Ashburn +7,9 °C Dangus giedras
Antradienis, 15 Spa 2024
Ashburn +7,9 °C Dangus giedras
Antradienis, 15 Spa 2024

Jolanta KAŽEMĖKAITYTĖ
ŪP korespondentė 

Naikinti bityną ar dar palaukti?

2024/08/08


Medaus krizė apėmė visą Europos Sąjungą (ES). Jos rinką užplūdus pigiam medui iš trečiųjų šalių, krito urmu superkamo vietinio medaus kainos. Tai – pagrindinė priežastis, kodėl kai kurių ES šalių bitininkai mažina arba naikina savo bitynus. Estijoje šis vyksmas spartesnis nei Lietuvoje.

„Mano aplinkoje yra nemažai bitininkų, kurie praėjusių metų pradžioje ketino plėsti bitynus, pasinaudoję parama ir paėmę paskolą. Tačiau, per pusmetį medaus supirkimo kainoms kritus nuo 3–3,50 Eur iki 1,50–1,60 Eur už kilogramą, jie pradėjo rudenį mažinti bitynus. Kai kurie nemaitino bičių – paliko jas likimo valiai, kad nereikėtų kaštuotis. Mažai iš paliktųjų bičių nemirė. Kiti bitininkai skelbiasi parduodantys avilius su bičių šeimomis, bet mažai kas perka. Dar kiti pasilieka avilius ateičiai ir kelias bičių šeimas savo reikmėms. Jautri tema – ir laukų purškimai dieną. Ši problema taip pat verčia mažinti bitynus“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė Šakių bitininkas Tautvydas Vaičiūnas.

Pasak jo, jei Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba imtųsi priemonių, užkertančių kelią į vietos rinką patekti pigiam neaiškios kilmės, neretai suklastotam medui, greitai Lietuvoje visi pirktų brangesnį, užtat kokybišką lietuvišką medų. Pavyzdžiui, ŽŪM galėtų steigti medų tiriančią laboratoriją. Jų ES yra labai mažai.

Trečiosios šalys, iš kurių į ES patenka daugiausia medaus, – Kinija ir Ukraina. Nemažai kiniško medaus yra pagaminta iš sirupų. Toks medus vienoje ar kitoje ES šalyje sumaišomas su vietiniu ir į kitas Bendrijos šalis atkeliauja su etikete, skelbiančia, jog tai yra ES produktas.

Estija, siekdama, kad vietinėje rinkoje nebūtų suklastoto medaus, skyrė lėšų tirti prekyvietėse atsidūrusį medų. Aptikus suklastoto medaus, privalu jį pašalinti iš prekybos. Po trejų metų tokios kontrolės Estijos prekyvietėse neliko suklastoto medaus. Ten medaus supirkimo kainos didesnės nei Lietuvoje. Nepaisant viso to, Estijoje bitynai naikinami sparčiau nei Lietuvoje.

„Estijoje per metus 10,6 proc. sumažėjo bičių šeimų“, – teigė T. Vaičiūnas. Jo nuomone, estams lengviau nei lietuviams atsisakyti bitininkavimo, nes jie turi galimybę užsidirbti neblogų pajamų kitur, pavyzdžiui, statybose – stipriame Estijos sektoriuje. Kitos priežastys, dėl kurių lietuviai galvotrūkčiais neskuba naikinti bitynų, – kantrybė, tikintis geresnių laikų, ilgametės bitininkavimo tradicijos šalyje. Arba jie turi kitus darbus, arba gyvena iš santaupų.

„Lietuviams bitininkauti tinka ir patinka, nes tai įdomi veikla, nors ir sunki. Jei medaus gamyba kainuoja 2 Eur, o jis parduodamas už 3 Eur, tuomet galima pragyventi iš bitininkystės ir verta plėsti bityną“, – svarstė šakietis.

„Mano didžiausias rūpestis – kad bitės neneštų rapsų medaus. Neseniai atsikračiau pernykščio tokio medaus. Jį už 1,60 Eur/kg paėmė ir vokiečiams nuvežė pirkliai“, – ŪP teigė Šakių r. bitininkas Jonas Gvildys. Atsikratyti senesnio rapsų medaus ir dėl to lengviau atsikvėpti pasisekė ne jam vienam.

„Lietuvoje gerėja situacija, susijusi su medaus realizavimu. Šių metų pradžioje šalyje buvo didelės vietinio 2022 m. ir 2023 m.
išsukto medaus, daugiausia – rapsų arba jo, maišyto su įvairiažiedžiu medumi, sankaupos. Nuo vasario ir kovo į Vokietiją išvežėme nemažus kiekius perteklinio lietuviško medaus – susikaupusio nuo pernai ir užpernai, – ŪP patvirtino medų superkančios UAB „Apiproduktai“ direktorius Algirdas Žiūkas. – Vokiečiai mielai perka lietuvišką rapsų medų. Jį, kaip natūralų saldiklį, naudoja maisto pramonėje, ypač konditerijoje, o sumaišę su vietiniu parduoda kaip vokišką.“

 

Viršelyje autorės nuotrauka: Iš Lietuvos jau iškeliavo nemažai pernykščio ir užpernykščio rapsų medaus.

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis