Ashburn +20,4 °C Dangus giedras
Trečiadienis, 19 Bir 2024
Ashburn +20,4 °C Dangus giedras
Trečiadienis, 19 Bir 2024

Rūta VAITKEVIČIŪTĖ
„Rasų“ redaktorė
 

Eksperimentų sodas Šakiuose

2023/11/20


„Japonų išmintis sako: jei nori būti laimingas visą gyvenimą – sodink sodą“, – rytietiškos išminties perlą ne šiaip sau primena Šakių pašonėje gyvenanti Aldona Markevičienė. Žmones, Lietuvoje auginančius egzotinius vaismedžius galime vadinti tikrais pionieriais, nes būtent jie pirmieji išbando tai, ko kiti nedrįsta ar neturi laiko. Jie – ir atradėjai, praplečiantys įprastą horizontą naujais augalų pavadinimais, vaisių skoniais. Tokia yra ir Aldona: smalsi, drąsi, per eksperimentus sukaupusi neįkainojamos patirties. Žvilgtelėkime į jos eksperimentų sodą.

Jau pasakojote „Rasų“ skaitytojams apie šešerius metus auginamus figmedžius ir įspūdingą šiųmetį derlių. Bet jie ne vieninteliai Jūsų sode, verčiantys iš nuostabos kilstelėti antakius. Kai kurių vaismedžių pavadinimo lietuviai tikriausiai net nėra girdėję. Kaip kilo mintis auginti tokius egzotinius augalus?

Esu įsimylėjusi augalus, nes tai hobis, dovanojantis tik geras emocijas. Nuo vaikystės jaučiau potraukį sodo augalams, jau pirmoje klasėje bandžiau skiepyti obelaitę į alksnio medį.

Maždaug prieš 40 metų jau buvau įveisusi sodą, kuriame sėkmingai augo ir puikų derlių davė abrikosų medžiai, mandžiūrinės aralijos ir tradiciniai vaismedžiai. Vėliau iš šios sodybos su vyru Sigitu persikėlėme į kitą, auginome stručių, o kai atsisakėme šios veiklos, teko spręsti, ką daryti su ištuštėjusiu aptvaru. Norėjosi, kad ne tik žemė būtų naudinga, bet ir erdvė atrodytų gražiai. Todėl maždaug prieš 14 metų pradėjome sodinti sodą, kuriame auga beveik visos rūšys vaismedžių ir vaiskrūmių, kurios auga Lietuvoje ir ne tik Lietuvoje...

bananmedis
Prireikus Aldona Markevičienė galėtų drąsiai užsikloti bananmedžio lapu.

Mūsų sode auga kelių veislių obelys, kriaušės, slyvos, vyšnios, trešnės, kultūriniai riešutmedžiai, graikiniai riešutmedžiai, hibridiniai šermukšniai, persikai, nektarinai, abrikosai, medlievos, geltonžiedės sedulos, juodasis šeivamedis, gudobelė, raugerškis, juodasis ir baltasis šilkmedžiai, žilakrūmiai, ginkmedis, šilauogės, sausmedžiai, goji uogakrūmiai, bespyglės gervuogės, juodosios avietės, avietės ir gervuogės hibridas, aktinidijos, remontantinės avietės, svarainiai, juodieji, raudonieji ir baltieji serbentai, agrastai, bananai.

Jau pamečiau jame augančių vaismedžių skaičių – tik žinau, kad jų yra per šimtą. Pati juos prižiūriu, geniu, o vyras padeda nupurkšti sodą nuo ligų ir kenkėjų, vasarą nupjauti žolę. Kai tradiciniai vaismedžiai jau buvo susodinti, o klimatas Lietuvoje vis šiltėjo, žiemos švelnėjo, vis dažniau pradėjau galvoti apie egzotinius augalus, kuriuos labai gražiai aprašo medelynai. Pradėjau naršyti internete, vis ilgiau žvilgsniu stabteldama ties mažai žinomais arba visai nežinomais augalais. Be to, internete jie taip gražiai reklamuojami, tai vis ir užkimbu (juokiasi).

nektarinai
Nektarinai nektarinai 'Harko' ir 'Red Gold'.

