Kaunas +20,8 °C Debesuota
Trečiadienis, 19 Rgp 2026
Kaunas +20,8 °C Debesuota
Trečiadienis, 19 Rgp 2026




123rf nuotr.

Susirūpinimas dėl degraduojančio dirvožemio

2024/10/23


Padidink tekstą

Europos Komisija paskelbė 2024 m. Europos dirvožemio būklės ataskaitą, kurioje vertinama dirvožemio degradacijos būklė ES ir visoje Europoje. Ataskaitoje reiškiamas susirūpinimas dėl blogėjančios padėties ir pabrėžiama, kad reikia nedelsiant imtis veiksmų šiai tendencijai pakeisti.

Kaip pažymima Europos Komisijos pranešime spaudai, visoje ES dirvožemio erozija sudaro 1 mlrd. t per metus. Vandens erozija yra labiausiai paplitusi erozijos rūšis, šiuo metu daranti poveikį maždaug ketvirtadaliui (24 proc.) ES dirvožemių. Prognozuojama, kad iki 2050 m. ji gali padidėti dar 13–25 proc. Vandens erozija paveikia apie trečdalį (32 proc.) žemės ūkio paskirties dirvožemių. Mechaninis dirvožemio maišymas dirbant žemę taip pat gali inicijuoti dirvožemio degradaciją. Šis reiškinys, vadinamas žemės dirbimo erozija, gali turėti didelį poveikį dirvožemiui dirbamuose laukuose. Kitos erozijos formos apima vėjo eroziją, bet ja neapsiriboja, teigia ekspertai.

Dirvožemio degradacijos problemos sprendimas yra labai svarbus siekiant ES aplinkos, žemės ūkio ir klimato tikslų, nes sveikas dirvožemis yra labai svarbus bendram mūsų visuomenės ir ekonomikos atsparumui. 2030 m. ES dirvožemio strategijoje nustatytos priemonės, kuriomis siekiama iki 2050 m. užtikrinti gerą dirvožemio būklę, ir konkretūs veiksmai iki 2030 m. Imdamasi kolektyvinių veiksmų, griežtesnės priežiūros ir teikdama teisinę paramą, ES gali atkurti šį gyvybiškai svarbų išteklių ir užtikrinti tvarią ateitį ateinančioms kartoms. Be to, Europos dirvožemio observatorija (EUSO), pasitelkdama pažangias duomenų rinkimo priemones, jau padėjo pagrindą geresnei dirvožemio stebėsenai.

Europos dirvožemio būklės ataskaita yra Komisijos Jungtinio tyrimų centro (JTC) ir Europos aplinkos agentūros (EAA) bendradarbiavimo rezultatas.

Kokiame kontekste ataskaitoje minimas Lietuvos vardas

Europos dirvožemio būklės ataskaitoje nagrinėjama sudėtinga dirvožemio būklės pokyčių veiksnių sąveika ir neigiamas poveikis dirvožemiui valstybėse narėse, taip pat šešiose bendradarbiaujančiose Vakarų Balkanų, Ukrainos ir Jungtinės Karalystės šalyse.

Šioje ataskaitoje Lietuvos vardas minimas nagrinėjant durpynų būklę bei nacionalines dirvožemio stebėsenos programas.

Pažymima durpynų svarba ir būtinybė juos saugoti, nes tai unikalios ekosistemos, kaupiančios didelius anglies kiekius. Teigiama, kad Europoje durpynai sukaupia maždaug penkis kartus daugiau anglies dioksido nei miškai. Organiniai dirvožemiai sukaupia daug daugiau anglies ploto vienetui nei mineraliniai dirvožemiai. Šis kiekis gali būti daugiau kaip 10 kartų didesnis už mineraliniame dirvožemyje sukauptą anglį, priklausomai nuo durpių storio. Europoje durpynai užima didelę šiaurės šalių sausumos ploto dalį. Beveik trečdalis Europos durpynų tenka Suomijai, daugiau nei ketvirtadalis – Švedijai. Likusi dalis – Islandijoje, Lenkijoje, Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, Vokietijoje, Airijoje, Estijoje, Latvijoje, Nyderlanduose ir Prancūzijoje. Pasak ataskaitos, „nedideli durpių ir durpžemių plotai“ pasitaiko Lietuvoje , Vengrijoje, Danijoje, Čekijoje, Belgijoje, Italijoje, Austrijoje ir Ispanijoje.

