Žemės reforma – kaip pasaka be galo

Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) trečiadienį pakvietė visų institucijų, susijusių su žemės reforma, atstovus. Rūpėjo išgirsti, kokia pastarojo meto situacija, kokie specialistų argumentai ir pasiūlymai bei prognozės, kada gi bus užbaigta žemės reforma. Parlamentarai piktinosi ir stebėjosi, kad panašias atsakingų institucijų atstovų kalbas jau girdėjo prieš pusmetį. Reformą užbaigti buvo įsipareigojusi jau praėjusios kadencijos Vyriausybė. Metas daryti išvadas ir įvardyti datą X, kada žemės reformos begalinėje istorijoje dėti tašką.

Kaime nuosavybės atkūrimas beveik baigtas Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesas kaimiškosiose vietovėse priartėjo prie finišo. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM (NŽT) direktorius Danielius Kuprys pateikė naujausius duomenis. Žemė negrąžinta 7,6 tūkst. pretendentų, iš jų didžiajai pusei – beveik 4,3 tūkst. – žemės grąžinti negalima dėl įvairių priežasčių: jie mirę ir nepavyksta rasti paveldėtojų, asmenys galimai išvykę iš Lietuvos, neatsiliepia į tarnybos kvietimus atvykti į susirinkimus ir pan. Kaip elgtis su šia pretendentų grupe, šiuo metu reglamentuojančių teisės aktų nėra. Juos teks priimti naujajam Seimui. D. Kuprio siūlymu, reikėtų keisti teisės aktus dėl kompensacijos išmokėjimo. Likusiems daugiau nei 2 tūkst. piliečių šiuo metu sklypai yra formuojami, tūkstančiui rengiami žemėtvarkos projektai žemės nuosavybei atkurti. „Iš esmės reformą kaimiškosiose vietovėse bus galima greitai užbaigti“, – situaciją apibūdina NŽT vadovas. 92 proc. nuosavybės teisių atkurta net Vilniaus rajone, kuris ilgai buvo įvardijamas kaip vienas labiausiai probleminių. Šiuo metu yra likę 37 pretendentai.

Reforma įstrigo dėl miestų Miesto teritorijose nuosavybės teisių atkūrimas probleminis. Sąraše 6,2 tūkst. asmenų, iš jų vien tik Vilniaus mieste – 3,6 tūkst. Pasak D. Kuprio, šioks toks didesnis judėjimas miestų savivaldybėse prasidėjo ėmus aktyviai diskutuoti su savivaldybių administracijos vadovais, merais. Ne kartą susitikta su Kauno vadovais. Jų patikinimu, metų pradžioje sklypų grąžinimas paspartės. Laikinojoje sostinėje sklypai neatlygintinai grąžintini 575 asmenims. Kituose miestuose problemų beveik nėra, išskyrus Vilniaus miestą. Jame atkurta tik 49 proc. nuosavybės. Per metus sostinėje suformuojama daugiausia iki 300 sklypų. Esamais tempais žemės reforma tęsis kaip pasaka be galo. Skirtingai nei kaimo vietovėse, žemės sklypus miestuose formuoja savivaldybių administracijos, juos tuomet NŽT grąžina buvusiems savininkams. ŽŪM Žemės ir išteklių politikos departamento vadovų įsitikinimu, žemės grąžinimas buvusiems savininkams bei teisėtiems jų paveldėtojams miestuose stringa todėl, kad valstybės ir savivaldybių prioritetai nesutampa, savivaldybės nėra suinteresuotos greičiau užbaigti žemės reformą.

Parengė teisės akto projektą ŽŪM Žemės ir išteklių politikos departamento direktorius Algirdas Sereika atskleidė, kad ministerija parengė įstatymo projektą, kuris turėtų būti tuo teisiniu svertu, kurio kol kas esą labai trūksta savivaldybėms paveikti. Savivaldybės būtų įstatymu įpareigotos nustatytais terminais užbaigti žemės reformą. Teisės akto projektas baigiamas derinti, artimiausiu metu bus teikiamas Vyriausybei. Savivaldybėms siūloma numatyti pareigą iki 2018 m. identifikuoti bendrą grąžintiną teritoriją, o iki 2020 m. tose miestų dalyse suformuoti sklypus. Išgirdus numatomus terminus, žemės ūkio ministro Broniaus Markausko ir kitų KRK narių veidai apsiniaukė. Prognozės nedžiuginančios. Kodėl įvardyti būtent 2018 m., 2020 m.? A. Sereika bei jo „dešinioji ranka“ Aušra Kalantaitė pripažino, jog dėl terminų galima diskutuoti, juos keisti. Teisingumo ministerija ir kitos derinančios institucijos dėl to pastabų nepateikė. Numatydami datą, teisės akto rengėjai atsižvelgė į įstatymų leidybos praktiką: projektų svarstymas, priėmimas ganėtinai užtrunka; tikėtina, kad bus priimtas tik pavasario sesijoje, teisės akto įgyvendinimas nusitęs. ŽŪM Žemės ir išteklių politikos departamento direktoriaus pavaduotojos A. Kalantaitės įsitikinimu, miestuose žemės reformą užbaigti anksčiau nei 2020 m. vargu ar realu: „Bus tam tikras piliečių pasipriešinimas, pasiūlomos teritorijos galbūt ne pačios patraukliausios.“

