Puikioji draika – visai nepadraika

„Užkabino“ įspūdingi žiedai

Sodybą, pasak pašnekovės, didžiausiame Lietuvos kaime Domeikavoje, Kauno rajone, įsigijo prieš tris dešimtmečius ir nuo tada svajojo ją gražiai apsodinti. „Iš pradžių augalus pirkdavau turguje, bet pardavėjos dažnai nė nežinodavo jų pavadinimų. Tad apsidžiaugiau, atradusi Vyšniauskų gėlių ūkį. Jame pirkti sodinukai visada gerai prigyja, nes savininkai patys daugina ir augina parduodamus augalus, atsivežtus naujai pirmiausia išmėgina savo želdynuose. Kiek vėliau sužinojau, kad jų dukra turi gėlių ūkį „Naudingi augalai“, esantį kur kas arčiau mano sodybos. Būtent pas ją radau ir draiką, nors patį augalą pirmą kartą pamačiau vartydama katalogą“, – apie pažintį su augalu ir jo įsigijimo istoriją papasakojo S. Daunytė.

Draiką domeikaviškė augina penkerius metus, tad augalas jau atskleidė visą grožį. Pavasarį nauji stiebeliai ilgai nelaukia ir drauge su daugeliu augalų atželia gegužę, nė kiek nevėluodami kaip, pavyzdžiui, miskantai. Subrendusi draika trilapė (Gillenia trifoliata) pasiekia 80–100 cm aukštį. Žydi, pasak pašnekovės, birželį, iki liepos vidurio: „Skaisčiai baltais gana smulkiais žiedeliais aplipęs krūmas atrodo nepaprastai gražus, vakare tiesiog šviečia.“

Pasirodo, plaštakių spiečių primenantys žiedeliai ne vieninteliai puošia šį augalą. Jiems nubyrėjus, pro žalią lapų ažūrą išryškėja rausvos augalo šakelės. Tokios jos išlieka iki pat rudens, o lapams nusidažant skaisčiu raudoniu, tamsėja. Pašvietus saulei, lapai spindi ir žaidžia rausvais atspalviais. Ši transformacija leidžia draikai visą sezoną išlikti itin dekoratyviai. Tik lapams nukritus, rūpestinga sodybos šeimininkė nukerpa likusius stagarėlius ir laukia pavasarį atželiant naujų stiebelių.

„Pernai rudenį įsigijau dar vieną draiką – žydinčią švelniai rožiniais žiedais. Mūsų krašte tokia tikra naujiena“, – atskleidė retus augalus mėgstanti S. Daunytė. Kol kas trilapė draika ‘Pink Profusion’ dar nedidelė, bet subrendusi bus apie 70 cm aukščio, šiek tiek žemesnė nei baltais žiedais žydinti giminaitė. Naujoji sodybos gyventoja pasižymi dar vienu išskirtiniu bruožu – iki žydėjimo jos lapeliai tamsiai raudoni, o žydint rausvi.

Atspari ir šalčiams, ir sausroms

„Šios gėlės mėgsta saulėtą vietą, nors pakenčia, jeigu užslenka ir šiek tiek pavėsio. O štai vėjų visai nebijo. Mano kiemas saulėtas, bet labai vėjuotas, tačiau draika auga puikiai, – teigė pašnekovė. – Tik kai papučia stipresni gūsiai, tenka įsmeigti du kuoliukus ir iš apačios parišti, kad neišlaužytų stiebų.“

Pirmais metais pasodintą gėlę prieš žiemą ji užpila durpėmis, kad nenušaltų, o per kitą sezoną sutvirtėjęs augalas žiemos šalčius nesunkiai ištveria. „Ši vasara buvo beprotiška: ir karščiai, ir sausra. Bet draiką liedavau maždaug kartą per savaitę. Sodyboje yra augalų, tarp jų ir hortenzijos, kuriuos teko laistyti kasdien, tad draikai jėgų šiek tiek pristigdavo. Bet ji puikiai atsilaikė. Beje, pastebėjau, kad ji nebijo ir didesnės drėgmės“, – gerąsias augalo savybes vardijo domeikaviškė.

Kad gėlė nelepi, rodo ir tai, jog ji nėra reikli ir dirvožemiui. S. Daunytė pasakojo, kad ankstesnieji sodybos šeimininkai buvo ūkiški žmonės, visas kiemas buvo padengtas neplonu skaldos sluoksniu, todėl sodindama augalus ji visada kasa gilesnes duobes ir papildomai pila geresnės žemės, deda velėnos. „Draikai pyliau paprasčiausios daržo žemės, pirkti parduotuvėje nereikėjo. Duobės apačioje esantis natūralus žvyro sluoksnis tarnauja kaip puikus drenažas. Net kai metai lietingesni, nesibaiminame, kad permirks augalų šaknys“, – sakė pašnekovė.

Neretai želdinius formuojantys sodybų savininkai skundžiasi sparčiai plintančiais augalais. Pasiteiravus, ar draikai taip pat būdinga ši savybė, S. Daunytė juokavo, kad labai norėtų, deja, gėlė kompaktišku krūmeliu auga tik savo vietoje: „Krūmas didėja, bet šaknis „nebėga“. Jeigu plėstųsi galėčiau be vargo padauginti. Kol kas baisu liesti ir eksperimentuoti, nes augalas labai gražus ir nesinori jo prarasti. Dar nesu gerai draikos perpratusi, dar ne viską apie ją žinau. Žinau, yra augalų, kurių geriau neliesti, neiškasinėti, tad jeigu ir draika tokia, tai bandymas dalinti kerą gali baigti liūdnai.“

Draika gėlininkės akimis

Ši gėlė, deja, dar nėra dažna gėlynų viešnia. Ir visai be reikalo – net minimaliai prižiūrima, ji nuostabi nuo pavasario iki rudens. Šiai nuomonei pritaria ir gėlių ūkio „Naudingi augalai“ savininkė Sigrida Urbienė. Jeigu augalas patiko, jį galite pavasarį padauginti. „Pradėjus jam dygti, iškaskite ir padalykite kerą, – rekomendavo gėlininkė, tačiau iškart perspėjo. ­– Draikos sodmenys dideli, šaknys gana sumedėjusios, todėl dalijasi nelengvai, bet tai daryti galima, augalas nenukentės.“

Domeikavietė S. Daunytė atkreipė dėmesį, kad pavieniui pasodinta pirmoji draika auga sparčiau nei naujoji rožinė giminaitė, kurią ji įkurdino netoli jau seniau augusių augalų. „Pastebėjau, kad geriau auga pavieniui, kitų augalų draugija nelabai patinka“, – įtarimu pasidalijo domeikaviškė.

Apie tokią savybę pasiteiravus gėlininkės S. Urbienės, ji paaiškino, kad draikos draugiškos ir puikiai auga gėlių deriniuose. „Greičiausiai toks įspūdis susidarė dėl to, kad ‘Pink Profusion’ auga lėčiau nei baltažiedė veislė. Jų augimo intensyvumas skirtingas, tad mažylei tereikia daugiau laiko, kol užaugs, – paaiškino ji. – Suprantama, mažus augaliukus reikia pasaugoti, kad nenustelbtų didesni augalai.“

Pasak gėlininkės, draikos tokios atsparios, kad neverta mulčiuoti nei pirmamečių, šalčių nebijo ir jaunos. „Jos yra ilgaamžiai augalai, be to, tinka skinti“, – drąsino ji sodyboje draiką pasisodinti ir kitus.

Stasės DAUNYTĖS nuotr.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.