Ashburn +15,2 °C Dangus giedras
Pirmadienis, 2 Spa 2023
Ashburn +15,2 °C Dangus giedras
Pirmadienis, 2 Spa 2023

Vida TAVORIENĖ
ŪP korespondentė
 

Kaip iš didelio rašto išeinama iš krašto

2023/09/11


Mažiausiai du mėnesiai bado, be vaistų, elektros, šilto vandens ir jokių kitų išlaidų – maždaug tokia dienotvarkė lauktų mažą pensiją gaunančio Lietuvos piliečio, norinčio pašalinti savo kieme pasodintą, pavyzdžiui, saugotiną klevą. Už tai tektų sumokėti apie 700 Eur! Tokią brangią „dovanėlę“ tautiečiams įteikė aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Vasarai baigiantis jis pasirašė įsakymą, kuriuo pakeitė želdinių atkuriamosios vertės kompensacijų įkainius – jie didinami nuo pusantro iki trijų kartų atsižvelgiant į tai, ar medis auga kaime, mieste ar parke. Ir iki šiol jie buvo stulbinamai dideli, bet aplinkosaugininkams to buvo negana, dabar už saugotino želdinio nukirtimą minimalios algos neužteks, ką jau kalbėti apie pensiją.

Kas gi verčia taip neadekvačiai ir be skrupulų iš žmonių lupti pinigus? Aplinkos ministerija argumentuoja, kad toks sprendimas priimtas vadovaujantis Valstybės duomenų agentūros apskaičiuotu ir pateiktu vartotojų kainų indeksu. „Indeksas“ – labai rimtas ir svarus žodis, kuriam ne kiekvienas ims prieštarauti.

Aplinkos ministras paaiškino paprasčiau: „Įkainiai nebuvo peržiūrėti nuo 2008 m. Džiaugiuosi, kad pagaliau pavyko ir medžių atkuriamąją vertę priartinti prie realios vertės.“ Ministras džiaugiasi, o mažas pajamas gaunantys piliečiai – tokių gana įspūdingas skaičius mūsų valstybėje ir tokius duomenis turi ta pati Valstybės duomenų agentūra – šluosto graudžias ašaras, nes valdos šeimininkui problemų keliančio medžio pašalinimas – baisus smūgis namų biudžetui.

Aplinkos ministerija paskelbė, kad gavus savivaldybės leidimą ir fiziniam ar juridiniam asmeniui norint nukirsti, pavyzdžiui, saugotiną klevą, už kamieno skersmens kiekvieną centimetrą 1,3 m aukštyje tektų mokėti 14 Eur. Iki šiol reikėdavo mokėti 9 Eur. Jeigu klevo kamieno skersmuo būtų 50 cm, standartiniu atveju atkuriamosios vertės kompensacija dabar sudarytų 700 Eur.

Dar toliau nužengė Palangos politikai – miesto taryba net dešimt kartų padidino atkuriamąją saugotinų medžių vertę: už nukirstą pušį gali tekti sumokėti net 18 tūkst. Eur! Jie pasinaudojo nuo šių metų gegužės 1 d. savivaldybių taryboms suteikta teise pačioms nuspręsti dėl didesnių atkuriamosios vertės įkainių nustatymo. Matyt, kurortinio miesto politikai nori įsiveržti į radikalių gamtos mylėtojų ir sergėtojų priešakinį būrį ir jiems tai, ko gero, pavyks.

Kai valdininkai ir politikai tokiomis priemonėmis ima saugoti gamtą, darosi neramu, kas bus toliau – ar milžiniškų sumų nereikės mokėti už nupjautą kokį menkavertį krūmokšnį, o gal ir už medžių bei krūmų genėjimą? Dabar tai kol kas neapmokestinama, bet saugotinų medžių genėjimas galimas tik palaiminus klerkams, o šie, kiek teko susidurti, nelinkę to leisti net ir tokiais atvejais, kai galingo medžio šakos aklinai užstoja šviesą. Tai esą nėra priežastis genėti.

Jau dabar žmonėms sunkiai suvokiama, kodėl valstybė vis labiau, vis grubiau ir jau beveik be ceremonijų braunasi į privatų asmens gyvenimą, nori šeimininkauti jo privačiose valdose, nurodinėdama, kaip genėti savo pasodintus medžius, versdama mokėti šimtus ar jau net dešimtis tūkstančių, jeigu prireikia medį pašalinti. Savo ar tėvų bei senelių rankomis sodintų medžių juk niekas be reikalo nekerta. Jeigu žmonės juos pasodino, vadinasi, myli gamtą, puoselėja žaliąją aplinką. Kiek šalia namų ošia liepų, ąžuolų, klevų, maumedžių ir t. t.

Patys savivaldybių darbuotojai stveriasi už galvų ir nežino, kaip įvardys neįtikėtiną sumą kokiam senukui, kuris nebepajėgia susitvarkyti su klevo lapais ir dar baiminasi, kad senas medis per audrą gali užvirsti ant namo ar elektros linijų, todėl prašo leidimo nukirsti. Didžiulę nuostabą kelia tai, kad dabar net ir už blogos būklės želdinį reikės mokėti ketvirtadalį nustatyto atkuriamosios vertės įkainio.

Savivaldybininkai tikina bandę aiškinti, kad įkainių nereikėtų didinti, nes jau ir ankstesniųjų dydžiai yra nelogiški. Negana to, tokia apmokestinimo sistema pritaikyta atgaline tvarka – medžiams, kurie jau seniai pasodinti. Prieš kurį laiką valstybė staiga sugalvojo pasipelnyti iš privačiose valdose augančių želdinių. Rezultatas toks, kad naujakuriai jau ir nebesodina nei ąžuolų, nei liepų, nes gąsdina dabartinių gamtos sergėtojų nenuspėjamos užmačios. O jų vis daugėja. Štai norima išplėsti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teises. Jau parengtos ir atitinkamos įstatymo pataisos. Be kita ko, siekiant patekti į teritorijas ir patalpas, norima leisti pareigūnams pašalinti fizines kliūtis, t. y., esant būtinybei, be savininko ar kito atsakingo asmens leidimo suteikti teisę nupjauti spyną, išlaužti vartus, duris ir pan. Gerai, jeigu patekti reikia į turtuolių aptvertas paežeres ar miškus. O jeigu šiuolaikiniai „žalieji išminčiai“ sugalvos saugoti žiogų ir varlių teises, kurias galbūt pažeidžia kokios nors valdos šeimininkas? Tada jau kontrolieriai, tikėtina, drąsiai brausis į kiekvieno kiemą ir dės milžiniškas baudas varlių ir vabaliukų skriaudėjams.

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
2023/10/02

Žemdirbys ar žemsaugys?

Nuo žemės ūkio iki kaimo reikalų ir aplinkosaugos skyrių – taip keičiasi rajonų savivaldybių administracijų padalinių, kurie padeda įgyvendinti valstybės politiką žemės ūkio, melioracijos ir kaimo plėtros srityse, pavadinimai. Iš jų t...
2023/10/02

Angelai sargai su šaulio uniforma

Tiek tarpukariu, tiek atgavus nepriklausomybę Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) šauliai talkino įvairioms valstybės institucijoms, tarp jų – ir policijai. Vis dėlto tai, kas vyksta Vilniuje – unikalu: jau bene de&scar...
2023/10/02

Didiesiems prekybininkams atsisakius rusiškų trąšų jos vis dar keliauja į Lietuvą

Nepaisant Rusijos pradėto karo Ukrainoje ir Lietuvos draudimo vežti baltarusiškas kalio trąšas, kai kurios Lietuvos įmonės vis dar importuoja tūkstančius tonų rusiškų trąšų – joms Europos Sąjungos (ES) sankcijos t...
2023/10/02

„Žemaitijos pienas“: grynasis pelningumas didėjo sumažinus veiklos sąnaudas

AB „Žemaitijos pienas“ per Vilniaus vertybinių popierių biržą pranešė šių metų pirmojo pusmečio veiklos rezultatus. Sumažinus gamybos sąnaudas, padidėjo grynasis pelningumas. Pelnas viršijo 7 mln. eurų ir buvo &sca...
2023/10/02

Vijoklinės pupelės – margos it putpelių kiaušinukai

Kaunietė Vilija Bacevičienė šį rugsėjį galėjo džiaugtis gražiu vijoklinių margaspalvių pupelių ‘Borlotto Lingua di Fuoco 2’ derliumi, subrandintu Dzūkijoje. Nors šių pupelių vegetacijos periodas ilgokas, pastaroji vasara ...
2023/10/02

ES ir Japonija: dar 42 abiejų šalių saugomos geografinės nuorodos

Pagal ES ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimą abi šalys suteikė apsaugą dar 42 geografinėms nuorodoms (GN), tokioms kaip sūris „Raclette de Savoie“, šerio actas „Vinagre de Jerez“ (ES) ar Japonijos ...
2023/10/02

Juridiniai asmenys vėl kviečiami teikti paraiškas elektromobilių privačioms įkrovimo prieigoms įrengti

Lietuvos energetikos agentūra (LEA) paskelbė antrą kvietimų etapą juridiniams asmenims teikti paraiškas kompensuoti dalį jų įrengiamų elektromobilių privačių įkrovimo prieigų išlaidų. Finansavimas skiriamas pagal Energetikos minister...
2023/10/01

Maisto produktų ženklinimas ES: ar vartotojai yra gerai informuoti?

ES taiko pažangią ir sudėtingą maisto produktų ženklinimo sistemą, kuri apima tiek privalomą, tiek neprivalomą informaciją, teiginius apie sveikumą ir tvarumą, taip pat įvairias programas ir logotipus. Europos Audito Rūmai ką tik pradėjo naują aud...
2023/10/01

„East West Agro“ darbuotojams nemokamai skyrė 1,66 proc. įmonės akcijų

Žemės ūkio technikos ir grūdų sandėliavimo įrangos prekybos bendrovė „East West Agro“ su savo darbuotojais sudarė opcionų sutartis, pagal kurias jie nemokamai galės įgyti 1,66 proc. bendrovės akcijų.