Kaunas -9,9 °C Dangus giedras
Sekmadienis, 18 Sau 2026
Kaunas -9,9 °C Dangus giedras
Sekmadienis, 18 Sau 2026





Dr. Vytautas LIAKAS
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto profesorius 

Gal atkurkime biologinę įvairovę, kurią pasiglemžė miestai?

2024/01/25


Padidink tekstą

Svarbu pripažinti, kad diskusijos apie ūkininkavimo poveikį aplinkai gali skirtis priklausomai nuo konkrečios praktikos, regionų ir žemės ūkio rūšių. Nors gali būti netikslu ir nesąžininga visus ūkininkus plačiai įvardyti kaip žalingus aplinkai, vis dėlto labai svarbu pripažinti, kad tam tikra žemės ūkio praktika, nepagrįsta moksliniais tyrimais, iš tiesų gali turėti neigiamų pasekmių aplinkai.

Strateginė sritis

Dauguma Lietuvos ūkininkų taiko aplinkai nekenksmingą praktiką, pavyzdžiui, ekologinį ūkininkavimą, vysto atkuriamąją žemdirbystę, kuria siekiama kuo labiau sumažinti žalą aplinkai ir skatinti ilgalaikę dirvožemio sveikatą. Kita vertus, tam tikri tradiciniai ūkininkavimo metodai, ypač paveldėti iš praeities, kuriuos taikant naudojamas neracionalus žemės dirbimas, nesubalansuotas tręšimas mineralinėmis trąšomis, sėjomainų ignoravimas, gali prisidėti prie dirvožemio degradacijos, vandens taršos ir biologinės įvairovės nykimo.

Labai svarbu skatinti diskusiją apie gerąja praktika pagrįstą žemės ūkį. Dažniausiai bendri teiginiai būna klaidinantys ir netiksliai atspindi įvairią ūkininkavimo praktiką. Skaitydamas ir klausydamas minčių apie žemės ūkio tariamai daromą žalą, pradedi galvoti, kad norima nusikąsti ranką, kuri maitina. Negi žmonės nesupranta, kad žemės ūkis – strateginė sritis? Nuo žemės ūkio išsivystymo priklauso nacionalinis saugumas. Konstruktyvus dialogas, kurio metu atsižvelgiama ir į ūkininkų patiriamus iššūkius, ir į tvarios žemės ūkio praktikos poreikį, yra gyvybiškai svarbus, siekiant rasti veiksmingus sprendimus, kurie padėtų suderinti maisto gamybą ir aplinkos tausojimą.

Tinkamas visuomenės informuotumas, švietimas ir parama aplinką tausojančiai ūkininkavimo praktikai gali padėti sumažinti atotrūkį tarp žemės ūkio bendruomenės ir aplinkosaugos klausimais susirūpinusių žmonių. Dabar atrodo, kad susirūpinusieji visiškai atitrūkę nuo realybės, bet nori pakeisti pasaulį. Kai vaikai nori keisti pasaulį, tėvai jiems dažnai primena, kad pradėtų nuo savo kambario sutvarkymo. Ne kartą teko girdėti  miesto žmones sakant, kad ūkininkai rapsus purškia roundapu, ūkininkai teršia upes ir jūrą ir t. t. Tuomet bandau paaiškinti, kad reikėtų pradėti domėtis, ką vienu ar kitu metu daro ūkininkai, o pamačius purkštuvą, nereikia galvoti, kad purškiama chemija. Pirma, pastaruoju metu žemės ūkyje naudojama daug biologinių preparatų, antra, šiuolaikiniai purkštuvai yra nepaprastai tikslūs, o trečia, mokslininkai nuolat tobulina augalų apsaugos priemones, kartais papuvusiame ar pakirmijusiame obuolyje toksinų gali būti daugiau. Kiekvienas ūkininkas galėtų pasakyti, kad miestelėnai ne mažiau teršia aplinką. Visi žino, kad pramonė yra didžiausia vandens teršėja. Nepaisant to, kad nuotekos kruopščiai valomos, negalima pamiršti buitinių nuotekų, susidarančių miestų teritorijose iš namų ūkių, įmonių ir įstaigų. Paprastai jose būna organinių ir neorganinių teršalų, įskaitant žmonių atliekas, ploviklius, maisto daleles, riebalus, alyvą, vaistus, chemines valymo priemonių medžiagas ir t. t.

Nederėtų visko nurašyti ūkininkams

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

 

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
2026/01/18

Laukuose tvyro ramybė

Skirtingose šalies vietose susidariusi labai nevienoda sniego danga, tačiau dauguma tiek Žemaitijos, kurioje ji yra susidariusi bene storiausia, tiek ir Sūduvos krašto, kurį tekloja ploniausias sniego sluoksnis, ūkininkų tvirtino, ka...
2026/01/18

Patarimai, kaip padėti kurapkoms žiemą

Gausi sniego danga, ypač  jos paviršiuje susidaranti ledo pluta, žiemą kurapkoms sudaro itin sudėtingas išgyvenimo sąlygas. Kai sniego sluoksnis viršija 30 cm arba po atodrėkio susiformuoja kieta ledo pluta, šie pa...
2026/01/18

Kada vaistus gerti prieš valgį, o kada – po jo?

Vaistų vartojimas daugeliui atrodo itin paprastas procesas, tačiau praktika rodo, kad būtent čia žmonės klysta dažniau, nei atrodo. Net ir nedideli netikslumai, neteisingai supratus vaistų vartojimo laiko rekomendacijas, turi reikšmingos įt...
2026/01/18

Grenlandija: priklausomybė nuo maisto importo ir gamtos išteklių

Grenlandija jau senokai „sukasi“ tarptautinio dėmesio centre daugiausia dėl JAV noro perimti šios didžiausios pasaulyje salos kontrolę. Kuo ir kaip šiandien gyvena beveik 57 000 Danijai priklausančios salos gyventojų?
2026/01/18

Išardyta pavojinga nusikaltimų grandinė: už narkotikus buvo atsiskaitoma vogtomis prekėmis

Sėkmingos operacijos metu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai sulaikė asmenį, įtariamą disponavimu labai dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu bei...
2026/01/18

„Gilestos“ ir „Grynergos“ konsorciumas už 26,5 mln. eurų statys kogeneracinę elektrinę Panevėžyje

Kelmės rajono statybų įmonės „Gilesta“ ir Kauno energetikos įrangos gamybos bendrovės „Grynerga“ konsorciumas gavo 26,5 mln. eurų vertės centralizuotos šilumos tiekimo bendrovės „Panevėžio energija“ užsak...
2026/01/18

L. Mociūnaitė. Tylūs, bet reikšmingi struktūriniai apdirbamosios gamybos pokyčiai Lietuvoje

Lietuvos ekonomika transformuojasi – iš lėto mažėja apdirbamosios gamybos dalis, o paslaugų dalis, priešingai, auga. Apdirbamoji gamyba, neretai vadinama Lietuvos ekonomikos garvežiu, reikšmingai prisideda prie visos eko...
2026/01/18

Rizikos perkant maistą socialiniuose tinkluose

VMVT sulaukia vis daugiau pranešimų dėl galimai nelegalios prekybos maisto produktais socialinėse platformose, tokiose kaip „Facebook“, ,,Instagram” ar „TikTok“.