Europiečiai daugiausia ledų suvalgo popiet. Kas iš to pelnosi labiausiai?

Maisto milžinės „Nestlé“ padalinys „Nestlé Professional UK“ užsakė tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, kaip sparčiai atsigauna ledų vartojimas. Pasirodo, po to kai karantino metu skaičiai buvo drastiškai kritę ir deserto JK 2021 m. buvo parduota už 328 tūkst. svarų (per 385 tūkst. eurų), jau kitais metais pardavimai išaugo beveik 59 proc., per 2023 m. paaugo dar 7 proc., rašo portalas „Dairyreporter“.

Amerikos rinkų tyrimo grupė „CREST-Circana“ yra suskaičiavusi, kad pastaruoju metu Europoje suvalgoma 4,7 proc. daugiau ledų nei anksčiau. Vien Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir JK pernai parduota 2,2 mlrd. ledų porcijų.

Gamintojams džiūgauti iš tiesų yra dėl ko. Pasaulinės rinkos tyrimų bendrovės „Mintel“ duomenimis, pernai net 9 iš 10 britų mėgavosi ledais nuo liepos iki spalio. Beveik tokie pat smaližiai ir Vokietijos gyventojai.

Įdomu tai, kad „Nestlé Professional UK“ užsakytas tyrimas atskleidė, jog ledais dažniausiai mėgaujamės po pietų. Net 56 proc. europiečių jų nusiperka būtent tuo metu ir tik 15 proc. jų suvalgome vakarais, dar 11 proc. – pietų metu. 42 proc. britų jais gardžiuojasi čia pat lauke, nė negalvodami parsinešti namo ar į biurą.

Planuodami ledais pasimėgauti namuose europiečiai dažnai renkasi ne pavienes deserto porcijas, bet supakuotas didesniais kiekiais. Taip patogiau ir pigiau apsipirkti šeimoms.

Tokie įpročiai formuoja ir tam tikrą šio deserto valgymo kultūrą. Pasirodo, ledus dažniausiai perkame būdami su draugais, šeimoje ar darbo kolegomis. Net 65 proc. vartotojų lengvai pasiduoda grupės įtakai ir kartu su visais nusiperka skanėsto. Todėl daugiausia porcijų parduodama mažmeninės prekybos vietose (31 proc.), gerokai mažiau kavinėse (14 proc.) ar greito maisto restoranuose (8 proc.).

„Nestlé“ rinkodarininkai pastebi, kad žmonėms itin patraukli „Pick'n'mix“ idėja, kai kiekvienas individualiai gali vienam desertui išsirinkti kelių rūšių mėgstamo skonio ledus ir susikurti individualizuotą ledų desertą, o vėliau jo nuotrauka pasidalinti asmeniniuose socialiniuose tinkluose.

Pastaruoju metu ledų rinkoje ryškėja nauja tendencija. 13 proc. JK vartotojų yra pasirengę už ledus mokėti daugiau, jeigu būtų pasiūlyta sveikos mitybos standartus ar konkrečias dietas atitinkantys ledai – juose būtų mažai cukraus, naudojami produktai be glitimo ar skirti veganams.

„Mintel“ atkreipia dėmesį, kad 2021–2023 metais 10 proc. padaugėjo naujų gaminių, kurių sudėtyje yra funkcinių ingredientų (probiotikų, baltymų, skaidulų). Probiotiniai ledai, kurių sudėtyje yra kefyro, ir ledai, papildyti riešutais, kad pagerintų tekstūrą bei mitybą, pirmauja sveikatos įkvėptų produktų rinkoje. Veganiškiems ledams naudojamos naujovės, tokios kaip augalinio pieno šokoladas ir kakavmedžio minkštimas, siekiant konkuruoti su tradicinių ledų pagrindų kremine tekstūra ir šviežumu.

Vis tik daug vilčių prekybos rinkas tirianti bendrovė nededa ir nesitiki, kad pirkėjai į ledus kada nors ims žvelgti kaip į sveiką maistą. Malonumas išlieka svarbiausia priežastimi pirkti šį šaltą desertą.

Jau ilgą laiką dominuoja saldūs skoniai, po jų rikiuojasi vaisių ir daržovių, tada žolelių ir prieskonių skoniai. Beje, pastebimai išaugo netradicinių skonių ledai. Pikantiško, kepinių ar gėlių skonio ledų pirkimai nuo 2021 m. padidėjo 50 proc. Nors 8 iš 10 vokiečių prisipažįsta, kad jiems patinka skoniai, su kuriais jie užaugo. Panašiomis nostalgiškomis nuotaikomis gyvena ir britai bei indai.

Ledų valgytojų įpročiai neseniai tyrinėti ir Lietuvoje

Lietuvių smaližiavimo įpročius atskleidė vieno prekybos centro atlikta pirkėjų apklausa. Paaiškėjo, kad šiltuoju metų laiku dažnas lietuvis ledais mėgaujasi keletą kartų per savaitę. Vien Vilniuje net 42 proc. apklaustųjų desertu pasilepina 3–5 kartus per savaitę, o Alytuje šių smaližių skaičius siekia net 62 proc.

Vilniaus, Šiaulių ir Telšių gyventojai dažniau perka ledus siekdami juos suvalgyti iškart, tuo tarpu Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio gyventojai juos perka ateičiai. Skirtumai matomi ir tarp besidominčių ledų sudėtimi – daugiausiai ją linkę nagrinėti Panevėžio, Vilniaus ir Klaipėdos, o mažiausiai – Alytaus, Šiaulių ir Telšių gyventojai. Dažniausiai gyventojai, tikrinantys sudėtį, atkreipia dėmesį į cukraus kiekį deserte.

Skirtinguose Lietuvos miestuose gyvenantys pirkėjai ledus renkasi atsižvelgdami į kitus papildomus kriterijus. Pavyzdžiui, vilniečiai desertą renkasi pagal jiems patinkantį prekės ženklą ir ledų sudėtį, o šiauliečiams svarbiausias kriterijus išlieka kaina. Kitų miestų gyventojai ledus suskanta pirkti, kai jiems suteikiamos nuolaidos. 

ŪP portalo informacija

ŪP redakcijos archyvo nuotr.