Kaunas +0,7 °C Debesuota
Trečiadienis, 4 Grd 2024
Kaunas +0,7 °C Debesuota
Trečiadienis, 4 Grd 2024

123rf nuotr.

Susirūpinimas dėl degraduojančio dirvožemio

2024/10/23


Europos Komisija paskelbė 2024 m. Europos dirvožemio būklės ataskaitą, kurioje vertinama dirvožemio degradacijos būklė ES ir visoje Europoje. Ataskaitoje reiškiamas susirūpinimas dėl blogėjančios padėties ir pabrėžiama, kad reikia nedelsiant imtis veiksmų šiai tendencijai pakeisti.

Kaip pažymima Europos Komisijos pranešime spaudai, visoje ES dirvožemio erozija sudaro 1 mlrd. t per metus. Vandens erozija yra labiausiai paplitusi erozijos rūšis, šiuo metu daranti poveikį maždaug ketvirtadaliui (24 proc.) ES dirvožemių. Prognozuojama, kad iki 2050 m. ji gali padidėti dar 13–25 proc. Vandens erozija paveikia apie trečdalį (32 proc.) žemės ūkio paskirties dirvožemių. Mechaninis dirvožemio maišymas dirbant žemę taip pat gali inicijuoti dirvožemio degradaciją. Šis reiškinys, vadinamas žemės dirbimo erozija, gali turėti didelį poveikį dirvožemiui dirbamuose laukuose. Kitos erozijos formos apima vėjo eroziją, bet ja neapsiriboja, teigia ekspertai.

Dirvožemio degradacijos problemos sprendimas yra labai svarbus siekiant ES aplinkos, žemės ūkio ir klimato tikslų, nes sveikas dirvožemis yra labai svarbus bendram mūsų visuomenės ir ekonomikos atsparumui. 2030 m. ES dirvožemio strategijoje nustatytos priemonės, kuriomis siekiama iki 2050 m. užtikrinti gerą dirvožemio būklę, ir konkretūs veiksmai iki 2030 m. Imdamasi kolektyvinių veiksmų, griežtesnės priežiūros ir teikdama teisinę paramą, ES gali atkurti šį gyvybiškai svarbų išteklių ir užtikrinti tvarią ateitį ateinančioms kartoms. Be to, Europos dirvožemio observatorija (EUSO), pasitelkdama pažangias duomenų rinkimo priemones, jau padėjo pagrindą geresnei dirvožemio stebėsenai.

Europos dirvožemio būklės ataskaita yra Komisijos Jungtinio tyrimų centro (JTC) ir Europos aplinkos agentūros (EAA) bendradarbiavimo rezultatas.

Kokiame kontekste ataskaitoje minimas Lietuvos vardas

Europos dirvožemio būklės ataskaitoje nagrinėjama sudėtinga dirvožemio būklės pokyčių veiksnių sąveika ir neigiamas poveikis dirvožemiui valstybėse narėse, taip pat šešiose bendradarbiaujančiose Vakarų Balkanų, Ukrainos ir Jungtinės Karalystės šalyse.

Šioje ataskaitoje Lietuvos vardas minimas nagrinėjant durpynų būklę bei nacionalines dirvožemio stebėsenos programas.

Pažymima durpynų svarba ir būtinybė juos saugoti, nes tai unikalios ekosistemos, kaupiančios didelius anglies kiekius. Teigiama, kad Europoje durpynai sukaupia maždaug penkis kartus daugiau anglies dioksido nei miškai. Organiniai dirvožemiai sukaupia daug daugiau anglies ploto vienetui nei mineraliniai dirvožemiai. Šis kiekis gali būti daugiau kaip 10 kartų didesnis už mineraliniame dirvožemyje sukauptą anglį, priklausomai nuo durpių storio. Europoje durpynai užima didelę šiaurės šalių sausumos ploto dalį. Beveik trečdalis Europos durpynų tenka Suomijai, daugiau nei ketvirtadalis – Švedijai. Likusi dalis – Islandijoje, Lenkijoje, Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, Vokietijoje, Airijoje, Estijoje, Latvijoje, Nyderlanduose ir Prancūzijoje. Pasak ataskaitos, „nedideli durpių ir durpžemių plotai“ pasitaiko Lietuvoje , Vengrijoje, Danijoje, Čekijoje, Belgijoje, Italijoje, Austrijoje ir Ispanijoje.

Ekspertai siūlo gerinti dirvožemio stebėseną.

Kaip pažymima Europos dirvožemio būklės ataskaitoje, kelios šalys jau investavo į nacionalinių dirvožemio stebėsenos sistemų įgyvendinimą, o kai kuriose iš jų stebėsenos sistemos nuolat veikia jau kelis dešimtmečius (pvz., Prancūzijoje).

Konstatuojama, kad Estija turi tankesnį stebėsenos tinklą nei „tokios šalys kaip Lietuva“. Lietuvoje yra keli nacionaliniai apklausų tinklai. Pavyzdžiui, Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos apsaugos ministerijos, atlikdama valstybinį aplinkos monitoringą, dirvožemio būklės ir pasklidosios taršos stebėseną atlieka 71 žemės ūkio naudmenų sklype.

 

Parengė Irma Dubovičienė

Dalintis