Liežuviu kiaulių maro nesustabdysi

Violeta LIUKAITIENĖ „ŪP“ korespondentė

Šiandien valdžia garsiai kalba apie kompensacijas kiaulių augintojams, tačiau niekas tiksliai nežino, kiek tų kiaulių yra infekuotuose rajonuose. Žemės ūkio ministras viešai pažadėjo, kad iki gegužės vidurio pavojingiausiose pasienio su Baltarusija vietose atsiras tvora ir jos statybai skyrė beveik 2 milijonus litų, tačiau per porą mėnesių neįmanoma ne tik pastatyti tokį objektą, bet net sutvarkyti visus viešųjų pirkimų formalumus. Nors Europos Komisiją mū­sų valdininkai patikino, kad parama bus suteikta tik iš tikrųjų nuostolius patyrusiems kiaulių augintojams, kol kas į buferinės zonos ūkius joks specialistas net kojos nebuvo įkėlęs, kad išsiaiškintų realią situaciją vietoje. Teparengta nuostolių skaičiavimo metodika, kurios logika patiems kiaulių augintojams kelia labai daug rimtų abejonių.

Kol kas – tik dalinė ES parama Europos Sąjunga pavirtino sprendimą Lietuvai, Lenkijai, Estijai ir Latvijai skirti 3,5 mln. eurų finansinę paramą kovai su afrikiniu kiaulių maru (AKM) šiais metais. Parama skiriama stebėjimui, informuotumo didinimo kampanijoms ir kompensacijoms ūkininkams už kiaulių skerdimą. „Bendra numatyta Europos Komisijos parama tarsi susideda iš dviejų dalių, - „ŪP“ sakė ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis. – Lietuva su Europos Sąjungos pareigūnais toliau dar derasi dėl nuostolių už rinkos išsibalansavimą kompensavimo.“ O nuostoliai bus nemenki. Bent jau taip galima spėti vien dėl išsiplėtusios infekuotosios teritorijos. Prisiminkime, paskelbus apie du užsikrėtusius šernus Baltarusijos pasienio zonoje, buferine zona buvo paskelbti penki rajonai ir viena savivaldybė. Prieš kelias dienas eilutė prie ES pinigų pailgėjo - zona išsiplėtė iki devynių rajonų. „Tai padaryta tik dėl ES reikalavimo, - sakė R. Krasuckis. – Tiesiog norėjo užtikrinti didesnę apsaugą, kad kiaulių maras neišplistų į ES teritoriją. Mes prieštaravome, mus iš dalies palaikė austrai ir čekai, tačiau vis tiek pavojaus zona buvo išplėsta.“ Pasak R. Krasuckio, naujojoje zonoje greičiausiai reikės išskersti kiaulių, tačiau prevencines priemones teks taikyti. „Mes prieštaravome dėl to, kad ir iš naujosios zonos bus taikomi kiaulių išvežimo ribojimai, tačiau galiausiai šios nuostatos neliko“, - sakė R. Krasuckis.

Iš kabinetų realios situacijos nepamatysi Žemės ūkio ministerija išplatino pranešimą, kuriame pateikiami tikslūs infekuotoje teritorijoje auginamų kiaulių skaičiai – iš viso 63 tūkst. kiaulių, iš kurių apie 50 tūkst. laikomos didesnėse fermose. Pasak R. Krasuckio, skaičiai paimti iš Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro. Tačiau Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas įsitikinęs, kad tokie skaičiai gali būti iš piršto laužti. „Šiandien nėra jokių patikimų duomenų, kiek šiuose rajonuose yra kiaulių, - „ŪP“ sakė A. Baravykas. – Ūkių registras neveikia, sunku gauti bet kokius duomenis. Šiomis aplinkybėmis kaip tik ir pasirodė, koks jis nefunkcionalus. Niekas nieko nežino, jokių duomenų neturi. O reikėjo tam ruoštis. Juk kai prasideda karas, nepasakysi, kad šovinių nėra.“ Tai kaip gi be duomenų paskaičiuoti nuostolius, o juolab kad žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna ES pareigūnus patikino, kad parama bus suteikta iš tikrųjų nuostolius patyrusiems kiaulių augintojams. „Yra nuostolių kompensavimo taisyklės, kiaulių augintojai savivaldybių sudarytoms komisijoms turės pristatyti reikalingus dokumentus ir tik tada gaus kompensacijas, - sakė R. Krasuckis. - Iš dokumentų bus matyti, kokią gavo kainą, koks buvo svoris ir pan.“ Bet kaip užtikrinti, kad, pakvipus kompensacijomis, paršelių dokumentuose nepadaugėtų? A. Baravyko teigimu, tam reikia komisijų, kurios važiuotų į vietą ir įvertintų nuostolius realiai. „Iš kabinetų realios situacijos nepamatysi ir vien liežuviu maro nesustabdysi“, - ironizavo A. Baravykas.

