Eurostatas: ES ekonomikos generavo mažiau ŠESD

2023 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2022 m. trečiuoju ketvirčiu, ŠESD išmetimus labiausiai sumažino elektros energijos ir dujų tiekimo (–23,7 proc.), namų ūkių (–6,5 proc.) ir apdirbamosios gamybos (–4,9 proc.) sektoriai.

Sumažino 23 ES šalys, tarp jų Lietuva

Apskaičiuota, kad nagrinėjamu laikotarpiu  ŠESD kiekį per metus sumažino 23 ES šalys narės.

Padidėjimas fiksuotas 4 šalyse: Maltoje (+7,7 proc.), Kipre (+3,7 proc.), Latvijoje (+3,4 proc.) ir Slovakijoje (0,9 proc.). Tačiau tai ne visais atvejais buvo susiję su ekonomikos augimu. BVP padidėjo trijose iš šių šalių: Maltos (+7,1 proc.), Kipro (+2,5 proc.) ir Slovakijos (+1,1 proc.).

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį labiausiai sumažino Estija (-30,7 proc.), Bulgarija (-18,6 proc.) ir Vokietija (-12,2 proc.).

Iš 23 ES šalių, kurios sumažino išmetamų teršalų kiekį, 11 taip pat užfiksavo BVP sumažėjimą (Airija, Estija, Austrija, Liuksemburgas, Švedija, Suomija, Čekija, Nyderlandai, Vokietija, Danija, Vengrija). Italija išlaikė tokį pat BVP lygį, tačiau sumažino išmetamą ŠESD kiekį.

Kitoms 11 ES šalių (Rumunijai, Kroatijai, Graikijai, Portugalijai, Bulgarijai, Belgijai, Ispanijai, Slovėnijai, Lenkijai, Prancūzijai, Lietuvai) pavyko sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį didinant jų BVP.

Eurostato inf.

123rf nuotr.