AGROKONCERNAS PATARIA. Būti ar nebūti derliui ir kokybei

Po paskutiniais trejais metais buvusių prastų žemdirbiams orų iškyla klausimas, o kaip šiemet. Kad ir kokie ekspertai bebūtume, prognozuoti orus sunku, o gal net ir neįmanoma. Tačiau šiandien nors pavasaris ir prasidėjo neramiai – pandemija, klausimai, ar sutriks tiekimas būtinų pasėliams produktų, ar ne, o kur dar vėsūs orai, drėgmės stygius.

Lietuviai sako, nėra to blogo, kas nepasikeistų, taigi šiandien pasėliai gražūs, drėgmės daugumoje jų pakankamai, orų prognozės geros: su šiluma ir lietumi. Tačiau tokie orai puikūs ne tik augalams augti, bet ir ligoms plisti, vabalams daugintis.

Prisiminkime orus prieš 5–6 metus, kai gavome gerus derlius ir save kaltinome dėl kviečių kokybės, nes prikūlėme nemažai pašarinių grūdų, o kas truputį daugiau investavo, turėjo I ar II klasę. Taip, kainų skirtumas didžiulis: maistinių kviečių ir pašarinių skirtumas – 20–25 eurai iš 1 tonos arba hektare 150–200 eurų (ne vienas planuojame 7–8 tonas iš ha), o 100 hektarų skirtumas jau dešimtys tūkstančių.

„Agrokoncerno“ konsultantai intensyviai lanko klientus, konsultuoja bei tikrina kviečiuose azotinių trąšų poreikį – lyg ir keista, kad dažnai prietaisai rodo dar 50–60 kg/ha azoto poreikį. Bet prisiminkime iškilius agronomus, mokslininkus ir jų išvadas, kad norint užauginti maistinius kviečius reikia 1 tonai skirti 28–30 kg azoto (priklausomai nuo veislės tipo, jos žalios masės kiekio), o pašariniams grūdams pakaks ir 22–24 kg. Be to, dabar žieminiai kviečiai yra bamblėjimo tarpsniuose, o tai yra tik 50–60 procentų augalams reikalingo azoto sunaudojimo laikas. Taigi natūralu, kad dar reiks apie 40 % viso derliui planuojamo azoto kiekio. Atsižvelgiant į kainų skirtumus nevalia tinkamai nepasitręšti pasėlių, juk 30–35 eurų (apie 150 kg amonio salietros) gali padidėti iki 100–150 eurų kišenėje ir tai tik iš vieno hektaro.

Dar viena labai gerai įstrigusi pamoka: jau senokai parodoje AGROVIZIJA daugumos parodiniai laukeliai buvo išguldyti ir ūkininkai neturėjo, ką vertinti – nei veislių, nei technologijų. Tiesiog buvo drėgni metai, derlius geras, nepasirūpinome augimo reguliavimu ir dėl to buvo derliaus nuostolių, o kur dar kombainavimo problemos, grūdų papildomas džiovinimas. O išvadas nesunku prisiminti kaip šiandien – daugiau nei 6,5 mln. produktyvių varpų hektare ir rimtas augimo reguliavimas privalomas. Juk dažniausiai išgula tik pradėjus sunkėti varpoms, o tada jau padėti neįmanoma.

Dar pastebėjimas, kad nors ir dezinfekuojame sandėlius, bet ne visi kovojame su kenkėjais laukuose ir vabaliukus parsivežame į sandėlius su derliumi.

Reikėtų visiems rimtai priimti esamą situaciją, pasitelkime konsultantus, kompanijų įžvalgas ir tikėdamiesi gero derliaus atlikime, kas reikalinga ir pasitręškime, ir kovokime su kenkėjais bei ligomis. Daug pastebėjimų, bet kai kuriuos atlikti liko paskutinės dienos ar savaitės.

Visiems įžvalgių darbų dabar, o tada optimistiško rudens.