Žaliasis kursas: žemdirbiui būti ar pražūti

Atsisakyti asmeninių automobilių, skatinti saulės ir vėjo energetiką, riboti intensyvios žemdirbystės plotus – tokie ir panašūs Vyriausybės ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano siekiai jaudina kasdien dėl COVID-19 apokaliptinių scenarijų audrinamą visuomenę. Beveik du šimtai žemdirbių, visuomeninių organizacijų ir valdžios institucijų atstovų dalyvavo nuotolinėje Vyriausybės organizuotoje nacionalinėje viešųjų konsultacijų diskusijoje, kurios tema – Europos žaliasis kursas.

Pokyčiai laukia visų

Diskusijai apie Europos žaliąjį kursą, miesto ir kaimo, dirbančiųjų ir valgančiųjų laukiančius pokyčius vadovavo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doc. Romas Švedas, pranešimus pristatė ir į aštrius diskusijos dalyvių klausimus atsakinėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, susisiekimo ministras Marius Skuodis, energetikos ministras Dainius Kreivys, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė, finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas. Socialinių partnerių vardu kalbėjo Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininkas Jonas Vilionis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis, „Linas Agro Group“ pirmininko pavaduotojas Audrius Pranckevičius, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis, Lietuvos šiltnamių asociacijos vadovas Donatas Montvila, Lietuvos miškų ir žemės savininkų asociacijos vadovas Algis Gaižutis ir kiti.

Diskusijų metu ministrai pristatė pramonę, transportą, energetiką ir ypač žemės ūkį apimsiančias transformacijas bei planuojamas reformas per Vyriausybės programos įgyvendinimo plano darbus ir jiems skiriamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano investicijas, numatomus pokyčius ir jų logiką, su jais susijusius Vyriausybės strateginius projektus, prioritetinius savo darbus ir finansines projekcijas.

„Lietuvos priklausomybė nuo iškastinio kuro milžiniška – importuodami degalus, anglis, dujas, kasmet atiduodame milijardus eurų svetur, užuot patys pagaminę energiją iš vietinių atsinaujinančių išteklių. Atsisakę naftos produktų, tapsime turtingesni, todėl tai reikia daryti kuo skubiau. Mažinti iškastinio kuro naudojimą – tai ne tik būdas gelbėti perkaitusią planetą, bet ir didelė nauda gyventojams“, – aiškino aplinkos ministras S. Gentvilas.

Žemės ūkio ministro K. Navicko teigimu, Vyriausybė siekia diskusijomis grįstų sprendimų dėl programos nuostatų įgyvendinimo plano prioritetų ir šalies Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės parengimo.

Pasak ministro, pirminė žemės ūkio paskirtis – aprūpinti žmones įperkamu ir sveiku maistu, tačiau ir šiame sektoriuje galima ir būtina kalbėti apie Europos žaliojo kurso siekius.

Savo pranešime ŽŪM ministras išskyrė tris kokybinius poslinkius: dirvožemio valdymo pokyčius, trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtrą ir maisto gamybą darnoje su gamta.

Dirvožemis svarbus tiek žemės ūkiui, tiek kovai su klimato kaita. Nuo pasirinkto ūkininkavimo būdo, dirvožemio struktūros turėtų priklausyti ir paramos schemos. Skatinant tvarų žemės ūkį ir maisto sistemas bus orientuojamasi į gamtos išteklius tausojančią žemdirbystę, mišrų ūkininkavimą ir didesnę žemės ūkio produkcijos pridėtinę vertę. Pasak K. Navicko, dirvožemio bioįvairovės teikiamos naudos – dirvožemio sveikata, augalų augimas, žmonių sveikata, vandens valymas, klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas.

Kitas ne mažiau svarbus siekiamas kokybinis poslinkis – trumpųjų maisto tiekimo grandinių, naudingų ne tik ūkininkams ir vartotojams, bet ir siekiant žaliojo kurso tikslų, vystymas.

Maisto grandinė

„Turime visą spektrą neišnaudotų galimybių. Pirmiausia – skatinant kooperaciją, steigiant logistikos centrus, sandėliavimo patalpas prie didžiųjų miestų. Turėtume sukurti struktūrą, galinčią dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, konkurencingomis sąlygomis tiekiant maistą ligoninėms, mokykloms, darželiams. Ta pati struktūra galėtų veikti ir komplektuojant produktų krepšelius gyventojams“, – apie trumpąsias maisto tiekimo grandines kalbėjo ŽŪM vadovas K. Navickas.