Miestelyje jau trisdešimt metų turiu nedidelę parduotuvėlę, joje dirbdama, daug laiko praleidžiu prie kompiuterio, taip atrasdama įvairių augalų. Jau planuoju baigti šitą darbą, tada liks daugiau laiko sodui, augalams. Bet su Sigitu vis pasikalbam, kad gal ir sodo jau nereikėtų plėsti...

Užsiminėte apie persimoną. Šį šilumamėgį vaismedį ne tik pavyksta auginti lauke, bet ir sulaukiate vaisių?

Iš pradžių turėjau du japoninius persimonus. Jie pakenčia tik –15 °C šaltį, tad, aišku, Lietuvoje neišgyvena, bet visaip bandžiau, dengiau ir pora žiemų sugebėjau išsaugoti per žiemą lauke, net vaisių spėjau paragauti. Bet praėjusią žiemą, matyt, per šiltai „aprengiau“ ir pavasarį medeliai neatsigavo.

persimonas
Azijinio persimono vaisiai labai skanūs, bet augalas jautrus lietuviškam klimatui.

Jau trejus metus auginu persimoną ‘Nikita‘s Gift‘. Medelį pavasarį atvežė vazone, jau gerokai ūgtelėjusį, apie 3 m aukščio, o išėmus iš transportavimo indo pasimatė plikos šaknys. Buvau skaičiusi, kad persodinami dideli persimonų medžiai neprigyja arba prigyja sunkiai – meldžiausi, kad tik maniškis nesunyktų (šypsosi).

Kai tik jį pasodinau, pradėjau laistyti aktyvatoriumi ir, laimei, naujasis persimonas prigijo. Porą žiemų dengiau agroplėvele ir skaidriais šiltnamio stogo dangos lakštais. Jie lankstūs, todėl galima sulenkti į cilindrą ir surišti, sutvirtinti. Atvežto vaismedžio šakos buvo apkarpytos, labai trumpos, lajos skersmuo nedidelis, todėl nebuvo sunku jam pastatyti savotišką „namelį“.

Pasodinau saulėtoje vietoje, prie pietinės namo sienos. Anksčiau ten augo sena vynuogė – teko jos atsisakyti, o vazonuose auginamus bananų medžius perkėliau šiek tiek atokiau. Žinau, kad persimonai mėgsta rūgštesnę žemę, todėl niekada nemulčiuoju pelenais, užpilu rūgštesnės durpinės žemės.

persimonai
Hibrido 'Nikita's Gift' žiedai.

Nors persimonas neauga taip sparčiai kaip figmedžiai, per tris sezonus ūgtelėjo ir pasiekė antrą namo aukštą. Jeigu užmegztų vaisių, galėčiau, atsidariusi langą, jų pasiskinti. Tikiuosi, kitais metais jau pavyks!

Dar turiu virgininių (amerikinių) persimonų, jie puikiai tinka persimonų poskiepiams. Iš Marijampolės į svečius buvo užsukęs egzotinių augalų mylėtojas, buvęs mokytojas Zenius Sadauskas, išsivežė nemažai šakelių, taip pat bandys skiepyti į virgininius poskiepius. Jis pasakojo, kad savo skiepytų egzotinių augalų niekuo nedengia. Jo nuomone, kas auga, tas auga, o jeigu neauga, tai ir nereikia. Bet aš prisibijau...

Virgininiai persimonai, taip pat ir ‘Nikita‘s Gift‘ atlaiko net –30 °C. Pastarosios dvi žiemos buvo labai dėkingos, šiltos. Vasarą po pirmosios žiemos vaismedžio pumpurai išsprogo vėlai ir nežydėjo. Antrąją išsprogo laiku, bet per staigiai nuėmiau agroplėvelę. Regis, tądien buvo apniukę, maniau, medelis spės apsiprasti, bet kitą dieną išlindo saulutė ir jauni lapeliai nudžiūvo. Augalui teko krauti naujus pumpurus ir vėl pritrūko laiko žiedams.

persimonai
Pirmą vasarą jau prigijęs ir sulapojęs persimono hibridas 'Nikita's Gift'.

Pirmus dvejus metus nudegiau, bet šiemet turėjau daugiau patirties: neskubėjau atidengti ir parodyti saulei, laukiau, kol pasibaigs didesni temperatūros svyravimai. Kai atidengiau, lapų pumpurai jau buvo visiškai išsprogę, tad birželio pabaigoje–liepos pradžioje pavyko sulaukti ir žiedų.