Žemės tiesiog nėra „Tai nėra savivaldybių problema. Tai didžiųjų miestų problema, sąlygota objektyvių priežasčių. Prisiminkime, kad po karo Vilniuje buvo likę 120 tūkst. gyventojų, o dabar – pusė milijono. Įvykdyti reformą žemėje, kuri yra užimta, sudėtinga“, – su ministerijos atstovų požiūriu nesutinka Savivaldybių asociacijos patarėjas kaimo ir teritorijų planavimo klausimais Gediminas Vaičionis. Jo patikinimu, savivaldybių administracijos neturi jokių neigiamų nuostatų dėl žemės reformos – priešingai, yra suinteresuotos ją kaip galima greičiau užbaigti. Vilniaus miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja Raimonda Rudukienė pamėgino atskleisti objektyvias priežastis, kurios žemės reformą mieste veda į aklavietę. Dabartinėje miesto teritorijoje buvo daugiau kai 60 rėžinių kaimų – Pašilaičiai, Fabijoniškės, Lazdynai ir kt. Specialistės aiškinimu, nustatytos teritorijos gyvenamajai statybai ir komercinei ar pramoninei statybai, rengiami detalieji planai. Nereikia laukti ir 2018 m.: Vilniuje suplanuota apie 30 ha gyvenamajai statybai, daugiau kaip 200 ha planuojami sklypai didžiajai pramoninei statybai. Daugiau teritorijos statybai Vilniuje nėra. „Tūkstančiu pretendentų eilė sumažės, bet daugiau vietos nėra. Miestas negali virsti vien gyvenamąja teritorija. Yra nepatrauklios teritorijos, kur nebus vykdoma jokia urbanizacija – dėl sąnaudų, infrastruktūros, socialinių, inžinerinių tinklų“, – paaiškino Vilniaus savivaldybės atstovė. Taigi Vilnius gali patenkinti tik trečdalio pretendentų lūkesčius. Savivaldybių asociacijos atstovas G. Vaičionis bei Vilniaus savivaldybės administracijos atstovė R. Rudukienė taip pat išreiškė principingą poziciją dėl disponavimo žeme: ši teisė turi priklausyti savivaldybei. „Planavimo atiduoti NŽT tikrai nesutiksime“, – patikino R. Rudukienė.

„Vaikštančios“ išvados sukelia chaosą Posėdyje pasigirdo siūlymų, kad reikėtų stabdyti patvirtintų išvadų dėl žemės perdavimo nuosavybėn neatlygintinai perkėlimą. NŽT vadovo D. Kuprio žodžiais, išvadų judėjimas sukelia chaosą. ŽŪM atstovė A. Kalantaitė priminė, kad miestų teritorijoje nuo 2014 m. pavasario išvados nebegali būti perkeliamos: „Iki 2014 m. buvo galima už miesto teritorijoje turėtąją pasirinkti žemę mišku. Kas pasirinko – pasirinko.“ „Vaikščioti“ gali išvados tik kaimo teritorijoje, jeigu toje kadastrinėje vietovėje nėra laisvos valstybinės žemės. KRK narys Alfredas Stasys Nausėda atkreipė dėmesį į problemą, kad „išvadininkai“ jau seniai nėra teisėti paveldėtojai, tikrieji žemės savininkai. Prekyba išvadomis yra tapusi verslu, o labiausiai nukenčia žemdirbiai, nuomojantys žemę iš valstybės. „Ar galiu patikinti tuos, kurie nuomoja valstybinę žemę, turi technikos, gyvulių, kad galite gyventi ramiai, niekas neatims žemės? Berniukai, kurie iš vilniečių perka išvadas, neprievartaus, negąsdins?“ – atsakingų institucijų atstovų teiravosi Seimo narys.

Siūlo ilgalaikę nuomą Laikinojo žemės ūkio viceministro Albino Ežerskio nuomone, didžiausia problema yra ta, kad žemdirbiai neinformuojami apie galimybę sudaryti ilgalaikę žemės nuomos sutartį, taip užsitikrinti teisę ją naudoti ir ateityje. Kai žmogus neinformuotas, „išvadininkas“ perima trumpalaikę nuomą, galiausiai žemdirbys lieka be žemės. Pasak ŽŪM atstovės A. Kalantaitės, ramūs gali būti tie, kurie dirba žemę, su valstybe turi sudarę ilgalaikes nuomos sutartis. „Išvadininkas“ pagal įstatymą tampa nuomos sutarties perėmėju, privalo laikytis tų pačių nuomos sąlygų, tomis pačiomis kainomis. Specialistė patikino, kad ministerija apie problemą žino ir inicijuoja papildomą teisinę apsaugą: „Ūkininkai turi teisę ilgalaikę sutartį pratęsti dar 5 metams. Mes inicijuosime teisės akto pakeitimus, kad būtų įstatymu numatyta – jeigu turi ilgalaikę žemės nuomos sutartį, būtų teisė ją pratęsti dar 25 metams.“

Pokalbis bus tęsiamas ŽŪM Žemės ir išteklių politikos departamento vadovų nuomone, kad liautųsi išvadų judėjimas, žemės reforma toliau nebūtų vilkinama, reikalinga politinė valia. Pretendentus reikia paskatinti apsispręsti: jeigu netenkina plotas ar jo nėra, rinktis piniginę kompensaciją. Delsiantiems piliečiams NŽT turėtų pasakyti, kad laukti ilgiau nebėra prasmės, nes teisės aktai galimai numatys datą, kai išvadų perkelti bus nebegalima. Seimo nariai sutarė, kad žemės reformos vyksmui dabar reikalinga nuolatinė kontrolė, reguliarus atsakingų institucijų atsiskaitymas. Skirtingas nuomones išklausęs KRK pirmininkas Andriejus Stančikas temą pasiūlė pratęsti ir išvadas daryti kitame komiteto posėdyje ateinantį trečiadienį.

Irma DUBOVIČIENĖ „ŪP“ korespondentė

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.