Trumpųjų maisto tiekimo grandinių vystymas numatytas skatinant ūkininkų kooperaciją, prioritetą teikiant smulkiems ir vidutiniams ūkiams. Taip pat siekiama skatinti vietinės, ekologiškos produkcijos vartojimą bei aukštos pridėtinės vertės produktų gamybą.

ŽŪM vadovas K. Navickas pristatė ir konkrečius Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane numatytus projektus: Žemės ir maisto ūkio pridėtinės vertės ir konkurencingumo didinimas, Tvarios žemės ūkio, akvakultūros ir maisto gamybos sistemos ir Gyvybingas kaimas. Remiantis šiais Vyriausybės programoje įvardytais projektais, buvo planuojami ir konkretūs jos nuostatų įgyvendinimo plano veiksmai.

Ekologinių ir kitų tvariai ūkininkaujančių ūkių (įskaitant akvakultūrą) plėtra, mineralinių trąšų ir cheminių pesticidų naudojimo optimizavimas, tikslesnės agrarinės aplinkosaugos priemonės, vienodos dirvožemio kokybės valdymo sistemos nacionaliniu ir ūkio lygmeniu, pelkių atkūrimas durpžemiuose, siekiant mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakas, bei kraštovaizdžio elementų kūrimas kraštovaizdžiui įvairinti, erozijai ir vandens telkinių taršai mažinti – tai veiksmai, kuriais bus siekiama prisidėti prie maisto gamybos darnoje su gamta ir dirvožemiui palankaus ūkininkavimo skatinimo.

Naikinsime ar gaivinsime?

Gyvybingas kaimas neįsivaizduojamas be jaunų žmonių indėlio, tad numatoma gerinti jaunųjų ūkininkų ūkininkavimo ir verslų kūrimo sąlygas, teikti prioritetą jiems nuomojant valstybinę žemę, taip pat numatomos skatinamosios finansinės priemonės ūkiui ar žemei įsigyti.

Viena iš siūlomų naujovių – ūkininkų inkubatoriai. Išnaudojant žemės ūkio mokyklas, leidžiant jauniems žmonėms pasinaudoti žeme, technika, sukaupti žinių ir pradinį finansinį kapitalą, jie būtų skatinami drąsiau imtis ūkininkavimo.

K. Navickas taip pat apžvelgė Europos Sąjungos (ES) ekonomikos gaivinimo priemonėje numatomas reformas, aktualias žemės ūkio sektoriui, ir priminė apie šiuo metu dar rengiamą Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą, kuris taip pat reikšmingai prisidės prie žaliojo kurso žemės ūkyje tikslų.

„Žaliasis kursas neturi nužudyti žemės ūkio, – diskusijos dalyvius perspėjo LŽŪBA generalinis direktorius J. Sviderskis, – laikydamiesi tokių mums siūlomų rekomendacijų, tapsime nekonkurencingi ES šalių rinkoje.“

LŽŪT pirmininkas J. Vilionis kalbėjo dar griežčiau. „Per tris dešimtmečius į savo žemės ūkį investavome 24 mlrd. eurų, tačiau fermose mažėja galvijų, paukščių, kyla grėsmė, kad tuoj stokosime pieno, mėsos, o juk maistas buvo pagrindinis lietuvio ginklas. Jeigu paisysime griežtų aplinkosaugos reikalavimų, po dešimties metų karvę turėsime įrašyti į raudonąją knygą“, – tikino J. Vilionis.

Jis diskusijos pranešėjams pateikė klausimą dėl miesto valymo įrenginių dumblo, kuris vežamas laukams tręšti. Ūkininkų nuomone, tai sunkiųjų metalų sklidina ekologinė bomba. Aplinkos ministras S. Gentvilas atsakė, kad miesto dumblas – mažesnė blogybė už fermų mėšlą. Būtent dėl jame esančių nitratų vandens telkiniai žaliuoja. Žemdirbiams ministras S. Gentvilas patarė pasinaudoti ES ir valstybės parama gyvulininkystės ūkiuose biodujų jėgainėms statyti. Pastaruoju metu tokius projektus įgyvendina trys žemės ūkio bendrovės.

