2024 m. Europos Parlamento rinkimai: kokioms partijoms sekėsi labiausiai

Naujo EP sudėties projekcija remiasi preliminariais rinkimų 23 Europos Sąjungos (ES) valstybėse rezultatais ir rezultatų vertinimais likusiose keturiose ES valstybėse.

EP portale pateikta Europos Parlamento sudėties projekcija atspindi:

- preliminarius rinkimų rezultatus 23 ES valstybėse: Austrijoje, Belgijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Kipre, Kroatijoje, Danijoje, Estijoje, Suomijoje, Vengrijoje, Vokietijoje, Graikijoje,  Latvijoje, Lietuvoje, Liuksemburge, Maltoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Ispanijoje ir Švedijoje;

- rezultatų vertinimus ir visuomenės apklausų dėl ketinimo balsuoti duomenis iš likusių 4 ES valstybių: Prancūzijos, Airijos, Italijos,  ir Lenkijos.

Preliminarus ES piliečių aktyvumas 2024 m. Europos Parlamento rinkimuose yra 51 proc.

EP sudėties projekcija remiasi kadenciją baigiančio Parlamento sudėtimi ir veikiančiomis frakcijomis, tačiau tai neturi įtakos EP sudėčiai, kuri bus patvirtinta pirmojoje sesijoje liepos mėnesį. Visos partijos, kurios oficialiai nepriklauso EP frakcijoms, Neprisijungusiųjų grupei ar europinėms partijoms, bus priskirtos grupei laikinu pavadinimu „kiti“.

Parlamento sudėties projekcija bus nuolatos atnaujinama EP rinkimų tinklapyje. Jame taip pat bus publikuojami EP rinkimų ES valstybėse rezultatai, vietų pasiskirstymas pagal frakcijas ar, valstybes ar lytį, o taip pat dalyvavimo rinkimuose aktyvumo duomenys.

EP rinkimų Lietuvoje rezultatai

Europos Parlamento (EP) rinkimus Lietuvoje laimėjo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, iškovoję tris iš 11 mandatų, rodo pirminiai Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys.

Suskaičiavus balsus 1892 apylinkėse iš 1985, konservatorius rinkosi 20,92 proc. rinkėjų.

Antri rinkimuose liko opoziciniai socialdemokratai su 17,67 proc. balsų ir dviem mandatais.

Duomenys taip pat rodo, kad po vieną mandatą gauna ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (8,95 proc. balsų), Laisvės partija (7,92 proc.), Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ (5,84 proc.), Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (5,66 proc.), Liberalų sąjūdis (5,3 proc.) ir Tautos ir teisingumo sąjunga (5,35 proc. balsų).

Dėl 11 europarlamentarų mandatų varžėsi 14 partijų ir viena koalicija, iškėlę 319 kandidatų.

Lietuvos regionų partija surinko 5,16 proc. balsų, Lietuvos žaliųjų partija surinko 3,95 proc. balsų, Nacionalinis susivienijimas gavo 3,71 proc. balsų, Taikos koalicija (Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija, Žemaičių partija) – 3,44 proc. balsų, Darbo partija – 1,63 proc. balsų.

Krikščionių sąjunga surinko 1,35 proc. balsų, o paskutinė rinkimuose liko „Laisvė ir teisingumas“ su 1,23 proc. balsų.

Pirminiais duomenimis, šiemet EP rinkimuose balsavo 28,35 proc. rinkėjų.

EP narių kadencija trunka penkerius metus.

VRK duomenimis, Lietuvai Europarlamente atstovaus Vytenis Povilas Andriukaitis (Lietuvos socialdemokratų partija), Petras Auštrevičius (Liberalų sąjūdis), Vilija Blinkevičiūtė (Lietuvos socialdemokratų partija), Petras Gražulis (Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai), Rasa Juknevičienė (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai), Andrius Kubilius (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai), Paulius Saudargas (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai), Virginijus Sinkevičius (Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“), Waldemar Tomaszewski (Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga), Aurelijus Veryga (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), Dainius Žalimas (Laisvės partija).

EP, BNS, VRK informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.