Figmedžiai yra vieni seniausių kultūrinių augalų ir minimi net Biblijoje pasakojant, kad Adomas ir Ieva nuogumą prisidengdavo figos lapais. O iš Rojaus nusileidę ant žemės, pamatysime, kad šie saldžius vaisius vedantys vaismedžiai gali augti ir derėti net mūsų soduose: tiek lauke, tiek šiltnamyje, tiek papuošdami terasą ar balkoną.
Figmedžių sodas Suvalkijoje
A. Markevičienė juos augina jau šešerius metus ir ne vienus metus skina figas, bet dviejų derlių saulukė tik šiemet. Regis, sunku patikėti, bet tikra tiesa, kad pernykštį rudenį prie žemės prilenktos ir šiltai apklotos vaismedžio šakos per žiemą nenubarstė jau užmegztų jaunų vaisių ir, pavasarį gavęs šviesos bei šilumos, augalas netruko juos subrandinti.
„Anksčiau kiek keldavau nuotraukų į socialines grupes, nesulaukdavau didesnio atsako. Bet šiemet – tikras bumas! Nuotraukos su figomis internete tiesiog pabiro – smagu žiūrėti, kaip net pro šiltnamio langus šakos lenda, – įspūdžiais dalijosi Aldona. – Matau, kad nemažai žmonių figmedžius augina šiltnamyje, bet aš surizikavau pabandyti lauke.“
Paprastai šiuos augalus įsivaizduojame augančius kaip medžius, bet pašnekovė saviškiams leidžia augti taip, kaip jiems įprasta gamtoje – krūmu. O priežastis, pasirodo, labiau praktinė nei estetinė: „Iš anksto galvojau, kaip šį augalą rengsiu žiemą. Jeigu jį su vazonu reikėtų žiemai nešti į rūsį, krūmo forma nebūtų patogi. Saviškius auginu lauke, tad pamaniau, kad krūmą bus patogiau apdengti. Šakos labai lanksčios, be vargo prilenkiu prie žemės ir prismeigiu sulenkta viela (bevaises šakas nugeniu).
Po to užmetu kelis eglišakius (ten, kur eglės, pelytės nekiša nosies!), pamulčiuoju sausomis durpėmis taip, kad beveik nesimatytų šakų, ant viršaus užmetu sausų lapų arba šieno, užkloju kiliminės dangos. Gaunasi storas apklotas. Ant viršaus dar užkloju polietileno plėvele ar kita neperšlampama danga ir kraštus prispaudžiu akmenimis, kad vėjas neįlįstų. Tik reikia šonuose palikti plyšelių ventiliacijai. Taip sausai ir šiltai apklotas augalas sulaukia naujo sezono.“
Pavasarį A. Markevičienė pamažu, po vieną sluoksnį atidengia sodo augintines. Kai augalas jau būna susprogęs, nupurškia bordo mišiniu. Šią procedūrą atlieka ir rudenį, prieš apklodama. „Vario sulfato tirpalu nedrįstu purkšti, nes baiminuosi, kad nukris vaisiai, – perspėja sodininkė. – Jo papurškus nukrenta viskas, kas žalia, o figmedžiai, net ir numetę lapus, rudenį lieka su užmegztais vaisiais.“
Norintiems figmedį auginti medelio formos ji pataria suformuoti cilindrinį namelį ir aplink medelį susidariusią erdvę užpildyti sausais lapais arba šienu, ant viršaus užmauti didelį polietileninį maišą ir nepamiršti ventiliacijos šonuose.
„Pirmas dvi žiemas jauną augaliuką žiemą laikiau rūsyje. Rudenį iškasdavau, įsodindavau į vazoną ir nešdavau į rūsį, o pavasarį, jau be vazono, vėl pasodindavau į žemę. Rūsyje vėsu, sandėliuoju daržoves, laikau jurginų gumbus, tad figmedis puikiai peržiemodavo ir nelaistytas. Nesinorėjo rizikuoti supūdyti šaknis, – apie pirmus eksperimentavimo metus pasakojo Aldona. – Kai pamačiau, kad yra užmegztų vaisių, ir augalas ūgtelėjo tiek, kad tapo per sunkus, palikau žiemoti lauke.“
Ji juokiasi, kad ne tik sodybos, bet ir visai greta esančių kultūros namų pietinė pusė apsodinta egzotiniais augalais. „Pastatas priklauso savivaldybei, jau kelerius metus jame niekas nevyksta, tad „konfiskavau“ pietinę jo teritorijos pusę. Anksčiau ten buvo krūmynas, sutvarkiau jį ir pasodinau figmedžių. Jeigu kas nors kada nors jį įsigys, su sklypu „kraičio“ gaus ir sodo kamputį“, – mitą apie „suvalkietišką skūpumą“ sugriovė pašnekovė.
