Ashburn +17,1 °C Debesuota
Ketvirtadienis, 30 Geg 2024
Ashburn +17,1 °C Debesuota
Ketvirtadienis, 30 Geg 2024


Vida TAVORIENĖ
ŪP korespondentė
 

Milijono vertas klausimas: kas yra dirvožemio tvarumas?

2024/03/27


Nūnai visokie raštai ar kalbos tiek prisotinti žodžiu „tvarumas“, kad jis jau pretenduoja tapti dar vienu Dievo įsakymu. Regis, kad tvarumu norima apgaubti viską, siekiant kažkokio išganymo, tačiau pasigilinus į turinį, neretai ima aiškėti, jog jis primena garsiai skambantį tuščią puodą. Panaši situacija susiklostė, kai Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK) buvo daug kalbėta apie Dirvožemio tvaraus naudojimo veiksmų plano priemonių įgyvendinimą, kol kilo klausimas, kas yra tas dirvožemio tvarumas, o atsakymas pakibo ore. Paaiškėjo ir tai, kad raštuose deklaruojant rūpestį dirvožemio sveikata, realybėje leidžiama jo tarša.

Apstu tvarumo

Pernai balandžio 7 d. žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas patvirtino Dirvožemio tvaraus naudojimo veiksmų planą, kuris nustato dirvožemio naudojimo ir apsaugos veiksmus Lietuvoje iki 2030 m. Tokį planą patvirtinti ir pradėti diegti organizacines bei technines priemones yra įsipareigojusi dabartinė Vyriausybė.

Tai atitinka europinę dirvožemio strategiją.

Šiuo planu siekiama paskatinti, aktualizuoti tvarų žemės ūkiui naudojamo dirvožemio valdymą, užtikrinti jo sveikatą, suteikti naudotojams žinių ir informacijos apie tvarų naudojimą. Plano įgyvendinimas turėtų prisidėti prie dirvožemio savybių ir derlingumo išlaikymo, geros būklės užtikrinimo, tvaraus naudojimo, biologinės įvairovės išsaugojimo, taršos mažinimo ir dirvožemio teikiamos įvairialypės naudos žmonėms, apsirūpinant maistu, saugant gamtą ir siekiant klimato tikslų. Tad siekiai ir planai – prisotinti tvarumu.

KRK posėdyje, prieš išklausant informaciją apie Dirvožemio tvaraus naudojimo veiksmų plano priemonių įgyvendinimą, KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis teigė, kad parlamentarai nori įsitikinti, ar tai realios priemonės, kiek jos pritaikomos praktiškai, ar tik teorinės frazės.

Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis pristatė plano įgyvendinimo uždavinius, kurių yra 8: mažinti rūgščių dirvožemių plotus ir skatinti žemės ūkio produkcijos gamybos pritaikymą pagal dirvožemio pH, išsaugoti ir didinti dirvožemio humusingumą, mažinti dirvožemio taršą, užtikrinti kenksmingų organizmų ir ligų kontrolę, išsaugoti ir puoselėti biologinę įvairovę dirvožemyje, plėtoti dirvožemio stebėsenos bei sveikatos valdymo ir vertinimo sistemą, įvertinant ekonominius, socialinius ir aplinkosaugos aspektus, sutelkti ir įtraukti valstybės institucijas, užtikrinant dirvožemio tvarų puoselėjimą; užtikrinti informacijos sklaidą, komunikaciją ir žinių atnaujinimą, įtraukiant mokslo ir studijų bei konsultavimo institucijas.

Įgyvendinant šiuos uždavinius, numatytos priemonės, kurios „pasibels“ į žemdirbių ūkius. Bus paskatų, tačiau padaugės ir reikalavimų, kontrolės, ir, tikėtina, sankcijų. Į tas priemones integruoti geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės (GAAB) standartai, ekoschemos ir kt.

Už priemonių įgyvendinimą atsakingos Žemės ūkio (ŽŪM) ir Aplinkos (AM) ministerijos. Plano įgyvendinimą stebi sudaryta tarpinstitucinė koordinavimo grupė.

E. Giedraitis minėjo, kas jau yra nuveikta: „Pernai padidinus paramą tiesioginių sėjamųjų finansavimui, Modernizavimo fondas buvo sėkmingai „iššluotas“. Šiemet prasideda diskusijos apie tai, kad reikia tęsti paramą ir skirti papildomai pinigų projektams finansuoti per Aplinkos projektų valdymo agentūrą.“

Taip pat pernai užsakytas mokslo tiriamasis darbas – parengti dirvožemio sveikatos valdymo priemonių vertinimo modelį, sudarant galimybę žemdirbiams apsiskaičiuoti dirvožemio sveikatos valdymo priemonių poveikio ekonominę, socialinę ir aplinkosauginę vertę. Iš esmės – sukurti ekonominį ir skaitmeninį dirvožemio sveikatos valdymo vertinimo modelį. Šiemet gautos 4 tiriamųjų darbų paraiškos, kurios šiuo metu yra vertinamos.

