Jungtinės Karalystės pareiškimas klimato kaitos konferencijoje tapo dienos sensacija

JK pažadėjo, kad laikysis 1,5°C tikslo ir iki 2035 metų sumažins ŠESD net 81 proc., palyginti su 1990 metų lygmeniu. Tai gan ambicingas tikslas šaliai, užimančiai stiprias pozicijas iškastinio kuro sektoriuje ir kol kas nesusitvarkančiai su ankstesniu tikslu – mažinti ŠESD 78 proc.

Po to, kai D. Trumpo pergalė prezidento rinkimuose metė šešėlį JAV lyderystei, o giliau į stalčių Žaliąjį kursą brukanti Europos Sąjunga trypčioja vietoje, Jungtinės Karalystės mestas pareiškimas gali reikšti tik viena – ji norėtų imtis lyderystės klimato kaitos politikoje. Tokia ambicija, nevyriausybinių organizacijų atstovų nuomone, padrąsina ir teikia vilties.

Nors ŠESD sutaupymų pokytis nuo dabartinių tikslų ir nedidelis – tik 3 procentiniai punktai, vis dėlto tai gan reikšmingas politinis pareiškimas. Visų pirma, jis rodo šalies poziciją klimato krizės klausimu ir skatina kitas šalis imtis pavyzdžio ir rimtai žiūrėti į situaciją, kurioje yra atsidūręs pasaulis.

Antra – kad dėl numanomo JAV atsitraukimo kova su klimato kaita nestos. Trečia – suteikia tvirtesnį pagrindą deryboms dėl naujo klimato finansų tikslo. Na, ir ketvirta – JK labai laiku pasinaudojo galimybe aplenkti kitas šalis lenktynėse dėl „žaliųjų investicijų“.

Panašu, kad tam buvo ruoštasi. Jau dabar klimato konferencijoje vykstančių įvairių grupių susitikimų metu JK delegacijos atstovai aktyviai pasisako, kad jų šalis investuos į klimato kaitos mažinimo sprendimus ir žaliąją ekonomiką.

Be to, praėjusį pirmadienį COP29 paskubomis priimtas anglies dioksido rinkos mechanizmas irgi ženklina ribą, kuri naudinga Sičiui (taip vadinamas JK finansinis centras). Londono vertybinių popierių birža siūlo rinką, kurioje galima prekiauti „anglies kreditais“; britai yra rimtai nusiteikę anglies išmetimų rinkos lyderio vaidmens niekam neužleisti. Tikimasi, kad minėto mechanizmo dėka per ateinančius dešimtmečius pavyks mobilizuoti 75 mlrd. JAV dolerių besivystančių šalių poreikiams. Tai įtvirtina Jungtinę Karalystę kaip pasaulinį „žaliųjų finansų“ centrą.

Britanijos standartizacijos institutas (BSI) itin aktyviai dirbo ir tebedirba kuriant „žaliųjų rinkų“ standartus; siūlomi ir specialiai smulkioms bei vidutinėms įmonėms pritaikyti standartų paketai.

Pravartu prisiminti, kad šių metų rugsėjį JK uždarė paskutinę jėgainę, kūrenamą akmens anglimi. Ironiška, kad tokiu būdu kadaise akmens anglimi paremtą industrinę revoliuciją pradėjusi šalis tapo pirmąja G7 šalių ekonomika be anglies.

Vis dėlto, dar šių metų gegužę (dar būnant premjeru Riši Sunakui) JK vyriausybė net antrą kartą gėdingai pralaimėjo Aukščiausiame teisme, dėl to, kad nepakankamai stengėsi įgyvendinti ŠESD mažinimo tikslus. Ji buvo įpareigota iš naujo parengti savo „grynojo nulio“ (angl. net zero) strategiją, nes esamas planas nerodė, kaip jį būtų galima įgyvendinti. Į teismą vyriausybę padavė nevyriausybinės organizacijos „Friends of the Earth“, „ClientEarth“ ir „Good Law Project“.

Paklaustas BBC žurnalisto, kaip 81 proc. tikslas bus pasiektas ir ką tai reikš žmonėms, Keiras Starmeris pareiškė, kad „neketina pradėti nurodinėti žmonėms, kaip jie turi gyventi ar ką jie turi daryti“. Taigi, kokiu būdu JK sieks savo ambicijų? Gal tai – tik dar vienas skambus pareiškimas, neturintis tvirto pagrindo?

JK premjeras teigia, kad tikslo sieks dekarbonizuojant elektros energijos sektorių ir smarkiai plečiant jūros vėjo energetiką, taip pat investuojant į anglies dioksido surinkimą ir saugojimą bei branduolinę energetiką.

Namuose K. Stramerio pareiškimas buvo sutiktas ne tik sveikinimais, bet ir kritika. Žaliųjų partija pareiškė, kad, jei norima pasiekti „grynojo nulio“ tikslų, reikia dėti daugiau pastangų, kad žmonės sumažintų energijos vartojimą. Premjerui buvo prikišta bloga namų modernizavimo situacija, tai, kad nenustatytas privalomas fotovoltinių plokščių įrengimas ant naujai statomų namų, ir netgi pusantro karto pašokusios autobusų bilietų kainos. Britų vyriausybė ramina, kad visa tai galima bus ištaisyti kitąmet, pristatant atnaujintą „grynojo nulio“ naują veiksmų planą.

Nors ir sutiktas nevienareikšmiškai politinių kritikų, šis dar tik keturis mėnesius veikiančios Jungtinės Karalystės vyriausybės žingsnis įvairių nevyriausybinių organizacijų atstovų, priklausančių tinklui „Climate Action Network“, vertinamas kaip „nusipelnantis pagyrimo“. Tikimasi, kad kitąmet Brazilijoje vykstančiame COP30 kitos šalys, pristatydamos savuosius ŠESD mažinimo tikslus, naudosis Jungtinės Karalystės patirtimi kaip sektinu pavyzdžiu.

Tiesiogiai iš COP29 – Rūta Trainytė, „Klimato reporteriai“ (klimatoreporteriai.lt)