Gal atkurkime biologinę įvairovę, kurią pasiglemžė miestai?

Strateginė sritis

Dauguma Lietuvos ūkininkų taiko aplinkai nekenksmingą praktiką, pavyzdžiui, ekologinį ūkininkavimą, vysto atkuriamąją žemdirbystę, kuria siekiama kuo labiau sumažinti žalą aplinkai ir skatinti ilgalaikę dirvožemio sveikatą. Kita vertus, tam tikri tradiciniai ūkininkavimo metodai, ypač paveldėti iš praeities, kuriuos taikant naudojamas neracionalus žemės dirbimas, nesubalansuotas tręšimas mineralinėmis trąšomis, sėjomainų ignoravimas, gali prisidėti prie dirvožemio degradacijos, vandens taršos ir biologinės įvairovės nykimo.

Labai svarbu skatinti diskusiją apie gerąja praktika pagrįstą žemės ūkį. Dažniausiai bendri teiginiai būna klaidinantys ir netiksliai atspindi įvairią ūkininkavimo praktiką. Skaitydamas ir klausydamas minčių apie žemės ūkio tariamai daromą žalą, pradedi galvoti, kad norima nusikąsti ranką, kuri maitina. Negi žmonės nesupranta, kad žemės ūkis – strateginė sritis? Nuo žemės ūkio išsivystymo priklauso nacionalinis saugumas. Konstruktyvus dialogas, kurio metu atsižvelgiama ir į ūkininkų patiriamus iššūkius, ir į tvarios žemės ūkio praktikos poreikį, yra gyvybiškai svarbus, siekiant rasti veiksmingus sprendimus, kurie padėtų suderinti maisto gamybą ir aplinkos tausojimą.

Tinkamas visuomenės informuotumas, švietimas ir parama aplinką tausojančiai ūkininkavimo praktikai gali padėti sumažinti atotrūkį tarp žemės ūkio bendruomenės ir aplinkosaugos klausimais susirūpinusių žmonių. Dabar atrodo, kad susirūpinusieji visiškai atitrūkę nuo realybės, bet nori pakeisti pasaulį. Kai vaikai nori keisti pasaulį, tėvai jiems dažnai primena, kad pradėtų nuo savo kambario sutvarkymo. Ne kartą teko girdėti  miesto žmones sakant, kad ūkininkai rapsus purškia roundapu, ūkininkai teršia upes ir jūrą ir t. t. Tuomet bandau paaiškinti, kad reikėtų pradėti domėtis, ką vienu ar kitu metu daro ūkininkai, o pamačius purkštuvą, nereikia galvoti, kad purškiama chemija. Pirma, pastaruoju metu žemės ūkyje naudojama daug biologinių preparatų, antra, šiuolaikiniai purkštuvai yra nepaprastai tikslūs, o trečia, mokslininkai nuolat tobulina augalų apsaugos priemones, kartais papuvusiame ar pakirmijusiame obuolyje toksinų gali būti daugiau. Kiekvienas ūkininkas galėtų pasakyti, kad miestelėnai ne mažiau teršia aplinką. Visi žino, kad pramonė yra didžiausia vandens teršėja. Nepaisant to, kad nuotekos kruopščiai valomos, negalima pamiršti buitinių nuotekų, susidarančių miestų teritorijose iš namų ūkių, įmonių ir įstaigų. Paprastai jose būna organinių ir neorganinių teršalų, įskaitant žmonių atliekas, ploviklius, maisto daleles, riebalus, alyvą, vaistus, chemines valymo priemonių medžiagas ir t. t.

Nederėtų visko nurašyti ūkininkams

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.