„Žaliojo kurso ambicijos buvo išgąsdinusios šiltnamių savininkus, – kalbėjo Lietuvos šiltnamių asociacijos vadovas D. Montvila, – į talką pasikvietėme olandų konsultantus, o jie patarė pirmiausia susitvarkyti savo kieme.“

Pasak D. Montvilos, pirmiausia imtasi taupyti vandenį – į rezervuarus surinkti tai, ką duoda sniegas ir lietus. Antras žingsnis – šiltnamiams naudojamas katilines aprūpinti biokuru – augalų atliekomis. Kitas žingsnis – atsisakyti plastiko pakuočių. „Dabar žaliasis kursas mums jau duoda teigiamą rezultatą“, – tvirtino D. Montvila.

Ambicijos

„Sieksime, kad lietuviai išmoktų gyventi be asmeninio automobilio, – kalbėjo susisiekimo ministras M. Skuodis, – kelių transportas sudaro apie 60 proc. visos taršos. Užsibrėžėme siekti, kad iki 2030 m. pusė šalies lengvųjų automobilių parko būtų varomi elektra.“ Pasak M. Skuodžio, ministerija užsibrėžusi siekį populiarinti viešojo transporto paslaugas, o kroviniams vežti panaudoti vandens (upių) kelius.

Valstybės ambicijas energetikos sektoriuje pristatė ministras D. Kreivys. Jo teigimu, Lietuvos energetikos sektorius per ateinančius tris dešimtmečius keisis iš esmės: atsisakius naftos produktų, anglių bei dujų, šalyje bus naudojama tik saulės, vėjo ir kita ekologiška energija. Pokyčiai leis gyventojams taupyti išlaidas energijai ir sukurs postūmį naujiems verslams. Pasak D. Kreivio, tokią ateities tikrovę įvardija Nacionalinė klimato kaitos valdymo darbotvarkė. Kaip teigiama darbotvarkėje, jau iki 2030 m. pusė visos šalyje sunaudojamos elektros energijos turės būti pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių, o centralizuoto šilumos tiekimo sistemose – ne mažiau kaip 90 proc.

Taip pat vykdant klimatui neutralią politiką bus iš esmės užtikrinta šalies energetinė nepriklausomybė, nes per kelis dešimtmečius Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, atsisakys iškastinio kuro. 2050 m. žalioji energija turės sudaryti 90 proc. šalyje sunaudojamos energijos, o elektra ir centrinis šildymas bus visiškai žali. Pokyčiai ateis ir į daugumą būstų, nes per ateinantį dešimtmetį skatinant decentralizuotą elektros gamybą 30 proc. elektros energijos naudotojų turi tapti elektros energiją gaminančiais naudotojais. Energetikos ministro D. Kreivio teigimu, netrukus prioritetas bus teikiamas ne gamtinėms dujoms tiekti, o biometano gamybai vystyti bei žaliajam vandeniliui naudoti, pasitelkus kilmės garantijų sistemas. Artimiausiu metu planuojama įgyvendinti bandomąjį projektą, kuris turėtų nustatyti vandenilio panaudojimo gamtinių dujų perdavimo sistemoje galimybes, bei įvertinti P2G („Power-to-Gas“) sprendinių potencialą Lietuvoje, panaudojant esamą transportavimo infrastruktūrą.

Lietuva netolimoje ateityje švaistys mažiau energijos: iki 2040 m. jos naudojimo intensyvumas turi sumažėti per pusę. Tikslo bus siekiama elektros gamybos kogeneracijos, žalesnės pramonės, modernesnės įrangos pramonėje bei efektyvesnio transporto priemonėmis. Energiją švaisto ir žemos efektyvumo klasės pastatai, todėl jų modernizavimo tempai spartinami dvigubai, dėmesį sutelkiant į gyvenamųjų kvartalų renovaciją. Būstų savininkai galės naudotis finansinėmis paskatomis rinktis efektyvesnius katilus, keisti buitinius prietaisus efektyvesniais.

Justinas ADOMAITIS

ŪP korespondentas

123rf nuotrauka

2021-02-28