Šią vasarą gavau dar vieną pamoką. Persimonams labai svarbi drėgmė – jeigu jos per mažai, vaisiai nubyra. O ši vasara juk buvo tokia sausa! Pora kartų palaisčiau, bet buvo per mažai ir ilgai laukti vaisiai pradėjo kristi. Puoliau gausiai laistyti, bet jau buvo per vėlu. Labai gailėjau, nes vaisiai jau buvo ūgtelėję.

Spėju, kad dar viena priežastis galėjo prisidėti. Šaknų sistema gal dar nebuvo iki galo susiformavusi ir medelis tiesiog negalėjo pasisavinti trūkstamos drėgmės ir maisto iš dirvos. Na ką padarysi, lauksiu kitos vasaros!

Tiesa, kad vaisiai geriau megztųsi, derlius būtų gausesnis, reikia pavasarį boro rūgštimi palaistyti ir nupurkšti. Po to būtina ir patręšti.

azimina
Aziminos žiedas

Pavaišindama savais persimonais svečius, juos tikrai nustebintumėte, bet šis vaismedis ne vienintelis egzotinis augalas Jūsų sode. Ten rastume dar retesnių, kurių pavadinimų daugelis tikriausiai negirdėję.

Auginu penkias aziminas: dvi skiepytas, tris – ne. Viena jau krauna pumpurus ir žydi, bet aziminos ne savidulkės, reikia draugės, deja, kitos dar mažos, todėl vaisių teks palaukti. Neskiepytoms aziminoms jau 6 metai, vienai skiepytai ketveri. Jauniausią skiepytą pasodinau tik praėjusį pavasarį. Jeigu augalai sėkmingai peržiemos, pagal jų botanines charakteristikas, kitais metais jau galėčiau tikėtis šiokio tokio derliaus. Vaisiai turėtų būti labai skanūs, saldūs, turtingi vitaminų...

Aziminos dar vadinamos bananų medžiais, bet vaisių forma nelabai juos primena. Po tris ar keturis į kekes sulipę vaisiai labiau panašūs į bulves, minkštimas gražiai geltonas, o skonis turi banano ir ananaso poskonio.

azimina
Užmegzti aziminos vaisiai po kelių dienų, deja, nubiro.

Skiepytos aziminos subręsta, pradeda žydėti ir megzti vaisius maždaug po 3 metų, neskiepytoms reikia dvigubai daugiau laiko, 6–7 metų.

Nors aziminos auga lėtai, jos yra pakantūs augalai. Esu skaičiusi, kad skiepytos ištveria iki 32 °C šalčio, o neskiepytos – kiek mažiau, iki –29 °C. Kartais jas šiek tiek pridengiu, bet tokiomis žiemomis kaip pernykštė – neverta vargti. Dar nė viena nenušalo.

Azimina ir anona, kuri mums jau turėtų būti pažįstama, nes jos vaisiais prekiaujama parduotuvėse, yra tos pačios genties augalas, todėl skoniu, sandara ir gydomomis savybėmis yra panašios. Pasitaikius progai, anonų visada nusiperku. Internete buvo daug rašoma, kad jos vaisiai padeda kovoti su vėžinėmis ląstelėmis. Kaip yra iš tiesų, sunku pasakyti, gal taip norima paskatinti juos pirkti. Bet, mano nuomone, juos verta valgyti vien dėl puikaus skonio!

anona
Anonos vaisiai

Dar vienas egzotinis sodo augalas – zizifas jujuba. Auginu du neskiepytus medelius. Rekomenduojama, sodinti skiepytus sodinukus. Maniškiai neskiepytieji žydėti žydėjo, bet vaisių dar nemezgė, gal todėl, kad dar labai jauni, nes jiems dar tik 3 metai. Dar norėčiau įsigyti skiepytą zizifą jujubą, kurio ir vaisiai didesni ir derėti pradeda greičiau.

Šių vaismedžių vaisiai panašūs į nedidelius obuoliukus, esu skaičiusi, kad juos valgo šviežius ir džiovintus.

