fizines kliūtis, t. y., esant būtinybei, be savininko ar kito atsakingo asmens leidimo suteikti teisę nupjauti spyną, išlaužti vartus, duris ir pan. Gerai, jeigu patekti reikia į turtuolių aptvertas paežeres ar miškus. O jeigu šiuolaikiniai „žalieji išminčiai“ sugalvos saugoti žiogų ir varlių teises, kurias galbūt pažeidžia kokios nors valdos šeimininkas? Tada jau kontrolieriai, tikėtina, drąsiai brausis į kiekvieno kiemą ir dės milžiniškas baudas varlių ir vabaliukų skriaudėjams.

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis