Paspirtis išskirtinės kokybės produktų gamintojams

Mėta LUBINAITĖ

Gaminantieji arba auginantieji išskirtinės kokybės produktus iki pat šių metų pabaigos gali teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) priemonę „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“. Lėšos pagal šią priemonę skirtos padengti išlaidoms, susijusioms su kokybiškų žemės ūkio produktų sertifikavimu ir apipavidalinimu.

Padeda išsiskirti iš kitų gamintojų

Parama pagal KPP priemonę „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“ skirta fiziniams ir juridiniams asmenims, gaminantiems arba auginantiems produkciją, kuri savo kokybe pranoksta Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų nustatytus saugos, gyvūnų ir augalų sveikatos, gyvūnų gerovės ar aplinkosaugos reikalavimus arba dėl specialių gamybos būdų pasižymi ypatingomis savybėmis. Pareiškėjai turi turėti galiojantį išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų gamybos (IKP) sertifikatą. Jis patvirtina, kad gaminami produktai ir gamybos procesai atitinka IKP keliamus reikalavimus. Paramos pagal šią priemonę gali kreiptis ir tie pareiškėjai, kurie IKP sertifikatą gavo daugiau nei prieš metus.

Parama – ne tik IKP sertifikato savininkams Paraišką paramai gauti pagal KPP priemonę „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“ gali teikti ir į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) tvarkomą saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą įtrauktos produkcijos gamintojai. Šiuo metu saugomi produktai su kilmės vietos nuoroda yra „Seinų/Lazdijų krašto medus“ ir „Daujėnų naminė duona“. Taip pat įregistruoti „Lietuviško varškės sūrio“ ir midaus „Stak­liškės“, kuriems suteikta sau­go­­ma geografinė nuoroda, pa­va­dinimai. Tradiciniais ga­mi­niais pripažinti „Skilandis“ ir „Žemaitiškas kastinys“, įre­gis­truoti VMVT Garantuoto tradicinio gaminio gamintojų registre. Paramos pagal KPP priemonę „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“ gali kreiptis gaminantieji ar auginantieji tik žmonėms vartoti skirtą produkciją. Pavyzdžiui, mėsos ir pieno produktus, kruopas, daržoves, vaisius, uogas, medų ir kt. Pareiškėjai taip pat turi būti įsiregistravę Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre kaip žemės ūkio valdos valdytojai arba jungtinės veiklos partneriai.

Svari pagalba smulkiems gamintojams Antanas Baliutavičius iš Tvibių kaimo Šiaulių rajone augina išskirtinės kokybės bulves, gūžinius kopūstus, brokolius, kitas daržoves bei vaisius. Tačiau didžiausia jo ūkio pažiba – moliūgai. Juos džiovindamas ir gamindamas moliūgų cukatus ūkininkas sulaukia daugiausia dėmesio. „Aišku, parama labai padėjo. Pavyzdžiui, reklama. Sukūrėme skrajutes, aprašėme, kas yra išskirtinė kokybė, kad žmogus galėtų paskaityti. Papasakojome apie savo produkciją, užrašėme adresus ir t. t. Tai padėjo susi­ras­ti tikrai nemažai klientų. Pa­­si­rašėme net vieną sutartį s­u stambiu supirkėju, kuris ieš­­kojo būtent išskirtinės ko­ky­­­­bės daržovių. Patys sa­vo produkcija prekiaujame Šiau­­liuose, turguje. Kai kurie pir­kėjai net grįžta padėkoti. Nors sekasi tikrai neblogai, esame labai nedideli, tad toliau nei Šiau­liai kol kas prekiauti ne­ke­tiname“, – pasakoja KPP priemonėje „Dalyvavimas mais­to kokybės schemose“ da­ly­va­vęs ūkininkas. Regina Maželienė iš Ukmergės rajono Siesikų miestelio drauge su vyru Antanu taip pat pasinaudojo parama pagal šią KPP priemonę. Šeima daugiausia augina išskirtinės kokybės bulves, taip pat morkas, kitas daržoves. „Mūsų ūkis – labai nedidelis. Esame nusistatę prieš trąšas ir chemiją, auginame kaip sau. Apie šią priemonę vyras išgirdo per seminarą ir nusprendėme dalyvauti. Savo produkcija prekiaujame turguje, tad juokaujame, kad geriausia reklama – mūsų veidai ir tiesioginis kontaktas su pirkėjais. Nors turime keletą ištikimų pirkėjų, pastebime, kad daugumai žmonių vis dar svarbiausia – žema kaina“, – pasakoja pašnekovė.

