Nusprendė pretenduoti į atsakingiausią postą Akademijoje
VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakultete studijų programoje „Logistika ir prekyba“ studijuojanti Raminta Eklerytė su šypsena pasakoja, kad kai universiteto Facebook paskyroje aptiko kvietimą dalyvauti atrankoje ir Tarptautinę studentų dieną prisijungti prie akademinės tradicijos studentui užimti universitete atsakingas pareigas einančio asmens darbo vietą, iškart pagalvojo, kodėl gi ne? O kadangi pati studijuoja VDU Žemės ūkio akademijoje, nusprendė pretenduoti į atsakingiausią postą akademijoje ir laikinai tapti savosios Alma Mater „vadove“.
„Suprantama, VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikinė nei įstaigos antspaudo, nei savo parašo man nepatikėjo, tačiau buvau pasveikinta atvykusi ir darbo laiką leidome drauge. Turėjau progą įsitikinti, kokia įtempta kanclerės darbotvarkė, kiek daug kartų jai tenka nuo vienos problemos sprendimo pereiti prie kito. Žodžiu, vadovės darbe iššūkis veja iššūkį. Ir man tai patinka. Dabartiniuose savo planuose tikslo tapti VDU ŽŪA kanclere kol kas neturiu, bet, matyt, ne veltui gyvuoja posakis: „Niekada nesakyk niekada“, – juokiasi pašnekovė.
Ateities pasirinkimas – nuolat kelianti naujų iššūkių, bet neabejotinai perspektyvi sritis
Raminta šiandien ypač entuziastingai pasakoja apie savo pasirinktą studijų programą, kurios perspektyvomis neabejoja ir su kuria sieja realius savo ateities planus.
„Mano tėtis – tolimųjų reisų vairuotojas, tad kas yra transporto logistika, žinau nuo vaikystės. Žinau ir tai, kaip per pastarąjį dešimtmetį šiuolaikinės technologijos keitė šį sektorių, ir kaip jame vertinamas laikas – kelyje ilsisi tik vairuotojai, o krovinius kiti vilkikai tuo metu veža toliau“, – kalba Raminta, neabejojanti, kad ateityje profesiniame darbe jai pravers ir patirtys, įgytos VDU studentų atstovybės veikloje. Mergina yra aktyvi į universitetą atvykstančių užsienio studentų mentorė, o komunikabilumas ir praktiniai užsienio kalbų įgūdžiai yra itin reikalingos kompetencijos, dirbant logistikos ir prekybos srityse.
„Pastaraisiais metais visi įsitikinome, kaip svarbu išlaikyti logistikos ir prekybos grandines epidemijų, karų, gamtinių kataklizmų metu. Tai dinamiška, nuolat kelianti naujų iššūkių, bet neabejotinai perspektyvi sritis. Todėl visiškai neabejoju, kad darbo rinkoje vis paklausesni bus ir specialistai, gebantys valdyti logistikos ir prekybos procesus, išmanantys modernius veiklos metodus, profesionaliai dirbantys IT programomis, komunikuojantys užsienio kalbomis, o panorėję kuriantys ir plėtojantys nuosavus e-verslus“, – savo studijų programos privalumus kaip patyrusi jos ambasadorė pristato R. Eklerytė.
Sulaukusi paauglystės ėmė tėvų atkakliai prašyti nupirkti krosinį motociklą
Iš Marijampolės kilusią pašnekovę, jos pačios tvirtinimu, riedantys ratai ir burzgiantys varikliai domino nuo vaikystės. O sulaukusi paauglystės ėmė tėvų atkakliai prašyti nupirkti jai krosinį motociklą. Planų dalyvauti varžybose teigia tuo metu net neturėjusi – tiesiog ketino smagiai pasivažinėti apylinkių laukų ir miškų keliukais. Suprantama, mama tokiems dukters norams griežtai pasipriešino. Galų gale susiderėjo, kad jei Raminta sugebės įgyti mopedo vairuotojo pažymėjimą, mama nusileis.
„Kai AM kategorijos vairuotojo teises padėjau mamai prieš akis, ji jau neturėjo kur trauktis. Taip įsigijau pirmąjį savo motociklą, o netrukus, vienminčių bičiulių paraginta tapau Sūduvos motokroso klubo, kuriam atstovauju iki šiol, nare ir pradėjau dalyvauti varžybose“, – pasakoja pašnekovė.
Deja, pirmasis Ramintos įsigytas motociklas su mechanine kojele nebuvo svajonių pirkinys, nes „užsikurdavo“ tik iš 5-10 karto, todėl varžybų metu nugriuvus, pačiai merginai ir pasistatyti motociklą atgal į vertikalią poziciją, ir jį užvesti, užtrukdavo daug brangaus laiko. Ir tai buvo labai apmaudu. Šiandien Raminta su šypsena pasakoja, kad mama iš pradžių jos varžybas stebėdavo su didžiule baime ir tik einant laikui priprato, kad tai natūralus dukros pomėgis ir poreikis.
O prieš porą metų į Ramintos garažą įriedėjo vieno garsiausių Europoje prekės ženklo 2019 m. laidos motokroso motociklas su 250 kub. cm darbinio tūrio varikliu. Mergina teigia šiandien turinti tiek mechaniko žinių, kad nedidelius techninius gedimus varžybų metu sugeba pašalinti ir pati, o kilus didesnių problemų pagalbos kreipiasi į tėtį arba nusimanančius bičiulius.
Paprašyta pakomentuoti, kuo skiriasi enduro ir „Cross Country“ varžybos, kuriose šiemet tapo šalies vicečempione, nuo varžybų tradicinėje motokroso trasoje, mergina aiškina, kad įprasta motokroso trasa yra apie 2 km ilgio, su tramplinais sportininkams žinomose vietose, O enduro ir į jį panašiame „Cross Country“ trasos su įvairiomis gamtinėms kliūtimis – kelmais, rąstais, balomis, kalvomis ir duobėmis – driekiasi apie 10 km ir sportininkai ypatingos ištvermės reikalaujančiame kelyje užtrunka iki 2 val.
2023 m. sezono „Cross Country“ čempionatą sudarė šeši etapai. Finaliniame etape, kuriame moterų klasėje R. Eklerytė buvo nepralenkiama, į 11 km ilgio trasos startą stojo 117 motociklų. Netrukus po starto įvyko masinė griūtis, kurios Ramintai pavyko sėkmingai išvengti, tačiau tolesnę kovą labai apsunkino dulkių debesys, kylantys nuo smėlėto grunto. „Varžybos priminė tikrą Dakaro ralį ir tai buvo nerealu“, – šias varžybas entuziastingai prisimena Lietuvos „Cross Country“ vicečempionė, VDU ŽŪA antrakursė Raminta Eklerytė, su šypsena reziumuojanti, kad ji yra tas žmogus, kurio vardo reikšmė „šiek tiek prasilenkia“ su kaskart naujų iššūkių reikalaujančiu charakteriu.
Partnerio turinys