Metodika sukurta, bet nepatikrinta Nuostolių kompensavimo me­to­dika kiaulių augintojams jau buvo parengta praėjusių metų spa­lį, tačiau ji buvo skirta tik pavieniams ūkininkams. Bendrovės į sąrašą nepateko, tad dabar ši klaida tarsi ir ištaisyta. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys „ŪP“ sakė, kad dabar senoji metodika buvo papildyta, pridėta viena nauja dalis. Žemės ūkio ministras šiomis dienomis naująją metodiką jau patvirtino. „Pagrindinis kriterijus – nuostoliai, kurie gaunami sunaikinant ar paskerdžiant ne bekonines kiaules, o mažesnio svorio. Kompensacijos bus mokamos už visą kiaulių svorį. Antras kriterijus – numatomi būsimi nuostoliai, kuriuos savininkas patirs metus ar daugiau neaugindamas kiaulių, - aiškino metodiką rengęs A. Gapšys. – Yra dar ir reprodukcinės fermos, kur auginami paršeliai ir laikomos tik paršavedės ir kuiliai. Pastarųjų likvidavimas yra apskaitomas kaip nuostoliai. Jų skaičius dauginamas iš normatyvinių kainų, kurias kasmet tvirtina ministras, nes paršavedžių ir kuilių rinkos kainos nėra. Būsimi nuostoliai šioje fermose skaičiuojami pagal paršavedžių kiekį, kiek gali būti vadų per metus, kiek paršiukų. Tai yra naujoji metodikos dalis, nes reprodukcinėms fermoms senoji metodika netiko. Kitos senosios metodikos nuostatos išlieka nepakitusios. Kiaulių augintojų asociacijos direktorius A. Baravykas mano, kad bet kokia metodika gali būti patvirtinta tik tada, kai ji patikrinta, kaip veikia natūroje. To kol kas niekas neatliko. Situacija nesidomi net ir pagrindinės, Švenčionių savivaldybės, valdininkai. Visi miega.

Tvora – per du mėnesius? Lietuvos miškuose karas su AKM tarsi jau pasibaigė – išmokos už nušautus šernus po balandžio 1 d. jau nebebus mokamos. Tačiau kituose frontuose patrankos dar šaudo – Žemės ūkio ministerija nusprendė statyti pasienyje tvorą. Į klausimą, ar iš ES paramos pirmosios dalies bent kiek bus atseikėta ir žadamos tvoros statybai, R. Krasuckis atsakė neigiamai – ES nepritaria tvoros statybai. Tačiau ŽŪM jau apsisprendė skirti 1 mln. 900 tūkst. Lt tvorai dalyje pasienio zonos, ten, kur buvo užfiksuoti maro židiniai. Maža to, teigiama, kad tvora bus pastatyta iki gegužės 15 d. Ar įmanoma tvorą pastatyti per porą mėnesių jau vien žinant viešųjų pirkimų formalumus ir konkursų šiems darbams atlikti terminus? O kur dar pati statyba! R. Krasuckiui tai neatrodo neįmanomas dalykas. „Ministro nuostata – jeigu jau statyti tvorą, tai statyti dabar,“ - teigė ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir pramonės departamento direktorius. Direktorius sakė neturįs duomenų, kokioje apskritai būsenoje dabar yra šis sprendimas, kiek tos tvoros statybos reikalai jau pasistūmėjo į priekį, todėl komentuoti negalįs. „Teoriškai įmanoma tvorą pastatyti ir per tokį trumpą laiką, o praktiškai nežinau, kaip bus“, - sakė R. Krasuckis.

 Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.