Sėklininkystė – pinigai, kurių niekas nenori atsisakyti (nuotraukų galerija)

Naudojant sertifikuotas sėklas daugelio augalų derlius būna maždaug 20 proc. gausesnis, tačiau šalyje ja apsėjama tik apie 15 proc. visų pasėlių. Augintojai neneigia šių sėklų naudos, bet apmaudauja, kad sertifikuota javų sėkla būna dvigubai brangesnė už superkamą derlių. Kad padidėtų sertifikuotos sėklos paklausa, ŽŪM nusprendė mokėti susietąją paramą už šia sėkla apsėtus pasėlius: 2017 m. – 16 Eur/ha, 2018 m. – 17 Eur/ha, 2019–2020 metais – 18 Eur/ha (įkainiai javams). Tačiau ir ši žinia žemdirbių nedžiugina: ne pirmas kartas, kai ūkininkams skirta parama „nuteka“ verslo įmonėms, šiuo atveju sėklininkystės verslui. Žinia, verslas verslui nelygu. Šalyje esančių sėklininkystės ūkių bei sėklų įmonių atstovų teigimu, sertifikuotai sėklai išauginti ir paruošti – darbo sąnaudų ir įvairių mokesčių gerokai daugiau nei auginant įprastinį derlių. Ir atsakomybė didelė. Tuo įsitikinta apsilankius VšĮ Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) mokomajame ūkyje.

Mišraus ūkio privalumai Šiuo metu mišraus tipo ASU mokomasis ūkis teturi apie 450 ha, kuriuose beveik lygiomis dalimis plotais dalijasi žalienos, sėkliniai pasėliai ir maistiniai javai. Sėklininkystės, kaip itin svarbaus augalininkystės padalinio, veikla pradėta 1972 m., tad per kelias dešimtis metų sukaupta nemaža patirtis ir pastaraisiais metais vidutiniškai ūkyje kasmet užauginama apie 1,4 tūkst. t varpinių ir ankštinių javų ir per 17 t daugiamečių žolių sertifikuotų sėklų. Vykdoma ir ekologinė sėklininkystė, kuriai skirta 20 ha. Ūkio direktoriaus Vlado Kuručio teigimu, ne mažiau svarbus ir gyvulininkystės sektorius, kur daug dėmesio skiriama veislinei galvijininkystei ir pieno bei galvijienos gamybai. Tad bendros ūkio pajamos, 2001 m. siekusios apie 260 tūkst. Eur, kasmet didėjo ir pernai jų gauta apie 600 tūkst. Eur. Per 37-erius darbo metus V. Kurutis patyrė investicijų į žemės ūkį ekonominę naudą, gali palyginti gyvulininkystės ir augalininkystės sektorių privalumus. Vienas jų ir, ko gero, svarbiausias – ūkio dirvos nenualintos, nes visi laukai kas ketvirtus metus gauna organinių trąšų. Ūkio agronomas Henrikas Oertelis vardija ir kitus tręšimo organinėmis trąšomis privalumus: pirmaisiais derliaus metais sutaupoma apie 30–40 proc. mineralinių trąšų. Be to, dirvos nestokoja humuso ir kitų pagrindinių maisto medžiagų, kai kurių mikroelementų. „Niekas taip dirvų nenualina, kaip atsėliuojami augalai ar kelerių metų monokultūros. Mūsų sėklininkystės ūkyje tiek dirvožemiui, tiek sėjomainoms dėmesys išskirtinis ne tik dėl žaldarių, bet ir dėl kokybiško ir gausaus derliaus, – teigia H. Oertelis. – Sėkliniams pasėliams parenkamos našesnės dirvos, tręšimas taikomas kiekvienai veislei pagal optimalius jų poreikius, augalų apsaugos produktai naudojami tik esant būtinybei. Užtat ir pasėliai savo išvaizda išskirtiniai.“

