Gėlės vazonuose: kaip sukurti estetiškas, unikalias kompozicijas

Sodinti gėles į vazonus Jūratė per sezoną ruošiasi dukart, nes pirmosios kompozicijos sodybą papuošia pavasarį, antrosios žiedais ir spalvomis džiugina nuo vasaros iki vėlyvo rudens. Todėl vienas pagrindinių kriterijų renkantis augalus yra žydėjimo trukmė ir atsparumas šalnoms. Beje, negalima pamiršti, kad konteineriuose augančius augalus reikia dažniau laistyti, tad kai kurie drėgmę mėgstantieji gali ir neišgyventi. Mažiau vandens reikalaujantys augalai lengviau prisitaiko prie mažesnės erdvės.

Šį pavasarį, kaip ir ankstesniais, J. Jodeikienės namo terasa ir pagrindinis įėjimas į namą papuoštas našlaičių ir neužmirštuolių vazoninėmis kompozicijomis. „Jų pasikasu darže arba gėlyne, jos lengvai visur sėjasi pačios. Šiuo laikotarpiu toks derinys man pats mieliausias – žiedeliai kuklūs, bet neįmanoma pro juos praeiti nepastebėjus. Ir iš praktinės pusės našlaitės ir neužmirštuolės vertingos: nelepios, nebijo pavasarinių šalnų, todėl vazonų nereikia nakčiai sunešti į vidų. Paprastai jos žydi ir išlaiko dekoratyvumą iki birželio vidurio ar Joninių, o kai pradeda vysti, jau galima drąsiai sodinti vasarines vienmetes gėles, mažai tikėtina, kad tokiu metu dar pasirodytų šalna“, – pasakoja pašnekovė, užsimindama, kad šiemet pavasarines gėles vasarinėmis keisti greičiausiai teks anksčiau, nes pavasario pradžia buvo neįprastai šilta.

Vasarinės kompozicijos

Jau kuris laikas vis daugiau dėmesio Jūratė skiria paukščių ir pašvaisčių fotografavimui. Net pajuokauja, kad naujasis hobis į antrą planą stumtelėjo gėlynus. Vis tik jau dabar svarsto, kaip šiemet sodyboje teks patvarkyti želdynus, kokias gėles sodins į lauko indus. „Esu gana konservatyvi, patikusius augalus sodinu kelis metus iš eilės. Suprantama, paieškau ir vieno kito naujo, neišbandyto. Tada būtina atlikti vieną itin svarbų darbą – susipažinti su augalu: sužinoti, kaip jis auga, ko jam reikia, kas patinka ir ko nemėgsta“, – sako pašnekovė, patardama ir kitiems prieš sodinant menkai žinomą augalą, susirinkti kuo daugiau informacijos apie jį.

Vienos iš kaprizingesnių augalų yra šokoladinės kosmėjos. Jų Jūratė bandė auginti ir gėlyne, tačiau joms ten nepatiko. Kitais metais du sodinukus pasodino į atskirus vazonėlius. Viename kosmėja tiesiog bujojo, prisimena Jūratė, kitame, deja, menkai augo: „Taip ir nesupratau, kodėl. Abu vazonus želdinau vienu metu, bet rezultatas gavosi skirtingas. Taigi patarimas visiems – pirmiausia susipažinkime su augalu.“

Užtat induose labai gerai auga margeniai, tik nereikia skubėti išnešti į lauką. Jie mėgsta šilumą, jautrūs vėsesniam orui, o šalnų iš vis netoleruoja. „Jų pasisodinu ir gėlyne. Pastebėjau, kad vazonuose jie ir vėsesnę vasarą užauga gražesnis nei kiemo želdynuose“, – patirtimi dalijasi J. Jodeikienė.

Vazoną su margeniu ji paprastai pastato terasoje arčiau namo sienos, o iš kitos pusės auga rožynas ir laipiojančioji hortenzija. Specialios atramos jai nėra, tad neturi kur lipti, driekiasi kaip kilimas. „Kol žydi, atrodo efektingai, bet vėliau lapų žaluma atrodo nuobodokai, todėl įstatau vazoną su margeniu, – gudrybių nestokoja sodybos šeimininkė. – Susidariusioje užuovėjoje margenis smagiai auga, o jo ryškios spalvos pagyviną terasą.“

Namo terasa rytinėje pusėje, tad ir margenio lapų spalva intensyvesnė. Pietinėje pusėje nuo kaitrių saulės spindulių šio augalo spalvos taptų blankesnės.

Visai kitokiomis savybėmis pasižymi lantanos – pietinė namo pusė joms pats tas. Lantanos nėra jautrios drėgmės trūkumui, vis tik nereikėtų pamiršti palieti. „Tiems, kurių terasa pietinėje pusėje, tai idealus augalas. Kuo šilčiau, tuo joms geriau, – sako Jūratė. – Auginti lauko vazonuose patogu, nes augalas netrunka užpildyti visą indą, gražiai nusvyra per kraštus. Auginu jau 3 ar 4 metus, per šį laiką ir šaknys užpildė vazoną. Šiemet pavėlavau persodinti, augalas jau prabudo, bet kito pavasario pradžioje būtinai teks atlikti šią procedūrą.“

Tėvynėje, atogrąžų Amerikos ir Afrikos regionuose, jos yra daugiamečiai augalai, auga kaip krūmai. Lietuvoje auginama kaip vienmetė, bet mėgstamą augalą pašnekovė įsigudrino per žiemą išsaugoti vėsiame, nešildomame kambaryje. Parnešta į patalpą lantana numeta lapus ir prasideda poilsio laikotarpis, todėl laistyti reikia labai retai, pakanka kartą per mėnesį, bet gausiai.

Tarp mėgstamiausių Jūratės gėlių yra ir šiurkščioji verbena. Ji žemesnė nei giminaitė patagoninė verbena, plečiasi šaknimis ir užpildo visą vazoną. Be pertraukų žydi nuo vėlyvo pavasario iki stipresnių šalnų ir atrodo efektingai.

Ši verbena gana lengvai auginama ir reikalauja minimalios priežiūros. Mėgsta saulę, nors gali pakęsti ir pavėsį. Be to, ji gana atspari kenkėjams ir ligoms, todėl yra geras pasirinkimas mažai priežiūros reikalaujančioms kompozicijoms.

Ji yra universalus augalas, tinka sodinti tiek į gėlynus, tiek į lauko indus, puikiai maskuoja žemės paviršių, todėl sodinama ir alpinariumuose ar apvaduose. Rašoma, kad žiemą parnešta į patalpą šiurkščioji verbena apdžiūsta, numeta lapus, bet pavasarį atsigauna. „Esu pastebėjusi, kad du sezonus šiurkščioji verbena išdygo ir pasisėjusi pati. Tiesa, plačiau išsiplėsti tais kartais jai nepavyko“, – patirtimi dalijasi Jūratė.

Mėgstami deriniai

Į vieną indą sodinant skirtingus augalus, nori nenori tenka atsižvelgti ne tik į spalvinį derinį, augalų aukštį, bet ir į tai, kokiomis sąlygomis jie auga. Greta daugiau drėgmės mėgstančių gėlių nereikėtų sodinti sausesnėje dirvoje augančių, o šviesamėgiams tikrai nepatiks pavėsio augalų kaimynystė. Nereikėtų pamiršti ir to, kad konteineriuose augančias gėles tikrai teks palaistyti dažniau. „Pastaraisiais metais mažiau gėlių sodinu į mažus vazonus, nes karštesnę vasarą sunkiau jas prižiūrėti, dažniau reikia palieti. Išvažiavus savaitgaliui, grįžęs gali rasti liūdną vaizdą“, – sako Jūratė.

Ji laikosi dar vienos svarbios taisyklės. Skirtinguose vazonuose žydi įvairios gėlės, bet būtinai pasirenka vieną jungiantį augalą. Vienas iš tokių atradimų buvo šėrinė viksvuolė. Ji efektingai atrodo pasodinta inde ir viena, ir su kitais augalais. Itin gražiai dera su lantanomis. Jos uždengia žemę, ūgteli aukštyn, šoninės šakelės šiek tiek nusvyra, o virš jų žalius ažūrinius skėčius iškelia šėrinės viksvuolės. Jos labai mėgsta drėgmę, net gali augti vandens telkinio pakraštyje, bet dažnai laistytos lantanos dėl to, laimei, nesuvargo.

