Ukraina didina grūdų eksportą

Jie rodo, kad Ukraina liepą, palyginti su tuo pačiu mėnesiu pernai, grūdų eksportą padvigubino ir išvežė daugiau nei 4,2 mln. t, nepaisant suintensyvėjusių Rusijos atakų prieš Odesą – pagrindinį Juodosios jūros grūdų eksporto centrą, ir Izmailą – pagrindinį uostą palei Dunojaus upę, naudojamą išgabenant grūdus į Europą. Per Odesą eksportuota 3,7 mln. t grūdų, o Dunojumi išgabenta 0,569 mln. t. Be to, birželį ir liepą į Roterdamą – judriausią Europos uostą, ir Ispaniją buvo išgabentos šešios kukurūzų siuntos iš kitų dviejų veikiančių Ukrainos Juodosios jūros uostų – Chornomorsko ir Pivdennyi. Nuo liepos Ukraina žemės ūkio produktų, daugiausia grūdų, krovinius taip pat gabeno į Kiniją, Egiptą ir Turkiją. Tiesa, Ukraina oficialiai nepranešė apie šalis, į kurias eksportavo grūdus, tačiau praėjusį sezoną didžiąją dalį kviečių eksportavo į Ispaniją, Egiptą ir Indoneziją, o kukurūzai daugiausia keliavo į Ispaniją ir Kiniją. Išvežami buvo daugiausia naujojo derliaus kviečiai bei praėjusio sezono derliaus kukurūzai.

Tokiu būdu Ukraina išlieka pasaulyje viena pagrindinių kviečių ir kukurūzų augintojų, kuri prieš Rusijos invaziją 2022 m. per mėnesį vien per Juodosios jūros uostus eksportuodavo apie 6 mln. t grūdų. Grūdų pardavimas yra vienas pagrindinių šios šalies pajamų šaltinių net ir kritus pasaulinėms grūdų, pirmiausia kviečių bei kukurūzų, kainoms. Pinigų stokojantys Ukrainos ūkininkai neturi kito pasirinkimo, kaip tik tęsti eksportą, nes jiems lėšų reikia naujojo sezono sėjai.

Tiesa, nėra jokių garantijų, kad tokias eksporto apimtis Ukrainai pavyks išlaikyti visą 2024–2025 m. sezoną. Todėl rinkos analitikai prognozuoja, jog metinis grūdų eksportas iš Ukrainos gali sumažėti 14,5 mln. t per metus ir pasiekti beveik dešimtmečio žemumas – 35 mln. t.

Ukrainai pavyko atkurti laivybos koridorių, leidžiantį eksportuoti grūdus, po to, kai pernai žlugo JAV remiama Juodosios jūros grūdų eksporto iniciatyva, o Rusijos Juodosios jūros laivynas buvo priverstas perkelti beveik visus savo kovinės parengties karo laivus iš okupuoto Krymo į kitas vietas. Pagerėjusi saugumo padėtis sumažino krovinių gabenimo išlaidas, todėl eksportas tapo konkurencingesnis. Vis tik Ukrainai didžiausias iššūkis šiuo metu yra užtikrinti, kad iš pagrindinių jos uostų ir toliau būtų galima išsiųsti krovinius. Mat Rusija pastarosiomis savaitėmis surengė ne vieną raketų ir bepiločių orlaivių ataką, kurios buvo nukreiptos į Odesą ir Izmailą.

„Rusai mūsų uostų infrastruktūrą puikiai žino ir pataiko į jos silpnąsias vietas, – agentūrai „Reuters“ pripažino Ukrainos jūrų uosto direkcijos direktoriaus pavaduotojas Dmytro Barinovas. – Jie tiksliomis raketomis pataiko ir sąmoningai naikina mūsų galimybes eksportuoti.“

Ukrainos kariuomenė padeda laivams, įplaukiantiems į uostus ir išplaukiantiems iš jų, o kapitonai veikia pagal specialias saugumo instrukcijas, agentūrai aiškino šalies karinio jūrų laivyno vyriausiasis viceadmirolas Oleksijus Neizhpapa.

ŪP informacija

123rf nuotr.