Sode auga hovenija, bet jos vaisių tikriausiai niekada nesulauksiu. Saldainių medžiu dar vadinamas augalas stiebiasi gana sparčiai, jau kokių 3 m aukščio. Žiemoja nedengtas, bet esu skaičiusi, kad Lietuvoje vaisių gali ir neužmegzti, jeigu žiemą šąla daugiau nei –15 °C. Be to, maniškis neskiepytas ir auga vienas, nors rašoma, kad draugo jam nereikia.

Hovenijos vaisiai nelabai išvaizdūs, primena rudas kirmėlytes, bet saldūs kaip saldainiai.

feichoja
Šio lapkričio pradžioje feichoja dar žaliavo lauke.

Jau 5 metus auginu feichoją. Nuo kitų mano egzotinių augalų ji skiriasi tuo, kad nemeta lapų. Todėl su ja šiek tiek daugiau vargo – kas rudenį tenka iškasti, įsodinti į vazoną ir parnešti namo žiemoti. Kaip ir granatmedis šaltąjį metų laiką ji išlaukia šviesioje vėsioje (10–13 °C) patalpoje ant palangės. Vasarai iš vazono vėl išimu ir pasodinu lauke.

Feichoja nėra augi, maniškė siekia 1,5 m aukščio. Mėgsta rūgščią žemę, todėl mulčiuoju durpėmis. Žiedai labai gražūs, raudoni, bet augančioji pas mane dar nežydėjo.

daovės
Sodo šeimininkės daržovės vyksta namo.

 

Dešimt metų retais egzotiniais vaismedžiais ir dekoratyviniais augalais prekiaujančio e-medelyno „Vitaflora“ savininkas Eugenijus Popovas sutiko pasidalyti savo pastebėjimais ir patarimais, į ką atsižvelgti prieš įsigyjant natūraliai Lietuvoje neaugantį augalą.

Ar lietuviai linkę eksperimentuoti, ieškodami retų vaismedžių?

Dažnai sakoma, kad lietuviai konservatyvūs, bet žinau keletą mėgėjiškų sodų, kuriuose sėkmingai auga labai retų augalų, tiek dekoratyvinių, tiek vaismedžių. Suprantama, yra tokių, kurie gali augti, žydėti ir megzti vaisius tik šiltnamyje arba oranžerijoje. Vis tik puiku, kad yra entuziastų, mėgstančių eksperimentuoti ir stebėti augalus, būtent jie suteikia impulso lietuviškai sodininkystei, įkvepia ir kitus kurti vaismedžių kolekcijas.

persimonas, Eugenijus Popovas
Azijinius persimonus specialistas rekomenduoja auginti šiltnamyje arba oranžerijoje.

Ar tikrai persimonų vaisių galime užauginti ir Lietuvoje?

Auginti azijinį (japoninį) persimoną ir sulaukti jų vaisių – tikras iššūkis, jie labiau tinkami šiltnamiui. Visai kas kita virgininis (amerikinis) persimonas. Jis sunokina vaisių ir lauke, bet jie nedideli, valgomi tik data, kai šiek tiek patamsėja ir odelė atšoka, kai yra beveik pernokę. Ne visi žmonės mėgsta tokius minkštus vaisius. Jeigu paragautume jų anksčiau, pajustume, kad šiek tiek sutraukia burną. Tai irgi atbaido sodininkus.

Gera išeitis – azijinio ir virgininio persimono hibridas ‘Nikita‘s Gift‘. Iš Nikitos botanikos sodo Jaltoje (Ukraina) netruko paplisti po visą pasaulį, nes šiuo metu jis yra vienas geriausių persimonų hibridų. Jis kasmet veda vaisiu ir ne vienas sodininkas jais džiaugiasi. Gerąsias vaisių savybes šis hibridas paveldėjo iš azijinio persimono, o atsparumą šalčiui – iš virgininio.

Hibridas yra savidulkis, vaismedis išauga 2,5–3,5 m. Žydi liepą, vaisius ilgam saugojimui geriausia skinti prieš pat šalnas, o norint valgyti šviežius – iškart po šalnų. Planuojant laikyti sandėlyje, vaisius reikėtų skinti atsargiai, nepažeidžiant odelės. Dalį vaisių galite džiovinti, naudoti likeriams, bavariškam kremui arba virti uogienę.

