Į kišenę lenda klimatas

Drausti ėmė aktyviau

Ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai daro didelę įtaką žemės ūkiui. Pastaraisiais metais pagausėjo stichinių nelaimių – pasėliams pakenkė liūtys, audros, šalnos, kruša ir kiti gamtos reiškiniai. Siekdami sumažinti savo riziką patirti finansinius nuostolius žemdirbiai aktyviau pradėjo drausti savo pasėlius, todėl galėjo laiku įvykdyti savo įsipareigojimus verslo partneriams ir toliau sėkmingai tęsti ūkinę veiklą.

Tarptautinis savidraudos fondas „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ skirtingo dydžio, įvairių specializacijų ūkiams 10 Europos valstybių teikia tarptautiniu mastu pripažįstamas pasėlių draudimo paslaugas ir vienija daugiau 110 tūkst. žemdirbių visoje Europoje. Šio fondo valdybos pirmininkas dr. P. Schoenbachas teigė, kad draudimo fondas švenčia 200 metų veiklos sukaktį. Pamatai savidraudai buvo padėti dar 1824 m. Leipcigo žemėse. Jis kalbėjo apie pasėlių savidraudos fondo 2024 m. draudimo iššūkius ir rezultatus. Pateikė svarbiausią informaciją, kuri aktuali ir Lietuvos žemdirbiams. Apdraustas plotas padidėjo visose šalyse iki 6,3 mln. ha, 5 proc. paaugo pasėlių draudimo įmokos – iki 330 mln. Eur. Nuo gamtos stichijų labiausiai nukentėjo vaisiai, daržovės, vynuogės, rapsai. Buvo pažeisti vis didesni plotai, žemdirbiai patyrė daug finansinių nuostolių. Išskirtinai didelių nuostolių dėl masiškos krušos patyrė Belgijos žemdirbiai – buvo nuniokoti visi šalies regionai. Savidraudos fondo nuostolingumas šiame regione buvo net 356 proc. Didelių nuostolių patyrė Nyderlandų žemdirbiai – nuostolingumas buvo 140 proc., Lenkijoje – 110 proc., Latvijoje – 102 proc., Kroatijoje – 95 proc. nuostolingumas.

Savidraudos fondo valdybos pirmininkas dr. P. Schoenbachas minėjo, kad 2024 m. daug ekstremalių žalų padarė vėlyvosios šalnos, krušos ir liūtys, skirtingose šalyse kilo potvynių. Žalingumas Vokietijoje buvo 94 proc., kitose šalyse – 89 proc. Bendras savidraudos fondo nuostolingumas 2024 derliaus metais – 91 proc. Žalų išmokos sieks praėjusių metų lygį – bene 300 mln. Eur.

Darni komanda – sėkmingas darbas

LAŽRS pirmininkas, inovatyvaus augalininkystės ūkio savininkas A. Bardauskas aptarė pasėlių draudimo aktualijas, kalbėjo apie veiklos rezultatus ir darbo keliones į užsienio šalis. Jis apsidraudusių žemdirbių vardu dėkojo filialo „VH Lietuva“ vadovui M. Rusteikai už darnų komandinį darbą, gebėjimą dalykiškai spręsti žemdirbių problemas, mokėjimą su kiekvienu klientu surasti bendrą kalbą – kiekvienas ūkis turi skirtingą istoriją, kitokie interesai ir kitos problemos.

Gana nelengvi šie metai buvo ne tik Europos šalių, bet ir Lietuvos žemdirbiams. Vis dažnesni buvo ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, kurie pakenkė pasėliams ir padarė daug žalos, žemdirbiai patyrė didelių derliaus nuostolių.

M. Rusteika pasidžiaugė, kad nors filialo kolektyvas nedidelis, bet atliko labai svarbų darbą, dirbo sutelktai, darniai, visus lydėjo nusiteikimas padėti žemdirbiams. Vadovo teigimu, darbuotojai stengėsi dirbti minimaliomis sąnaudomis, į gyvenimą žiūrėjo pro realybės akinius. Jis sakė, kad yra didelė garbė dirbti su žemdirbiais, bet kartu ir didelė atsakomybė, todėl norima nuoširdžios partnerystės ir pasitikėjimo.

Per pastaruosius 5 metus tris kartus daugiau Lietuvos žemdirbių apdraudė pasėlius – apdraustas plotas padidėjo iki 570 tūkst. ha, tai apie 30 proc. draustinų pasėlių. Lietuvoje skirtingais metais vidutiniškai galima apdrausti nuo 1,5 iki 1,7 mln. ha. Savidraudos fondas už patirtus nuostolius žemdirbiams per tuos metus išmokėjo 65 mln. Eur.

Kaip Damoklo kardas

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.