Aptiko daug „perliukų“

„Kas galėtų man pasakyti, kas yra dirvožemio tvarumas? Dokumentuose tokio apibrėžimo nėra, tik aplinkiniai bandymai tai aprašyti – tvarus naudojimas, tvarus puoselėjimas, tvari sveikata ir t. t. Gal kas žino, apie ką čia kalbama?“ – klausimą iškėlė V. Pranckietis. Jis tęsė, kad jeigu kalbame apie tvarų naudojimą ar artimą natūraliam, tada net neturėtume teisės svarstyti apie dirvožemio rūgštingumo reguliavimą, nes tai prieštarauja vienas kitam. „Dirvožemio rūgštumas yra natūrali jo būsena, o ne iš kažkur atsiradusi. Bet tuomet Žemaitijoje negalėtume nieko kalkinti. Tose priemonėse matau visokių prieštaravimų“, – pastebėjo KRK pirmininkas.

„Jeigu KRK pirmininkas, geresnis dirvožemio specialistas, klausia, kas yra jo tvarumas, tai aš tikrai geriau nežinau. Kadangi atliekami dar tik pirmieji žingsniai, tai tikėkimės, kad mokslininkai atsakys. Galbūt teisingai kalbate, kad jeigu mokslas sakys, jog nereikia kalkinti, tai ir nebus daroma. Palieku tai spręsti mokslininkams“, – pasiduodamas rankas aukštyn kėlė E. Giedraitis.

V. Pranckietis siūlė kalbėti apie tvarią žemės ūkio produkcijos gamybą ir apsirūpinimo maistu užtikrinimą, nes dirvožemio tvarumas gali būti labai įvairiai vertinamas. „Mačiau Graikijoje lauką, kuris, galvoju, dirbamas jau kokius 3 000 m., bet jis ir toliau tvariai duoda derlių. Pas mus bandoma sakyti, kad atsėliavimas yra kažkoks blogis, tačiau štai actekų imperija 500 m. toje pačioje vietoje augino kukurūzus ir turėjo maisto. Tai pagalvokime, apie ką mes kalbame. Apokaliptinių scenarijų skelbimas, ypač kai remiamasi geografiniu ir palydoviniu dirvožemio vertinimu, manau, nėra mūsų kelias. Tas planas turėtų siekti tvarios gamybos dabar ir ateičiai“, – savo požiūrį dėstė KRK pirmininkas.

pranckietis
KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis: „Aplinkos ministerija, būdama atsakinga už dirvožemio taršą, ją tik didina, skatindama miestų nuotekų dumblą skleisti žemės ūkio paskirties laukuose.“

Jis plano įgyvendinimo priemonėse aptiko ir daugiau „perliukų“. „Ten perskaičiau apie „vandenyje auginamus pasėlius“. Nežinau, iš kur tai nurašyta, bet skamba keistai. Kitas – „eroduotos žemės keitimas pievomis“. Bet juk eroduotą žemę pakeitus pievomis, ta žemė netaps neeroduota. Tai yra tiesiog natūrali jos būsena. Erozija vyksta visur ir nuolatos“, – pastebėjo parlamentaras.

V. Pranckietis teigė, kad tarpinstitucinėje koordinavimo grupėje yra labai kompetentingų specialistų, tačiau apgailestavo, jog tai grupei pavesta tik stebėti veiksmų plano įgyvendinimą. Anot jo, būtų geriau, jei tie profesionalai turėtų įtakos pačiam planui, o ne liktų tik stebėtojais.

Sunkiai suvokiami kriterijai

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Agrocheminių tyrimų laboratorijos vadovas prof. habil. dr. Gediminas Staugaitis, minėtos tarpinstitucinės koordinavimo grupės narys, KRK posėdyje sakė, kad išklausius, kas padaryta dokumentų tvarkymo srityje, atrodo, jog nuveikta daug darbų. „Bet jeigu nūnai pašnekėtume, kas galėtų dirvožemį apibūdinti, kai reikia išsikasti iki 1 m gylio ir aprašyti, rastume gal tik 6 žmones“, – dirvožemio tvarumo puoselėtojus ant žemės nuleido daugiau nei 40 m. dirvožemio tyrimų srityje dirbantis profesorius.

Patyrusį šios srities mokslo profesionalą stebina nauji vėjai ir naujas požiūris į dirvožemį: „Galiu papasakoti visą istoriją, kaip vyko tas procesas, ir dabar mums staiga primeta lyg ir gerą dalyką – dirvožemio išsaugojimą, bet reikalavimai, kriterijai yra sunkiai suvokiami, pavyzdžiui, ištirti dykumėjimo savybes. Čia buvo labai gerai paklausta – kas yra tas tvarumas? Ar Vidurio Lietuvoje dirvožemis bus tvarus, o Dzūkijoje – netvarus?“

gediminas staugaitis
Prof. habil. dr. Gediminas Staugaitis: „Nežinau, kaip mes atrodysime, kai visiškai įgyvendinsime šią programą.“

Jis aiškino, kad anksčiau buvo dirvožemio derlingumo terminas, visi studentai turėjo žinoti jo apibrėžimą. „Dabar tai nueina į praeitį, ateina kiti rodikliai, tokie kaip, tarkime, suminis azotas. Tai tirti reikės ūkininkams. Bet mes šio rodiklio atsisakėme dar 1975–1980 m., perėjome prie mineralinio azoto. Organinė anglis labai kinta, ir jai išmatuoti siūlomos metodikos kažin ar tinka. Galėčiau ilgai šnekėti, kad čia reikia dar stipriai padirbėti. Liūdna tai, kad toje direktyvoje parašyta, jog turi būti skaitmenizuoti duomenys apie dirvožemį. Mes sukūrėme tokią duomenų bazę, tik gaila, kad ji neatnaujinama, sensta. Kitas dalykas – prarandame Agrocheminių tyrimų laboratoriją. Taigi, gražiai kalbame, bet to, ką turime, neišsaugome. Nežinau, kaip mes atrodysime, kai visiškai įgyvendinsime šią programą“, – realybę, kuri prieštarauja kuriamoms tvarumo vizijoms, atskleidė G. Staugaitis.

Viena kalba, kita daro

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

 

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

 

Viršelyje 123rf nuotr.

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
2024/05/29

Buvusiam Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriui dėl kyšininkavimo – reali laisvės atėmimo bausmė

Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kaltu pripažino buvusį Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorių Ričardą Pudževelį ir 5 asmenis. Buvusiam savivaldybės administracijos direktoriui skirta reali 4 metų ir...
2024/05/29

Tvarios technologijos reikalauja šiuolaikiško ir netradicinio specialistų požiūrio

Modernios Europos šalys kaip ateities ekonomikos vystymosi kryptį šiuo metu yra pasirinkusios žiniomis, tvarumo ir žiediškumo principais grįstą bioekonomiką. Taip siekiama kurti gerovę dabarties visuomenei, nesukeliant grėsmių...
2024/05/29

Vyriausybė pritarė bankų solidarumo mokesčio pratęsimui

Vyriausybė šios dienos posėdyje pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko parengtam Laikinojo solidarumo įstatymo (LSĮ) pakeitimo projektui, kuriuo solidarumo įnašo mokėjimas yra pratęsiamas 2025 metų mokėjimo laikotarpiui. Tuo ...
2024/05/29

Parama žemdirbiams, atsisakantiems dyzelinį kurą naudojančių grūdų džiovyklų

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kviečia plėsti švarios, atsinaujinančios energijos dalį žemės ūkio sektoriuje bei pasinaudoti parama mažinant dyzelinio kuro naudojimą. Iki pat metų galo ūkininkai raginami teikti paraiškas i...
2024/05/29

Svarbiausia informacija apie rinkimus į Europos Parlamentą – audio formatu

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), ruošdamasi birželio 9 d. vyksiantiems rinkimams į Europos Parlamentą, svarbiausią informaciją rinkėjams įgarsino.
2024/05/29

Versliniai sodai: šiemet atsispirs nuo dugno?

Dėl nemalonių gamtos išdaigų pastaruosius kelerius metus Lietuvos verslinių sodų derlius nedžiugino nei sodininkų, nei obuolių mėgėjų. Šis pavasaris, nors ir švaistėsi šalnomis bei permainingais orais ir dar ankstoka ve...
2024/05/29

Ką galime dėl savo širdies?

„Daug alkoholio vartojančio ir rūkančio vidutinio arba vyresnio amžiaus žmogaus organizmas neleidžia jam sportuoti arba aktyviai gyventi“, – žalingų įpročių bei fizinės sveikatos toksišką jungtį nubraižo gydytojas kardiolo...
2024/05/29

Uostamiestyje bus gaminamas žaliasis vandenilis

Pirmasis Klaipėdoje ir visoje Lietuvoje žaliojo vandenilio gamybos ir papildymo juo punktų projektas skinasi kelią įgyvendinimo link: baigtos visos planuojamos veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros. Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) speci...
2024/05/29

Per 11 dienų prie ES valstybių išorinių sienų sulaikyta per 1,3 mln. klastočių: vyrauja gaminiai iš Turkijos ir Kinijos

Praėjusių metų gegužę Bulgarija ir Portugalija kartu su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra „Frontex“ iniciavo tarpvalstybinių bendrų veiksmų dienas (JAD), skirtas kovai su suklastotų prekių kontrabanda prie ES išorės s...