Ekspertai siūlo gerinti dirvožemio stebėseną.

Kaip pažymima Europos dirvožemio būklės ataskaitoje, kelios šalys jau investavo į nacionalinių dirvožemio stebėsenos sistemų įgyvendinimą, o kai kuriose iš jų stebėsenos sistemos nuolat veikia jau kelis dešimtmečius (pvz., Prancūzijoje).

Konstatuojama, kad Estija turi tankesnį stebėsenos tinklą nei „tokios šalys kaip Lietuva“. Lietuvoje yra keli nacionaliniai apklausų tinklai. Pavyzdžiui, Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos apsaugos ministerijos, atlikdama valstybinį aplinkos monitoringą, dirvožemio būklės ir pasklidosios taršos stebėseną atlieka 71 žemės ūkio naudmenų sklype.

 

Parengė Irma Dubovičienė

Dalintis
2026/08/19

Žemės ūkis: algos didėja, bet dirbti nėra kam

Žemės ūkyje ir miškininkystėje, kaip ir kasmet, taip ir šiemet, trūksta darbo rankų. Pirmąjį pusmetį 658 darbdaviai Užimtumo tarnyboje paskelbė 2,8 tūkst. laisvų darbo vietų, t. y. 20 darbo vietų daugiau nei pernai. Šiame sekt...
2026/08/19

Konsoliduota pieno pramonė generuoja didesnį pelną

Jungtinių Valstijų pieno pramonė žengia į didelių ūkių erą: iki dešimtmečio pabaigos ūkių skaičius gali susitraukti iki maždaug 20 000 net ir tuo atveju, jei pieno gamyba toliau augs, kadangi didžiausi ūkiai užima vis didesnę rinkos dalį.
2026/08/19

Indonezijos auditorių tikrinamų pieno įmonių vadovai: tai vienas svarbiausių vizitų

Indonezijos maisto institucijos auditoriams šią savaitę vertinant šešias Lietuvos pieno perdirbimo įmones, kai kurių jų vadovai sako, kad šio vizito laukė dešimtmetį, jis vienas svarbiausių per pastaruosius metus.
2026/08/19

Piktžolių nematyti, bet jos niekur nedingo: kodėl svarbi jų kontrolė žieminiuose rapsuose?

Nuėmus derlių, laukas savaime netampa švariu lapu naujam sezonui. Dirvožemyje lieka ankstesnių metų piktžolių sėklos, kurių dauguma daigumą gali išlaikyti ne vienerius ir net ne vieną dešimtį metų. Kiek jų sudygs ateityje, pri...
2026/08/19

Kiek Lietuvai kainuos uždaryta visa kailių pramonės grandinė?

Lietuvai nuo 2027 m. uždraudus kailinių žvėrelių auginimą, viešojoje erdvėje girdime labai skirtingus vertinimus – nuo „šimtų milijonų eurų žalos“ iki teiginio, kad valstybei tai beveik nieko nekainuos.
2026/08/19

Infliacijos signalas rudeniui: kainos vartotojams auga 5,9 proc., tačiau gamintojams – beveik dvigubai sparčiau

Naujausi palyginami Eurostato duomenys rodo, kad birželį Lietuvoje metinė infliacija siekė 5,4 proc. ir buvo antra didžiausia visoje Europos Sąjungoje – daugiau kainos augo tik Rumunijoje. Liepos nacionaliniai duomenys taip pat nerodo esmini...
2026/08/19

Nuo karvyčių prie avyčių

Ūkininkė, borderkolių veisėja ir trenerė, avių ganymo teisėja bei edukatorė – taip save pristato Audronė Naruševičė iš Panemunio k., esančio šalia Birštono. Anksčiau turėjusi melžiamų karvių bandą ir gaminusi įvai...
2026/08/19

Artėja žemės ir statinių masinio vertinimo dokumentų viešas svarstymas: visuomenė kviečiama dalyvauti

Kasmetinį viso Lietuvoje esančio nekilnojamojo turto vertinimą valstybės reikmėms atliekantis Registrų centras kviečia visuomenę dalyvauti viešame masinio vertinimo dokumentų svarstyme. Savo pastabas ir atsiliepimus parengtiems naujiems mas...