Istorinė „valstiečių“ pergalė: ir kaime, ir mieste

Seimo rinkimų finalinis balsavimas priminė mistinį trilerį, kurio pabaiga apvertė aukštyn kojomis visas išankstines politines dėliones. Kai kurie politologai apstulbę, tarsi dar kažko tikėdamiesi, iki šiol tebežiūri į ekraną, kuriame sustingo Vyriausiosios rinkimų komisijos suskait­meninti Seimo rinkimų rezultatai, bet kino salės šviesos jau įsižiebė ir laikas skirstytis. Seimo rinkimus milžiniška persvara laimėjusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) vietoj vienintelio dabar turimo Seimo nario mandato naujajame parlamente iškovojo beveik šešias dešimtis vietų. Tiek protesto balsų niekada nepavyko susišluoti nė vienai partijai – nei Naujajai sąjungai (socialliberalams) 2000-aisiais, nei Darbo partijai 2004-aisiais.

Rinkėjai Valstiečių ir žaliųjų sąjungai faktiškai vienai patikėjo Lietuvos likimą per visą politinį ketverių metų ciklą. Už valstiečius ir žaliuosius tradiciškai balsavo ne tik provincija, bet net ir antrasis Lietuvos didmiestis Kaunas. Po žiedinių kopūstų revoliucijos, teatralizuoto karvių parado Vilniaus Gedimino prospekte (bankrutuojančių pieno gamintojų nevilties šauksmo), kiaulių maro, Rusijos maisto produktų embargo miestiečiams, matyt, irgi ėmė skaudėti dėl kaimo nelaimių.

Po 90 metų 1905 m. įkurta, 1990 m. atkurta „valstiečių“ partija (tada vadinosi Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga – LVLS) paskutinį kartą Seimo rinkimus laimėjo, koaliciją su socialdemokratais ir tautinių mažumų (lenkų, žydų, vokiečių) deputatais sudarė lygiai prieš 90 metų, 1926-aisiais. Ministrų kabineto vadovu tapo LVLS centro komiteto pirmininkas Mykolas Sleževičius. 85 vietų Seime „valstiečiai“ tada turėjo 22 mandatus. 2016 m. spalio 23-iąją LVŽS pirmininko Ramūno Karbauskio ir partijos sąrašo vedlio, buvusio vidaus reikalų ministro Sauliaus Skvernelio vadovaujami „valstiečiai“ iškovojo 56 mandatus (įskaitant ir du savarankiškus rinkimų laimėtojus, kurie neabejotinai įstos į Seimo LVŽS frakciją).

Galingos frakcijos dideli siekiai Vakar R. Karbauskis ir S. Skvernelis lankėsi pas šalies prezidentę Dalią Grybauskaitę. Pasibaigus pokalbiui R. Karbauskis visuomenei pranešė, kad šalies vadovė absoliučiai pasitiki rinkimų laimėtojais. R. Karbauskis užsiminė, kad tokio dydžio frakcijai turėtų priklausyti ne tik premjero, bet ir Seimo pirmininko postas (ankstesniuose parlamentuose valdančiosios koalicijos nariai šias pareigybes pasidalydavo). Vyriausybei vadovauti „valstiečiai“ atšauktų iš Briuselio europarlamentarą Bronį Ropę, o Seimui diriguotų S. Skvernelis. R. Karbauskis užsiminė, kad neprieštarautų, jeigu krašto apsaugos ministro kandidatūrą parinktų pati prezidentė. Kol kas LVŽS nurodė devynis galimus savo ministrus (iš viso yra 14 ministerijų). Pats partijos „variklis“ R. Karbauskis, atrodo, tenusiteikęs dirbti LVŽS frakcijos seniūnu ir galbūt kokio parlametinio komiteto ar komisijos pirmininku.

Gali turėti konstitucinę daugumą Vakar į Prezidentūrą buvo pakviesti ir daug vilčių su šiais rinkimais siejusios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderiai Gabrielius Landsbergis bei Andrius Kubilius. TS-LKD liko antra, laimėjo 31 mandatą (dabartiniame Seime turėjo 30). TS-LKD tebesvajoja apie LVŽS, TS-LKD ir Liberalų sąjūdžio (14 mandatų naujajame Seime) permainų koaliciją be socialdemokratų, iki šiol valdžiusių šalį (sukrapščiusių vos 17 vietų naujajame Seime vietoj dabartinių 39). Jeigu LVŽS sudarytų koaliciją su TS-LKD, turėtų Seime konstitucinę daugumą, o pasikvietusi LSDP kontroliuotų tik truputį daugiau nei pusę Seimo. 1928 m. buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Juozas Purickis apgailestavo, kad 1926 m. „valstiečiai“ nesudarė koalicijos su krikdemais – tokia koalicija „būtų turėjusi plačią bazę ir galėjusi gerai dirbti“.

Atpildas pažadukams Lietuvos žemdirbiams ypač svarbios naujienos – LVŽS tvirtas kandidatas į žemės ūkio ministrus tebelieka Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas Bronius Markauskas, dabartinė ministrė „darbietė“ Virginija Baltraitienė, nepanorusi Rūmuose atsiskaityti žemdirbiškajai visuomenei, ką nuveikė per savo dvejų metų kadenciją (2014 m. šiame poste ji pakeitė partinį kolegą Vigilijų Jukną), net neišrinkta į naująjį Seimą. Kitas „darbietis“, dabartinio Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Petras Čimbaras, nevengęs susitikti su ūkininkais ir geranoriškai išklausydavęs jų skundų, laimėjo rinkimus savo vienmandatėje apygardoje. O visa Lietuva buvo labai susidomėjusi, kaip baigsis rinkimai Naujosios Vilnios rinkimų apygardoje – antrajame ture ten susikovė TS-LKD vykdomoji sekretorė Monika Navickienė ir sovietinės 1991 m. sausio agresijos aukas apšmeižęs Algirdas Paleckis. Nugalėjo konservatorė M. Navickienė.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS „ŪP“ korespondentas

LR Prezidentūros nuotrauka

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.