Verslas prašo stabdyti rusiškų agurkų importą

Kaip rusiška produkcija patenka į Lietuvą? Schema paprasta: Rusijoje užauginta produkcija eksportuojama į Baltarusiją, o iš ten – į Lenkiją, vėliau ir Lietuvą, Latviją bei Estiją. Kilmės šalis yra klastojama. Pardavimo dokumentuose nurodoma, kad daržovės užaugintos Lenkijoje.

LŠA atkreipia dėmesį, kad importuotos daržovės yra realizuojamos net kelis kartus pigiau, nei užaugintos Lenkijoje, Lietuvoje ar Latvijoje. Taip yra todėl, kad energijos sąnaudos šiltnamių sektoriui Rusijos Federacijoje yra ženkliai mažesnės nei Europos Sąjungoje. Ten verslas nemoka jokių taršos ar klimato kaitos mokesčių, nemaža dalis produkcijos yra realizuojama šešėlinėje rinkoje, siekiant išvengti galiojančių mokesčių.

Nesąžininga konkurencija griauna Europos Sąjungos formuojamą politiką – žaliąjį kursą, trumpąsias maisto tiekimo grandines, darbo vietų kūrimą kaimiškose vietovėse. Ne mažesnė blogybė yra tai, kad klastojami dokumentai, o dėl blogo ženklinimo klaidinami vartotojai. O augintojai patiria nuostolius, nes šviežių daržovių rinka yra labai jautri kainai bei realizuojamam kiekiui.

„EastFruit“ analitikų tyrimais, iš Rusijos Federacijos vien šiltnamiuose užaugintų agurkų į Lenkiją importuojama 2–3 tūkst. t per mėnesį, kiekiai toliau auga. Tyrime pažymima, kad pagal agurkų importą iš Rusijos Lenkija užima 6 vietą.

LŠA raštu kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją su prašymu imtis veiksmų, pareigoti atsakingas institucijas tikrinti šiltnaminės produkcijos tikrąją kilmės šalį. Šešėlinės produkcijos importas iš Rusijos Federacijos turi būti sustabdytas. Jis  kenkia šiltnamių sektoriaus konkurencingumui Lietuvoje, kelia vartotojų nepasitikėjimą visa Lietuvoje užauginta ir parduodama produkcija.

Partnerio turinys