Plaušenė nuo daigo iki kempinės: eksperimentas pavyko

Daigino kaip arbūzus, prižiūrėjo kaip agurkus

Ramunė plaušenės augalą (Luffa cylindrica) pirmąkart išvydo viename angliškame sodininkų portale. Pamatė – ir neatitraukė akių, ieškojo informacijos ir sėklų įvairiuose šaltiniuose. Galų gale, kai plaušenių sėklos pasiekė namus, nustebino ir pačių sėklų vaizdas: juodos ir keistai plokščios.

Nenuostabu, kad nuo pirmo žingsnio R. Andruškevičienę lydėjo abejonės: „Bandžiau ir nežinojau, ar man pavyks, plaušenių sėklas kovo mėnesį daiginau kartu su pomidorais. Prieš įsukdama sėklytes į drėgnas servetėles, keletą valandų pamirkiau kalio permanganato tirpale. Paskui tose servetėlėse laikiau +25 °C temperatūroje. Užteko ir kelių parų, kad pasirodytų šaknelės.“

Tada Ramunė sėklytes išsodino kaip arbūzus, į tam pritaikytą substratą. Prižiūrėjo, tupinėjo apie tuos daigelius panašiai kaip apie arbūzus. Laukti buvo nekantru, bet džiaugsmo dozė kasdien didėjo.

Dar jauni besiskleidžiantys lapeliai teikė daug vilčių, buvo neįprasti: tamsiai žali, karpyti, šiek kiek pailgi, priminė vynuogių lapus. Praėjus šalnų tikimybei, pašnekovė daigus susodino lauke, pietinėje kiemo pusėje, o vieną daigą nunešė į šiltnamį: jeigu jau eksperimentas, reikėjo patikrinti, kur geriau augs. Vis dėlto ypač gerai augo šiltnamyje.

„Daigams augant, prireikė tvirtų atramų, aplink kurias šie vijokliai vešliai raizgėsi, – pastebėjo Ramunė. – Prižiūrėjau juos kaip agurkus. Derlius galėjo būti geresnis, bet, kiek pastebėdavau, kai žydėdavo moteriškas žiedas, tai vis nebūdavo vyriško – ir neapsidulkindavo. Jau buvau praradusi viltį ar beužmegs, užtat labai apsidžiaugiau netikėtai išvydusi pirmųjų vaisių užuomazgas.“

R. Andruškevičienės žiniomis, tam, kad plaušenė visiškai sunoktų Lietuvoje, prireiktų apie 6 ar 7 mėnesių. Kadangi pastarasis rugsėjis buvo itin šiltas, tai padėjo vaisiams subręsti iki galo. Ji skynė vienus jau geltonus, kitus vos gelstelėjusius, o paskui dar visus penkis panokino beveik tris savaites laikydama ant saulėtos palangės namuose.

Kalėdinės staigmenos jau paruoštos

Neįtikėtina, bet plaušenės nusilupo labai greitai ir lengvai. Tada Ramunė, jas kiek pakračiusi ir patrynusi tarp delnų, išbarstė sėklas. Pasiruošusi šilto muiluoto vandens, plaušenes perplovė ir vėlgi padėjo džiūti ant palangės.

Visiškai išdžiūvusias plaušenes ji sukarpė norimo dydžio gabalėliais, dalį jų paliko indams plauti. O kitos kempinės, skirtos praustis, keliaus į kalėdines dovanėles, sukomplektuotos su kvapniais muiliukais. Spalvos ir aromatai – jau fantazijos reikalas.

„Kadangi trys plaušenės daigai subrandino penkis vaisius, tai darbo ruošiant šventines dovanėles daug nebus, bet kitąmet jų tikiuosi sunokinti daugiau, – viliasi Ramunė. – Sėklas pradėsiu daiginti jau sausį, o ne kovą, – kad garantuotai spėtų sunokti vaisiai ir jų būtų kuo daugiau. Tokia mano pažintis su plaušene: ateityje tikiuosi susidraugauti dar labiau.“

Ramunės ANDRUŠKEVIČIENĖS nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.