Apie figmedžius iš specialisto lūpų
Sėkmės istoriją apie sunokusius figos vaisius papasakojo ir medelyno „Vitaflora“ savininkas E. Popovas. Medelyne šie vaismedžiai auga vazonuose ir kiekvieną žiemą pavasario lūkuriuoja sandėlyje, kur temperatūra svyruoja nuo +1 iki –1 °C. „Vasarį, kai buvo 7–8 °C šalčio, perkėlėme sodinukus į lauką ir jie be vargo atsilaikė iki pavasario. Augalai vazonuose stovėjo nedengti, gavosi savotiška trumpalaikė žiema. Vaisius medeliai užmezgė jau po pavasarinio žydėjimo, tad juos nuskynėme spalio pabaigoje, – teigė medelyno savininkas, pridurdamas, kad figmedžiai atlaiko ir 18–20 °C šaltį, kai kurie net –23 °C. Tačiau, jeigu šakelių pažastyse yra užmegztų vaisių, nereikėtų tikėtis, kad jie atlaikys tokią lauko temperatūrą.
Ant medelyne augančių figmedžių dar liko užmegztų, bet nesunokusių vaisių. Per žiemą būdami sandėlyje, jie turėtų atsilaikyti ir iki kitos vasaros sunokti.
„Šie metai buvo itin palankūs sodams. Ir vynuogės keliomis savaitėmis anksčiau prinoko, ir figmedžiai padovanojo gerą derlių. Matyt, įtakos turėjo ne tik rugsėjis, bet ir visa vasara, nes saulės valandų skaičius šiemet buvo gerokai didesnis nei pernai“, – svarstė pašnekovas.
Įdomu tai, kad figmedžiai žydi nuo birželio iki rugsėjo, tik įžiūrėti jų žiedus labai sunku. Jie būna vyriški ir moteriški, ant to paties augalo galima rasti abiejų. Viduržemio jūros regione gamtoje figmedžių apdulkina endeminės vapsvos, sugebančios įlįsti į uždarą žiedą pro mažą skylutę. Tokių vapsvų pas mus nėra, todėl parduodamos veislės yra savidulkės.
Tiems, kas norėtų figmedį auginti dirvoje, E. Popovas rekomenduoja, pirmametį sodinuką, jeigu jis plonas, prilenkti prie žemės ir apkloti, o jeigu tvirtesnis – įsmeigti kelis kuoliukus, apsukti agroplėvele, suformuojant cilindrą, ir vidų užpildyti sausomis durpėmis arba sausais lapais. Cilindro viršų reikėtų užsandarinti. Toks statinys ir ventiliuojasi, ir saugo nuo vėjo, o sniego kepurė dar ir pašildo viduje esantį sodinuką.
Pasak pašnekovo, pavadinimas figmedis nėra visai tikslus, nes natūraliai gamtoje jis auga krūmu, nors visai nesunku formuoti ir kaip medelį, tam tinka visos veislės. Beje, augalas sparčiai auga, plečiasi, todėl tenka stipriai genėti.
„Auginant dirvoje mažiau aktualu, bet jeigu vazone – svarbu, kad augalas būtų kompaktiškas, taigi medelio forma patogesnė. Jį galima iš vazono išimti, apkapoti šaknis ir vėl į tą patį vazoną pasodinti, tik reikia pakeisti žemę, – pataria medelyno savininkas.
Šiems atspariems egzotiniams augalams labiausiai pavojingas tik užmirkimas. Į molingą dirvą, sodininko nuomone, nė neverta bandyti sodinti, geriau paieškoti vietos, kur dirva būtų laidi.
Sodyboje auginant daugiau figmedžių, galima paieškoti ir įvairesnių veislių, pavyzdžiui, šviesiais, tamsiai ar net dryžuotais lapais. Yra veislių, kurios puikiai auga ir drėgname pajūrio klimate.
Kai derlius geras – reikia idėjų virtuvei
Šį rudenį internautai gausiai dalijosi ne tik sunokusių figų nuotraukomis ir skonio potyriais, vieni kitų klausinėjo, kaip galima paruošti šiuos vaisius, ne tik valgyti šviežius.
Vokietijoje gyvenanti Simona figmedį augina pirmus metus, bet jau sulaukė gausaus derliaus. Paskutines figas nuskynė pirmomis lapkričio dienomis. Ji medelį augina sode greta trešnių, obelų, slyvų. Pasak Simonos, Vokietijoje šis vaismedis nėra retas, o jo populiarumą didina ir vaistinės lapų savybės. „Lapų arbata puikiai padeda mažinti blogąjį cholesterolį, veikia kaip antioksidantas, mažina cukraus kiekį kraujyje, todėl puikiai tinka diabetikams, o dėl fenolio gausos vertinama kaip antibakterinė priemonė. Padeda ir nuo vidurių užkietėjimo“, – gerąsias savybes vardijo Simona.
Ji sutiko su „Rasų“ skaitytojais pasidalyti ir figų uogienės receptu.
Reikės:
Skanaus!
Aldonos MARKEVIČIENĖS nuotraukos
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.