Reikia maisto PVM lengvatos, kol dar nevėlu

Koronaviruso nualintoje Lietuvoje daugėja bedarbių, neturtingi žmonės smarkiau drebančiomis rankomis skaičiuoja paskutinius centus pigiausiam maistui. Gal pagaliau laikas nustatyti maistui pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą ar net visiškai panaikinti PVM būtiniausiems maisto produktams, kaip padarė britai ir airiai? Tokia parama pakeltų ūkininkų nuotaiką labiau negu kainų reguliavimas ar elektroniniai maisto kuponai. Ir socialinės žaizdos būtų gydomos. Sumažėtų vargšų valgyklų lankytojų, labdaros gavėjų.

Sena kaip pasaulis diskusija

„Diskusijos apie maisto PVM Lietuvoje senos kaip pasaulis. Prieš rinkimus politikai prižada visuomenei ir ypač žemdirbiams lengvatą įvesti, o kai naujasis Seimas susirenka, kartu su Prezidentu patvirtina Vyriausybės sudėtį, tada išeina į tribūną finansų ministras, paskui premjeras ir pradeda skųstis, kad mažesnis PVM pramuš didelę skylę biudžete, lengvatos naudą pajus visai ne tie, kam ji skirta. Tačiau dauguma ES šalių nesivadovauja mūsų logika – beveik visur maistui nustatyti didesni ar mažesni lengvatiniai PVM.

Ką, Europos Sąjungą (ES) kvailiai valdo?!“ – retoriškai „Ūkininko patarėjo“ klausė Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas.

Pasak A. Baravyko, anksčiau PVM lengvatos reikėjo, kad atlaikytume konkurencinę kovą su Lenkija. Pas mus PVM maistui nuo 2008 metų – 21 proc., Lenkijoje būtiniausiems produktams (šviežiai mėsai, duonai, pienui, daržovėms) – 5 proc., citrusiniams vaisiams, į tortus, pyragus dedamoms uogoms, riešutams, konservuotiems gaminiams – 8 proc. PVM.

Užtektų menkiausios kibirkštėlės

„Dabar lengvatos paskirtis pasikeitė. Ekonomistai ir sociologai perspėja, kad valstybės pašalpų prašys vis daugiau alkstančių Lietuvos gyventojų, net nedrįstančių kelti kojos į parduotuves ir pažvelgti į korteles, ant kurių nurodytos maisto kainos. Užtektų menkiausios kibirkštėlės, policijos apstumdytų valdžios uždrausto vargšų mitingo dalyvių, kuriuos per socialinius tinklus galbūt sukurstė Rusijos žvalgybos internetiniai įsilaužėliai, ir Lietuvoje nugriaudėtų baisus socialinis sprogimas“, – perspėjo Kiaulių augintojų asociacijos direktorius.

Ir toliau išsisukinėja

A. Baravykas tikina, kad valdžia parodytų dėmesį visuomenės rūpesčiams sumažinusi PVM. „Bet ir toliau išsisukinėja, siūlo kažkokius produktų kainų eksperimentus, kurie „nelaužys rinkos dėsnių“. Į mėsos kainą turi būti įskaičiuota, kiek kainavo pašariniai grūdai galvijams, nustatyti pašarų dienos racionus. Plačiais žingsniais grįžtame į sovietų laikus, kai valdančioji kompartija viską kontroliavo. Neturime laiko tokioms nesąmonėms. Per pandemiją Europos Sąjunga pamiršo visas, net į ES steigimo sutartis įrašytas amžino solidarumo priesaikas. Kiekviena valstybė rūpinasi tik savimi. Lenkai per savo teritoriją nepraleidžia Lietuvos vilkikų, gabenančių mėsą, nori pirmi parduoti savo produkciją Vakarų Europos pirkėjams. Lietuvai gyvybiškai svarbu apsirūpinti savu maistu“, – samprotavo Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas A. Baravykas.

Antroji panikos banga

Antrą kadenciją Seime posėdžiaujantis Petras Čimbaras, kai tik būdavo išrinktas, visada Seimo posėdžių sekretoriate registruodavo PVM lengvatų projektus. „Dabar Vyriausybė turi susirūpinti. Pati tegul siūlo. Ekonominė Lietuvos padėtis grėsmingai blogėja. Netiesa, kad maisto kainos nekilo. Jau prieš pirmąjį karantiną pabrango ryžiai, miltai. Pratęsus karantiną, kils antroji panikos banga, parduotuvių lentynos dar greičiau ištuštės. Reikia ryžtingai sumažinti PVM bent keleriems metams (gal nebūtina visiškai panaikinti, Jungtinėje Karalystėje ir Airijos Respublikoje padėtis kitokia) ir stebėti, kaip permainą pajus pirkėjai ir ūkininkai. Bet Vyriausybė trypčioja vietoje ir prisigalvoja visokių nuo tikrovės smarkiai nutolusių projektų – įves elektroninius maisto kuponus, kontroliuos kainas. Palikus dabartinį PVM, valdžiai ir toliau teks išlaikyti vargšus. Ir didesnę jų armiją, nes paramos prašytojų padaugės“, – ŪP tikino P. Čimbaras.

Sutaupytų biudžeto lėšų

Parlamentaro nuomone, patvirtinusi PVM lengvatą, Vyriausybė sutaupytų biudžeto lėšų, nes mažiau mokėtų socialinių pašalpų. „Garantuoju, iškart padidės gyventojų perkamoji galia, nereikės jokių valdininkų biurokratų, prižiūrinčių prekybos centrus“, – baigė Seimo Kaimo reikalų komiteto narys, Peticijų komisijos pirmininkas P. Čimbaras.

Neatpažįstamai pakeitė Lietuvą

Anot Kėdainių r. daržininko Vidmanto Girdzijausko, lietuviškas maisto PVM siaubingai per didelis, lyginant su tokiu pat kaimyninių šalių mokesčiu. „Bet jeigu dabar kažkaip stebuklingai Seimas sumažintų PVM, tai būtų tik simboliška parlamentarų dovana ilgai lengvatos laukusiems ūkininkams. Pandemija neatpažįstamai, negrįžtamai pakeitė mūsų gyvenimą. Seimas beveik išsilakstė, posėdžiauja tik retkarčiais, parlamento vadovas Viktoras Pranckietis perspėja parlamentarus neapkrėsti vienas kito, ragina bendrauti per atstumą televizijos tiltais, kompiuterinėmis telefoninio ir vaizdo ryšio programomis „Skype“, o Vyriausybė, nustūmusi į šalį parlamentarus, pati viena nesėkmingai galynėjasi su koronavirusu. Kai Lietuva pasidarys panaši į Italiją ar Ispaniją, tada nebus kam dirbti, visi izoliuosis, o žemės ūkiui reikia labai daug darbininkų“, – ŪP kalbėjo V. Girdzijauskas.

Neliks nei ūkininkų, nei valgytojų

Kėdainių krašto ūkininko teigimu, daržininkystės sektorius mažas, bet įdarbina daugiausia žmonių.

„Paskaičiuokite, kiek žmonių vidutiniškai apdirba vieną javų lauko ir daržovių ūkio hektarą, Nė lyginti negalima. Mums netinka sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos nurodymas laikytis per du metrus vienam nuo kito. Per darbymetį privalome plušėti petys į petį. Bet kam jums tuščiai pasakoju apie daržininkystės ypatumus? Kol kas matome ir juntame tik dygius pandemijos žiedelius. Giltinė su dar didesniu dalgiu barškėdama kaulais eina į Lietuvą. Neapsisaugosime nei degtine, ne naujais stadionais ir ledo rūmais, kaip nuo pandemijos nusprendė gintis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka. Net retai susergantys, bet užkratą nešiojantys vaikai pasidaro pavojingi savo tėvams. Greitai neliks nei ūkininkų, nei pirkėjų, valgytojų“, – niūriomis ateities įžvalgomis pasidalijo bulves, morkas, baltagūžius, raudongūžius kopūstus, burokėlius, agurkus auginantis Kėdainių r. ūkininkas.

Gelbsti maistą, kurį prekybininkai išmestų

Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ direktorius Simonas Gurevičius abejoja PVM lengvatos reikalingumu skurstantiesiems. „Maisto bankas“ iš prekybos centrų gauna ir išdalija daugiavaikėms šeimoms, vienišiems senoliams, bedarbiams miltų, aliejaus, grikių kruopų, sausainių, sutirštinto pieno, mėsos, vištienos, žuvų konservų, cukraus, konservuotų daržovių sriubų, kurių ilgas galiojimo laikas pasibaigęs, bet produktus dar galima valgyti. Gelbstime maistą, kurį prekybininkai vis viena išmestų“, – „Ūkininko patarėjui“ aiškino S. Gurevičius. Atpigusio maisto pati visuomenė daugiau suvalgytų, o labdarai, vargšams liktų mažiau.

Tarpukariu žemdirbiai buvo padėties šeimininkai

Ričardas GARUOLIS

^{Ekonomistas, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ generalinis sekretorius}

Kitos šalys, ypač Jungtinės Valstijos, taip pat imasi įvairių būdų padėti labiausiai nuskriaustiems, nelaimingiems visuomenės sluoksniams. Tačiau visi Lietuvos Vyriausybės bandymai sumažinti PVM atsimuštų į tylų, bet atkaklų didžiųjų prekybos tinklų pasipriešinimą.

„Maxima“, „Rimi“, „Iki“ visiškai monopolizavo Lietuvos mažmeninės prekybos rinką, diktuoja maisto kainas. Gal tik vokiškasis „Lidlas“ pardavinėja pigiau, bet ne iš gailesčio vargšams, o norėdamas pralenkti konkurentus.

Latvijoje negalima kokio nors tinklo prekybos centrų sutelkti vienoje vietoje. Šalia būtinai turi atsirasti varžovų parduotuvė. O Lietuvoje tos pačios grupės bendrovės išdygusios pulkeliais kaip grybai. Ten, kur išaugęs „baravykas“, trijų, keturių iksų „Maxima“, šalia būtinai pamatysite ir mažesnių grybukų „Maxima XX, X“.

Lietuvos žemdirbiai labai nuskriausti. Tarp jų ir pirkėjų įsitaisę du tarpininkai – perdirbėjai ir prekybininkai, daugiausia uždirbantys iš maisto gamybos ir tiekimo grandinės. Ūkininkams, auginantiems žemės ūkio produkciją (kviečius, rugius, daržoves, vaisius, galvijus, kiaules, vištas) ir pirmiesiems, gaminantiems maisto produktus, tenka tik pelno trupiniai.

Antano Smetonos laikų Lietuvoje ūkininkai buvo padėties šeimininkai. 1923–1940 metais, iki sovietų okupacijos, Kaune veikusi Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų sąjunga „Lietūkis“ 1927 m. įsteigė pieno perdirbimo bendrovių sąjungą „Pienocentras“, prekiavo trąšomis, žemės ūkio mašinomis, sėklomis, veisliniais gyvuliais, valdė didmeninės prekybos sandėlius, malūnus, linų perdirbimo fabriką, Šiaulių saldainių fabriką „Birutė“. Šių įmonių akcininkai (vieni arba su Lietuvos Vyriausybe), pajininkai buvo Lietuvos ūkininkai

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS

ŪP korespondentas