Padėjo pakliūti į didžiuosius prekybos centrus Sigitas Sinica iš Utenos rajono Užpalių miestelio priemonėje „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“ dalyvauja jau ketverius metus. Savo ūkyje jis augina juoduosius serbentus, avietes ir šilauoges, o po to iš jų spaudžia natūralias sultis. Šiandien S. Sinicos pagamintų sulčių galima nusipirkti visoje Lietuvoje, didžiuosiuose prekybos centruose. Ūkininkas pripažįsta, kad lėšos pagal priemonę „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“ labai prisidėjo prie sėkmingos verslo plėtros. „Pradėjome, galima sakyti, nuo nulio. Parama pagal šią priemonę gali pasirodyti nedidelė tik stambiems gamintojams. O mums, mažiukams, ji būtina. Dar prieš trejus metus niekaip nebūtumėme be jos išsivertę. Kaip ir daugelis, kurie pradeda savo verslą teturėdami keliolika tūkstančių“, – sako pašnekovas. Vardydamas, ką padėjo įsigyti paramos lėšos, ūkininkas pabrėžia etiketes, vizitines korteles, plakatus, iškabas. „Reprezentacija būtina, o kaipgi be to? Gaminame tikrai labai įdomias, netradicines juodųjų serbentų, aviečių sultis. Tvirtai galiu pasakyti, kad mūsų produkcijai rinkoje analogų nėra. Tačiau savo rinkos dalį išsikovoti vis tiek reikia. Dalyvaujame žemės ūkio produkcijos mugėse, stengiamės gerai prisistatyti. O išlaidos dizainui ne tokios ir mažos. Per muges išdalijame daugiau nei šimtą skrajučių. Pačioje pradžioje, kokios turi būti mūsų sulčių etiketės, sugalvojome patys. Vaikai padarė projektą ir jį nunešėme profesionaliems dizaineriams“, – pasakoja S. Sinica. Pasiteiravus, kaip sulčių gamintojas jaučiasi išvydęs savo produkciją didžiausiose parduotuvėse, S. Sinica nusijuokia: „Jau spėjau priprasti. Dažnai būnu Vilniuje ir parduotuvėse dažnai matau mūsų sultis. Apima geras jausmas.“ Pasakodamas apie ateities planus S. Sinica išduoda, kad šiuo metu jau dairosi į užsienio šalių rinkas.

Didina produkcijos patrauklumą Paramos lėšos pagal šią priemonę skiriamos padengti metiniam įnašui už dalyvavimą nacionalinėje maisto kokybės schemoje. Toks įnašas, mokamas organizacijai, kurios narys yra pareiškėjas, neturi būti didesnis nei 500 litų (145 eurai). Šis įnašas gali būti naudojamas IKP populiarinimo priemonėms organizuoti ir ne daugiau kaip 25 proc. įnašo gali būti skiriama nario mokesčiui organizacijoje padengti. Priemonės dalyviams taip pat gali būti kompensuojamas mokestis, kuris yra mokamas IKP sertifikavimą atliekančiai įstaigai. Priemonės dalyviams grąžinamos ir išlaidos, skirtos produkcijai apipavidalinti. Kokybiškų žemės ūkio produktų etiketės ir (ar) prekinės pakuotės dizaino sukūrimo išlaidos apima reklaminio stendo, reklaminių juostų, lipdukų dizaino sukūrimą ir įsigijimą. Išlaidos šioms reikmėms negali būti didesnės nei 4 000 litų (1 158 eurai) per visą paramos įgyvendinimo laikotarpį. Taip pat finansuojamas etikečių ir prekinių pakuočių su ženklu „Kokybė“ spausdinimas, gamyba ir įsigijimas. Šioms išlaidoms skiriama iki 6 000 litų (1 737,8 euro) per metus. Ne daugiau nei 2 000 litų (579 eurai) per metus gali būti skirti vizitinėms kortelėms, lankstinukams ar skrajutėms maketuoti bei spausdinti. Paramos lėšomis gali būti kompensuojamas ir išlaidos kanceliarijos prekėms, smulkiajai biuro ir kompiuterinei įrangai įsigyti. Šioms reikmėms skiriama ne daugiau kaip 300 litų (87 eurai) per metus. Vienai ūkio valdai pagal KPP priemonę „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“ skiriamos paramos suma – iki 10 358 litų (3 000 eurų) už vienus metus. Paramos gavėjams kompensuojama iki 100 proc. finansuoti tinkamų išlaidų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad vykdantiesiems ekonominę veiklą, net jei jie nėra PVM mokėtojai, PVM nėra kompensuojamas.

Vilmos SEBEIKAITĖS nuotraukos