Persimonai, kaip ir dauguma desertinių vaismedžių, auginami įvairiose neužmirkstančiose, tačiau drėgmę išlaikančiose dirvose. Idealiausia – giliau įdirbtas nerūgštus priemolis, saulėtoje ar dalinai saulėtoje (geriausia vakarinėje) vietoje, užuovėjoje.

persimonas, Eugenijus Popovas
'Nikita's Gift' sodinuko kamieno apimtis paprastai būna 8–10 cm.

Kokią įtaką vaismedžiams turi skiepas? Kaip keičiasi jų charakteristika?

Skiepyti augalai paveldi veislės ypatybes – savidulkiškumą, vaisių dydį, skonį, derlingumą, vainiko formą. Jie greičiau pradeda derėti. Sėjinukai artimesni gamtiniams protėviams, todėl vaisius mezga vėliau nei skiepyti, bet ilgaamžiškumu skiepytuosius pranoksta.

Didelės įtakos augalas skiepytas ar ne neturi jo temperatūros atsparumui: tiek vieni, tiek kiti atlaiko tokį patį šaltį. Beje, mūsų medelyno neskiepyti zizifai jujuba šiemet ne tik žydėjo, bet ir davė vaisių, juos sunokino – nuskynėme spalį.

Paprastai vaisių skonio savybės priklauso nuo to, kiek saulės valandų buvo per šiltąjį sezoną. Kuo jų daugiau, tuo vaisiai sukaupia daugiau cukrų. 6A ir 6B USDA zonų augalai tikrai turi perspektyvos ne tik kasmet duoti derlių, bet ir sunokinti jį. Tik reikia nepamiršti, kad tie augalai, kurie šiltesniuose kraštuose derlių duoda rugsėjį, pas mus jį sunokins mėnesiu vėliau.

Ką patartumėte sodininkams mėgėjams, norintiems užveisti arba papildyti egzotinių vaismedžių kolekciją?

Pirmiausia reikia išsiaiškinti, kokiai klimato atsparumo zonai priklauso egzotinis augalas. 5–6 zonai priklausančiuosius galite bandyti auginti lauke. Jeigu augalas iš 7 zonos, tiks auginti tik Nidoje ar Palangoje, bet reikės paieškoti arba suformuoti užuovėją. 6A ir 6B klimato zonai priklausančius augalus galima drąsiai sodinti visoje Lietuvos teritorijoje.

Atkreipkite dėmesį į temperatūros svyravimus toje vietoje, kur sodinsite sodinukus. Rinkitės ne rytinę, bet vakarinę pusę – ten temperatūros svyravimai bus švelnesni.

Pietinė pusė tiks, jeigu sodinsite prie pat pastato sienos ir augalą formuosite vėduoklės principu. Vis tik pavasarį tokioje vietoje reikėtų pasirūpinti padaryti šešėlį iš rytų pusės. Kai kurie sodininkai vaismedžius sodina prie medinio pastato ir prie jo sienos prikala agroplėvelę (tokia dažnai naudojama braškėms nuo šalnų apsaugoti). Ji ir vėją užstoja, ir šviesos praleidžia, ir nuo pavasarinių šalnų žiedelius apsaugo.

Egzotiniams vaismedžiams tinka ir sklype esantis rytinės–pietinės tvoros kampas, jeigu tvoros aukštis 1,5–2 m. Tada į apatinę augalo dalį nei vėjas pučia, nei saulė šviečia, o vasarą medžio vainikas maudosi saulės spinduliuose ir šilumoje.

Šilumamėgiams augalams dar svarbu mikroklimatas, jie gerai auga ir veda vaisius visiškoje užuovėjoje. Ypač kenkia šiaurės ir rytų vėjas, nes jis ne tik šaltas, bet ir sausas.

Nereikėtų tikėtis, kad egzotiniai augalai augs sunkiame molyje, taigi paieškokite pralaidaus dirvožemio. Tada išsiaiškinkite, kokia yra augalo silpnoji vieta: vienų augalų greičiau nušąla šaknys, kitų – viršūninė dalis. Pavyzdžiui, japoninės sedulos (dabar jau neretai auginamos ir Lietuvoje) šaknys jautresnės nei šakos, todėl reikia pamulčiuoti šaknis.

 

Aldonos MARKEVIČIENĖS ir e-medelyno „Vitaflora“ nuotraukos

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis