Ashburn +13,3 °C Mažai debesuota
Ketvirtadienis, 25 Bal 2024
Ashburn +13,3 °C Mažai debesuota
Ketvirtadienis, 25 Bal 2024


Vida TAVORIENĖ
ŪP korespondentė
 

Milijono vertas klausimas: kas yra dirvožemio tvarumas?

2024/03/27


Nūnai visokie raštai ar kalbos tiek prisotinti žodžiu „tvarumas“, kad jis jau pretenduoja tapti dar vienu Dievo įsakymu. Regis, kad tvarumu norima apgaubti viską, siekiant kažkokio išganymo, tačiau pasigilinus į turinį, neretai ima aiškėti, jog jis primena garsiai skambantį tuščią puodą. Panaši situacija susiklostė, kai Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK) buvo daug kalbėta apie Dirvožemio tvaraus naudojimo veiksmų plano priemonių įgyvendinimą, kol kilo klausimas, kas yra tas dirvožemio tvarumas, o atsakymas pakibo ore. Paaiškėjo ir tai, kad raštuose deklaruojant rūpestį dirvožemio sveikata, realybėje leidžiama jo tarša.

Apstu tvarumo

Pernai balandžio 7 d. žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas patvirtino Dirvožemio tvaraus naudojimo veiksmų planą, kuris nustato dirvožemio naudojimo ir apsaugos veiksmus Lietuvoje iki 2030 m. Tokį planą patvirtinti ir pradėti diegti organizacines bei technines priemones yra įsipareigojusi dabartinė Vyriausybė.

Tai atitinka europinę dirvožemio strategiją.

Šiuo planu siekiama paskatinti, aktualizuoti tvarų žemės ūkiui naudojamo dirvožemio valdymą, užtikrinti jo sveikatą, suteikti naudotojams žinių ir informacijos apie tvarų naudojimą. Plano įgyvendinimas turėtų prisidėti prie dirvožemio savybių ir derlingumo išlaikymo, geros būklės užtikrinimo, tvaraus naudojimo, biologinės įvairovės išsaugojimo, taršos mažinimo ir dirvožemio teikiamos įvairialypės naudos žmonėms, apsirūpinant maistu, saugant gamtą ir siekiant klimato tikslų. Tad siekiai ir planai – prisotinti tvarumu.

KRK posėdyje, prieš išklausant informaciją apie Dirvožemio tvaraus naudojimo veiksmų plano priemonių įgyvendinimą, KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis teigė, kad parlamentarai nori įsitikinti, ar tai realios priemonės, kiek jos pritaikomos praktiškai, ar tik teorinės frazės.

Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis pristatė plano įgyvendinimo uždavinius, kurių yra 8: mažinti rūgščių dirvožemių plotus ir skatinti žemės ūkio produkcijos gamybos pritaikymą pagal dirvožemio pH, išsaugoti ir didinti dirvožemio humusingumą, mažinti dirvožemio taršą, užtikrinti kenksmingų organizmų ir ligų kontrolę, išsaugoti ir puoselėti biologinę įvairovę dirvožemyje, plėtoti dirvožemio stebėsenos bei sveikatos valdymo ir vertinimo sistemą, įvertinant ekonominius, socialinius ir aplinkosaugos aspektus, sutelkti ir įtraukti valstybės institucijas, užtikrinant dirvožemio tvarų puoselėjimą; užtikrinti informacijos sklaidą, komunikaciją ir žinių atnaujinimą, įtraukiant mokslo ir studijų bei konsultavimo institucijas.

Įgyvendinant šiuos uždavinius, numatytos priemonės, kurios „pasibels“ į žemdirbių ūkius. Bus paskatų, tačiau padaugės ir reikalavimų, kontrolės, ir, tikėtina, sankcijų. Į tas priemones integruoti geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės (GAAB) standartai, ekoschemos ir kt.

Už priemonių įgyvendinimą atsakingos Žemės ūkio (ŽŪM) ir Aplinkos (AM) ministerijos. Plano įgyvendinimą stebi sudaryta tarpinstitucinė koordinavimo grupė.

E. Giedraitis minėjo, kas jau yra nuveikta: „Pernai padidinus paramą tiesioginių sėjamųjų finansavimui, Modernizavimo fondas buvo sėkmingai „iššluotas“. Šiemet prasideda diskusijos apie tai, kad reikia tęsti paramą ir skirti papildomai pinigų projektams finansuoti per Aplinkos projektų valdymo agentūrą.“

Taip pat pernai užsakytas mokslo tiriamasis darbas – parengti dirvožemio sveikatos valdymo priemonių vertinimo modelį, sudarant galimybę žemdirbiams apsiskaičiuoti dirvožemio sveikatos valdymo priemonių poveikio ekonominę, socialinę ir aplinkosauginę vertę. Iš esmės – sukurti ekonominį ir skaitmeninį dirvožemio sveikatos valdymo vertinimo modelį. Šiemet gautos 4 tiriamųjų darbų paraiškos, kurios šiuo metu yra vertinamos.

Aptiko daug „perliukų“

„Kas galėtų man pasakyti, kas yra dirvožemio tvarumas? Dokumentuose tokio apibrėžimo nėra, tik aplinkiniai bandymai tai aprašyti – tvarus naudojimas, tvarus puoselėjimas, tvari sveikata ir t. t. Gal kas žino, apie ką čia kalbama?“ – klausimą iškėlė V. Pranckietis. Jis tęsė, kad jeigu kalbame apie tvarų naudojimą ar artimą natūraliam, tada net neturėtume teisės svarstyti apie dirvožemio rūgštingumo reguliavimą, nes tai prieštarauja vienas kitam. „Dirvožemio rūgštumas yra natūrali jo būsena, o ne iš kažkur atsiradusi. Bet tuomet Žemaitijoje negalėtume nieko kalkinti. Tose priemonėse matau visokių prieštaravimų“, – pastebėjo KRK pirmininkas.

„Jeigu KRK pirmininkas, geresnis dirvožemio specialistas, klausia, kas yra jo tvarumas, tai aš tikrai geriau nežinau. Kadangi atliekami dar tik pirmieji žingsniai, tai tikėkimės, kad mokslininkai atsakys. Galbūt teisingai kalbate, kad jeigu mokslas sakys, jog nereikia kalkinti, tai ir nebus daroma. Palieku tai spręsti mokslininkams“, – pasiduodamas rankas aukštyn kėlė E. Giedraitis.

V. Pranckietis siūlė kalbėti apie tvarią žemės ūkio produkcijos gamybą ir apsirūpinimo maistu užtikrinimą, nes dirvožemio tvarumas gali būti labai įvairiai vertinamas. „Mačiau Graikijoje lauką, kuris, galvoju, dirbamas jau kokius 3 000 m., bet jis ir toliau tvariai duoda derlių. Pas mus bandoma sakyti, kad atsėliavimas yra kažkoks blogis, tačiau štai actekų imperija 500 m. toje pačioje vietoje augino kukurūzus ir turėjo maisto. Tai pagalvokime, apie ką mes kalbame. Apokaliptinių scenarijų skelbimas, ypač kai remiamasi geografiniu ir palydoviniu dirvožemio vertinimu, manau, nėra mūsų kelias. Tas planas turėtų siekti tvarios gamybos dabar ir ateičiai“, – savo požiūrį dėstė KRK pirmininkas.

pranckietis
KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis: „Aplinkos ministerija, būdama atsakinga už dirvožemio taršą, ją tik didina, skatindama miestų nuotekų dumblą skleisti žemės ūkio paskirties laukuose.“

Jis plano įgyvendinimo priemonėse aptiko ir daugiau „perliukų“. „Ten perskaičiau apie „vandenyje auginamus pasėlius“. Nežinau, iš kur tai nurašyta, bet skamba keistai. Kitas – „eroduotos žemės keitimas pievomis“. Bet juk eroduotą žemę pakeitus pievomis, ta žemė netaps neeroduota. Tai yra tiesiog natūrali jos būsena. Erozija vyksta visur ir nuolatos“, – pastebėjo parlamentaras.

V. Pranckietis teigė, kad tarpinstitucinėje koordinavimo grupėje yra labai kompetentingų specialistų, tačiau apgailestavo, jog tai grupei pavesta tik stebėti veiksmų plano įgyvendinimą. Anot jo, būtų geriau, jei tie profesionalai turėtų įtakos pačiam planui, o ne liktų tik stebėtojais.

Sunkiai suvokiami kriterijai

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Agrocheminių tyrimų laboratorijos vadovas prof. habil. dr. Gediminas Staugaitis, minėtos tarpinstitucinės koordinavimo grupės narys, KRK posėdyje sakė, kad išklausius, kas padaryta dokumentų tvarkymo srityje, atrodo, jog nuveikta daug darbų. „Bet jeigu nūnai pašnekėtume, kas galėtų dirvožemį apibūdinti, kai reikia išsikasti iki 1 m gylio ir aprašyti, rastume gal tik 6 žmones“, – dirvožemio tvarumo puoselėtojus ant žemės nuleido daugiau nei 40 m. dirvožemio tyrimų srityje dirbantis profesorius.

Patyrusį šios srities mokslo profesionalą stebina nauji vėjai ir naujas požiūris į dirvožemį: „Galiu papasakoti visą istoriją, kaip vyko tas procesas, ir dabar mums staiga primeta lyg ir gerą dalyką – dirvožemio išsaugojimą, bet reikalavimai, kriterijai yra sunkiai suvokiami, pavyzdžiui, ištirti dykumėjimo savybes. Čia buvo labai gerai paklausta – kas yra tas tvarumas? Ar Vidurio Lietuvoje dirvožemis bus tvarus, o Dzūkijoje – netvarus?“

gediminas staugaitis
Prof. habil. dr. Gediminas Staugaitis: „Nežinau, kaip mes atrodysime, kai visiškai įgyvendinsime šią programą.“

Jis aiškino, kad anksčiau buvo dirvožemio derlingumo terminas, visi studentai turėjo žinoti jo apibrėžimą. „Dabar tai nueina į praeitį, ateina kiti rodikliai, tokie kaip, tarkime, suminis azotas. Tai tirti reikės ūkininkams. Bet mes šio rodiklio atsisakėme dar 1975–1980 m., perėjome prie mineralinio azoto. Organinė anglis labai kinta, ir jai išmatuoti siūlomos metodikos kažin ar tinka. Galėčiau ilgai šnekėti, kad čia reikia dar stipriai padirbėti. Liūdna tai, kad toje direktyvoje parašyta, jog turi būti skaitmenizuoti duomenys apie dirvožemį. Mes sukūrėme tokią duomenų bazę, tik gaila, kad ji neatnaujinama, sensta. Kitas dalykas – prarandame Agrocheminių tyrimų laboratoriją. Taigi, gražiai kalbame, bet to, ką turime, neišsaugome. Nežinau, kaip mes atrodysime, kai visiškai įgyvendinsime šią programą“, – realybę, kuri prieštarauja kuriamoms tvarumo vizijoms, atskleidė G. Staugaitis.

Viena kalba, kita daro

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

 

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

 

Viršelyje 123rf nuotr.

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
2024/04/25

EP patvirtino taisykles dėl pakartotinio pakuočių naudojimo ir perdirbimo

Trečiadienį Europos Parlamentas priėmė naujas taisykles, kuriomis siekiama, kad ES rinkoje pakuotės taptų tvaresnės ir jų būtų naudojama mažiau. Taisyklėse, dėl kurių preliminariai susitarta su ES Taryba, numatytas pakuočių atliekų kiekio mažinimo...
2024/04/24

Vienas „Vičiūnų“ vadovų: verslo Rytuose pardavimo kaina nėra džiaugsminga

Kauno mero Visvaldo Matijošaičio iš dalies valdomai žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos „Vičiūnų grupei“ po beveik dvejus metus trukusio proceso pagaliau pardavus verslą Rusijoje, Baltarusijoje ir kitose N...
2024/04/24

Kova su nesąžiningos prekybos praktika maisto tiekimo grandinėje: EK įžvalgos

Šiandien Komisija paskelbė Direktyvos dėl nesąžiningos prekybos praktikos (NPP) įgyvendinimo maisto tiekimo grandinėje ataskaitą. 2019 m. priimta vadinamąja apsaugos nuo NPP direktyva draudžiama 16 praktikų, kurios gali turėti žalingą povei...
2024/04/24

Kuo daugiau uždaroma bankų skyrių – tuo didesni pelnai

„Vien tik auksas valdo mus, žmonės jam tarnauja!“ (J. V. Goethe, Mefistofelio sparnuota frazė dramoje „Faustas“) Lietuvos komerciniai bankai, žarstantys įspūdingus pelnus, regionuose uždaro skyrius, gyventojai lieka be...
2024/04/24

Pajamų deklaravimui liko vos savaitė: dažniausiai užduodami klausimai

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad pajamas privalantiems deklaruoti gyventojams tai padaryti liko savaitė. Pajamų mokesčio deklaracijas pateikti jie turi iki gegužės 2 d. Šiuo metu pareigą atliko apie 69 proc. privalančiųjų d...
2024/04/24

VMVT kviečia diskusijai: kodėl geriausią žmogaus draugą kaustome grandinėmis?

Balandžio 24 dieną minima Šuns diena. Anot Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistų, tokios progos minėjimas skatina atkreipti dėmesį į problemas, keisti požiūrį į augintinius ir elgesį su jais. Anksčiau šuo bu...
2024/04/24

Gyventojai dažniau skundžiasi dėl keliamo triukšmo

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai, Tarptautinę triukšmo suvokimo dieną, kasmet minimą balandžio paskutinį trečiadienį, atkreipia dėmesį į triukšmo žalą sveikatai ir primena, kur kreiptis, kai ramybės neduod...
2024/04/24

LSA kategoriškai nepritaria siūlymui įvesti naują savivaldybės tarybos pirmininko pareigybę

Bandymas paskubomis ir be diskusijų įvesti naują savivaldybės tarybos pirmininko pareigybę yra nepriimtinas ir diskredituoja ne tik teisinės valstybės principus, bet ir vos metus veikiantį naująjį vietos savivaldos modelį. Taip Lietuvos savivaldyb...
2024/04/24

Finansinę pagalbą jauniesiems ūkininkams teiks kredito unijos

INVEGA pasirašė sutartį su LKU grupe, į kurią jau galima kreiptis dėl paskolų pagal priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“. Šia finansine pagalba, su kuria didesnei daliai paskolos taikomos nulinės palūkanos, gali pasinau...