Akvakultūros produkcija ta pati, bet vertė – pakilo

Apie du trečdalius (67 proc.) visos ūkiuose auginamų vandens organizmų produkcijos pagamino 4 ES šalys: Ispanija (25 proc.), Prancūzija (17 proc.), Graikija (13 proc.) ir Italija (12 proc.).

Kaip ir ankstesniais metais, Norvegijos produkcija viršijo visos ES produkciją – buvo pagaminta 1,66 mln. tonų, iš kurių didžiąją dalį sudarė lašiša.

ES daugiausia auginamos tokios žuvų rūšys, kaip upėtakiai, dorados, vilkešeriai, karpiai, tunai, lašišos, bei moliuskai (įskaitant midijas, austres ir moliuskus).

Skirtingi vandens organizmai lemia skirtingas kainas. Upėtakių (15,1 proc.) ir paprastųjų vilkešerių (14,0 proc.) produkcijos vertė sudarė didžiausią ES vandens ūkio sektoriaus vertę.

Gamybos svyravimai atsiranda dėl įvairių priežasčių, įskaitant tai, kad kai kurios rūšys auginamos tik įžuvinimo tikslais, kai kurioms rūšims iki prekinės produkcijos užauginti prireikia daugiau laiko, kai kurios įmonės išmėgina naujas rūšis, vyksta bandomoji gamyba.

Išaugusios energijos kainos (dėl COVID ir karo Ukrainoje) lėmė didesnes produkcijos kainas. Jas atspindėjo ir pardavimo kainos. Nors gamyba tonomis išliko tokia pati (arba kai kuriose šalyse net sumažėjo), bendra produkcijos vertė eurais pakilo. Be to, kai kurioms įmonėms buvo sunku tęsti gamybą dėl didėjančių sąnaudų.

Eurostato informacija

123rf nuotr.