Dar viena įspūdinga kompozicija puošia terasą. Dideliame vazone greta ryškiaspalvio raudono margenio žemyn svyra smulkiažiedė pelargonija, o iš kitos pusės dar viena senoviška, iš mamos parsivežta pelargonija. Vienas kitą papildo ne tik skirtingų dydžių žiedeliai, bet ir lapai, įvairuojantys atspalviais, formomis ir dydžiais.

Šokoladinei kosmėjai pašnekovė parenka žemaūgių augalų. Virš jų ant liaunų stiebų iškelti kosmėjos žiedeliai atrodo itin žaismingai. „Labai mėgstu baltą narvelį. Vieną vasarą į jį buvai įstačiusi lobeliją. Mėlyni žiedeliai išlindo pro jo virbus – atrodė tarsi būtų uždėtas vainikas. Regis, nieko ypatinga, bet vaizdas puikus“, – prisimena Jūratė.

Iš lengvai konteineriuose auginamų augalų yra ir dekoratyviniai kopūstai. Jie gražūs išlieka ir prasidėjus rudeninėms šalnoms, todėl jų J. Jodeikienė dažnai pasisodina. „Dekoratyviniai kopūstai nereiklūs, tik vienas, pasodintas į uzboną kamavosi. Matyt, kai kuriems augalams siauras indo kaklelis nepatinka“, – pastebi ji, primindama, kad vienmečius augalus verta daugiau patręšti. Jie žydi tik vieną sezoną, todėl svarbu, kad per šį laiką atiduotų visą savo grožį.

Kompozicijos puošnesnės grupuojant

Namo priekyje gėlių gėliapuodžių Jūratė pastato vieną kitą. Didelis indas su gėlėmis puošia namo nišą, dar vienas stovi prie pagrindinio įėjimo, jis ten lieka per žiemą. „Ant terasos mėgstu pastatyti du skirtingo aukščio vazonus greta, dar kelis – abipus mažų į pievą vedančių laiptelių: vienoje pusėje – vidutinio aukščio platesnį, kitoje pusėje – vieną žemą ir vieną siaurą aukštesnį indą“, – kuriamą vaizdą žodžiais piešia sodybos šeimininkė.

Dar viena kompozicija puošia į terasą išeinantį didelį langa, o likusias sugrupuoja gėlyne ant senų dažytų rastų ir greta jų. Į šią grupę patenka labai įvairūs indai: „Nesistengiu jų derinti, žaismingumo suteikia skirtingi vazonų aukščiai, formos.“

Vėlyvą rudenį į didžiuosius vazonus prie pagrindinio įėjimo pasodinami viržiai arba dekoratyviniai kopūstai. Jeigu iki Kalėdų augalai juose neišgyvena, jie pakeičiami kompozicijomis iš raudonų ir geltonų sedulos arba kėnio, tujų šakelių.

„Teminių vazonų nemėgstu, bet vieną dovanotą turiu. Esu į jį sodinusi lakišių. Geltona jo žiedų spalva gražiai kontrastuoja su juoda sraigės glazūra. Lakišius neaukštas, plečiasi kilimu, tankiai užpildo visą indą ir gražiai apgaubia indą. Labai mėgstu šią gėlę, nes ji pati sėjasi, nebijo persodinimo į kitą vietą, atlaiko ir didesnes šalnas, žydi iki vėlyvo rudens ir nušąla paskutinė“, – džiaugiasi J. Jodeikienė.

Nors geltonos spalvos daug kas nemėgsta, pasak jos, vėlyvą rudenį lakišius labai pasiteisina. Jau randasi ir įvairesnių spalvų, bet pašnekovė yra pastebėjusi, kad žydintis geltonai vis tik atspariausias. Ji augina dar geltonai oranžiniais žiedais žydintį, bet jis sėjasi mažiau.

Jūratės JODEIKIENĖS nuotr.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.