Sėklų poreikiai dažnai nenuspėjami ASU mokomajame ūkyje sėkliniuose pasėliuose bręsta įvairių rūšių ir kategorijų augalai: sėkliniai žieminiai kviečiai ‘Širvinta –1’,‘Arkadia’ ir ‘Sedula’, miežiai – ‘Melius’, avižos – ‘Contender’, vikiai – ‘Aisiai’, žirniai – ‘Salamanca’, rytiniai ožiarūčiai – ‘Gale’, kmynai – ‘Gintaras’. Vidutinis derlius žieminių kviečių – 8–7 t/ha, miežių – 4–5 t/ha (šiemet tikimasi apie 6–7 t/ha), vikių – 1 t/ha, žirnių – 4–5t/ha, peliuškų (dirviniai žirniai) kiek mažiau, avižų – 7 t/ha. „Didžioji dalis sėklinių pasėlių derliaus parduodama pagal atskiras sutartis nuolatiniams klientams ir UAB „Baltic Agro“. Ir tik 20 proc. derliaus realizuojama atsitiktiniams pirkėjams. Tiek perkant aukštų kategorijų sertifikuotų sėklų, tiek sudarant jų derliaus realizavimo sutartis, vyksta derybos ir dėl kainų, ir dėl kiekių, – pasakoja direktorius V. Kurutis. – Selekcininkams patogiau turimą sėklą parduoti dideliais kiekiais, kurių įsigijusios sėklų įmonės po trupinėlį išdalija augintojams. Įmonės noriai siūlo pirkti C1 kategorijos sėklas, kurių derlius tampa C2 kategorijos. Jas pardavę, sėjai vėl turime ieškoti aukštesnių kategorijų sertifikuotų sėklų, nes C3 kategorija laikoma ūkine sėkla. Elitinių ar superelitinių sėklų įsigyti praktiškai neįmanoma. Panaši situacija ir su daugiamečių žolių sertifikuota sėkla.“ Kiekviena sėklinių javų ar daugiamečių žolių rūšis ir veislė turi savo paskirtį. Ūkis derlių ne tik išaugina, bet ir paruošia realizacijai: džiovina, valo, beicuoja, fasuoja, sertifikuoja. Šie darbai atliekami turima sena technika, nes sėklinių javų plotai per maži naujai įrangai įsigyti. Svarbiausia – nesumaišyti nei augalų rūšių, nei veislių, užtat derlių nuimant ir paruošiant laikomasi idealios tvarkos. „Sudarant sėjomainas, kasmet būna keblumų, kokį plotą kiekvienai augalų rūšiai skirti. Mat poreikiai dažnai nenuspėjami, – teigia ūkio agronomas H. Oertelis. – Vikiai paklausūs sėklai, nes sėjami mišiniai su avižomis, kurių žalioji masė naudojama silosui ar ruošiama vytinta žolė. Jų derlius eksportuojamas lesalams gaminti. Žirnius ir peliuškas ‘Keblukai’ parduodame sėklai, nes pastarieji tinka žaliajai trąšai, žaliam pašarui, silosui. Kasmet vis kiti ir rytinio ožiarūčio poreikiai.“ Pasak agronomo, ekologiniame sėklininkystės plote (20 ha) auginami miežiai su dobilų įsėliu ir peliuškos su avižomis (kad neišgultų). Dobilų ir peliuškų sėklos bus sertifikuojamos. Šiemet pirmą kartą leista sertifikuoti sėklinių mišinių derlių: pvz., atitinkamoms kategorijoms bus priskirti ir vikiai, ir avižos.

Nuostolingas taupumas Ar šiemet sertifikuotos sėklos paklausa prilygs pernykštei, nulems rugiapjūtės orai, tačiau stygiaus neturėtų būti, nes sėklų įmonės turi atsargų. Kita vertus, ar paskatins sertifikuotos sėklos pirkimą mokama susietoji parama, ASU mokomojo ūkio vadovai kol kas konkretaus atsakymo neturi. Pasak V. Kuručio, iš tikrųjų parama turėtų atitikti kainos skirtumą tarp sertifikuotos ir ūkinės sėklos. Tačiau ne išimtis, kad didėjant poreikiui, sėkla brangs. Tad ar galima teigti, kad ūkininkams skirta parama nuteka sėklininkystės verslui? „Sėklininkystė – pinigai, kurių niekas nenori atsisakyti. Bet norintiesiems būti savarankiškais sertifikuotų sėklų augintojais tenka konkuruoti su sėklų įmonėmis, kur taikomos įvairios atsiskaitymo išlygos, išvystyta logistika ir veikli skolų prevencija, – kalba V. Kurutis. – Jeigu mūsų sėklų kainos prilygs įmonių kainoms, tai jos sandėliuose gulės kelerius metus. Todėl tenka daryti dideles nuolaidas“. Žemdirbiai sertifikuotų sėklų tiekėjams turi daugybę pretenzijų. Pirma, aukštesnių kategorijų sėklos įsigyti neįmanoma, tad derlių tenka parduoti kaip žaliavą; sėklai jis netinka. Antra, ūkininkai nesutinka, kad sėklininkystės srityje laikomi atsilikėliais. Jų teigimu, pasėlių plotai didėja todėl, kad derliai didėja ir be šių sėklų. Trečia, žemdirbiai piktinasi sertifikuotų sėklų kainomis: grūdų supirkimo kainos derinamos su pasaulinės rinkos tendencijomis, tačiau sertifikuotai sėklai šių tendencijų nebelieka. Šioms mintims paprieštarauti norisi ne kartą girdėtais LAMMC Žemdirbystės instituto selekcininko dr. Vytauto Ruzgo žodžiais: „Nebekalbėkime, kiek ir kur sertifikuotos sėklos sėjama. Šie skaičiai kartojami metų metais, bet žemdirbiai to negirdi. Tereikia suprasti, kad grūdai – dar ne sėkla, o tik žaliava. Jie nevienodo dydžio, skirtingas daigumas ir dygimo energija. Nevienodi augalai konkuruoja tarpusavyje, subrandina smulkius grūdus. Finansiniai praradimai gerokai didesni nei nauda sutaupius sėjant pigią sėklą.“

Vanda BARONYTĖ „ŪP“ korespondentė

Autorės nuotraukos

ASU mokomojo ūkio agronomas Henrikas Oertelis ir direktorius Vladas Kurutis įsitikinę, kad „grynakraujai“ sėkliniai miežiai ‘Melius’ turėtų atseikėti po 7 t/ha. Visų primirštų peliuškų veislės ‘Keblukai’ derlius skirtas ekologinių ūkių sėklai. Ne prasčiau už miežius dera ir sėklinės avižos ‘Contender’. Sėklinių žieminių kviečių ‘Širvinta–1’ derlius netrukus byrės į aruodus. Ekologinė sėklininkystė: miežiai su dobilų įsėliu. Bus sertifikuojama dobilų sėkla.