Ashburn +31,6 °C Debesuota
Trečiadienis, 19 Bir 2024
Ashburn +31,6 °C Debesuota
Trečiadienis, 19 Bir 2024

Pakirto piktnaudžiavimo šaknis

2021/05/26


Ekologinis ūkininkavimas Lietuvoje tik įgauna pagreitį. Mat ekologiniai plotai šalyje sudaro vos 7 proc. žemės ūkio naudmenų. Ne visi ekologiniai ūkiai sustiprėję. Nemažai jų savininkų abejoja, ar verta toliau ekologiškai ūkininkauti, kai parama – maža, o reikalavimai – griežti ir nuolat keičiami. Kita vertus, nepaisant, kad vietinių ekologiškų produktų paklausa šalyje didėja, į ekologinių ūkių pusę skrieja nemažai kritikos strėlių.

Tiesa ar mitas?

Grūdinių kultūrų tankumas nebetikrinamas. Tačiau tikrintojai vizualiai sprendžia, ar derlius bus pakankamas.

Netyla kalbos, neva daugelis ūkininkų deklaruoja ekologinius plotus vien todėl, kad gautų paramos pinigų. Tačiau tai, ką šiuose plotuose pasėja ar pasodina, vasaros pabaigoje ar rudenį užaria – derliaus nenuima, nelabai kam rūpi. Kam jiems vargti ir išlaidauti nuimant prastą derlių, jei išmokomis sotūs? Neva jie nė nesistengia įgyti ekologinio ūkininkavimo žinių, priemonių, kad užaugintų gerą derlių. Dažnai tik dėl akių ko nors retai pasėja ar pasodina, norėdami sudaryti ekologinio lauko įspūdį. Pavyzdžiui, į hektarą išberia saujelę moliūgų sėklų arba kelis rugių grūdus. Kiek tiesos tokiose kalbose?

„Negirdėjau, kad kas nors specialiai užartų tai, ką augino ekologiškai. Mes, ūkininkai, turime reikalą su gamta. Todėl visko atsitinka: ir pupos dėl sausros nesudygsta, ir rapsai neperžiemoja arba derlių sunaikina liūtys. Tokiais atvejais tenka jį užarti“, – „Ūkininko patarėjui“ sako Ukmergės r. ekologinio ūkio savininkas, patyręs agronomas Valentinas Genys.

„Žmogui kartais neapsimoka nuimti krušos ar sausros, kitų gamtos stichijų nuniokoto derliaus, todėl jį užaria arba kultivuoja“, – panašiai kalba viešosios įmonės „Ekoagros“ II sertifikavimo skyriaus vadovas Timas Trubila. Pasak jo, nebeliko ekologinių ūkių savininkų, kurie užartų ar kultivuotų gamtos stichijos išvengusį derlių.

Sugriežtino taisykles

Anot T. Trubilos, kai Lietuvoje buvo pradėtos mokėti išmokos už ekologinį ūkininkavimą, iš tiesų keliasdešimt ūkininkų puolė deklaruoti ekologinius plotus, norėdami pasiimti išmokas, tačiau nė neketindami ką nors sąžiningai auginti. Pavyzdžiui, išmokos už ekologinius grūdinių kultūrų plotus tuomet buvo didelės – apie 1000–1400 Lt/ha (347–405 Eur/ha). „Būdavo, ūkininkas nukulia grikius. Kitą pavasarį jis mato, kad tame lauke sudygo sėkla, kuri pernai išsibarstė kuliant, – ir vėl deklaruoja ekologinį grikių plotą. Anuomet ūkininkas „ekologas“ galėjo piktnaudžiauti, hektare pasėdamas 50–100 kg grūdų, kai reikia pasėti 250 kg, kad javai būtų reikiamo tankumo“, – aiškina T. Trubila.

Esą tokių gudručių gretos ėmė retėti, sumažinus išmokas. Iš esmės situacija pasikeitė apie 2010–2012 metus, kai Žemės ūkio ministerija sugriežtino ekologinio ūkininkavimo reikalavimus. Nuo to laiko „Ekoagros“ specialistai ekologiniuose ūkiuose tikrina, koks yra auginamų kultūrų tankumas ir vidutinis derlius. Jei nustatoma pažeidimų, ūkininkai netenka išmokų.

Patys prisiprašė

Bulvių tankumo tikrinimo procedūra tokia pati, kaip ir daržovių.

„Griežtesnių reikalavimų prisiprašė patys ūkininkai, nes piktnaudžiavo“, – teigia T. Trubila ir patikslina, jog ekologinėms grūdinėms kultūroms šįmet neliko tankumo reikalavimo. Pastaraisiais metais, tikrinant, kaip auginami ekologiški javai, rapsai, grikiai, kanapės, buvo skaičiuojama, kiek šių gyvybingų augalų yra kvadratiniame metre. Jei būdavo mažiau, nei turi būti, laikyta ekologinio ūkininkavimo pažeidimu. Tad ūkininkas išmokų negaudavo.

Jau ketverius penkerius metus ekologinių ūkių savininkai, nepriklausomai nuo to, ką augina, privalo iki einamųjų metų atsiųsti užpildytas Ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnalo lenteles. Trečiojoje šio žurnalo lentelėje reikia nurodyti, kiek gauta derliaus, kaip jis panaudotas, kiek liko nepanaudoto. „Pagal šiuos duomenis skaičiuojame, ar ūkyje pasiektas reikiamas derlingumas“, – aiškina T. Trubila ir patikina, jog „Ekoagros“ tikrintojai vieną kartą patikrina visus ekologinius javinių augalų laukus. Esą, net jei pro juos važiuoja pavasarį ar vasarą, kai augalai dar tik stybsta ar nesubrendę, net vizualiai matyti, koks bus derlingumas. Jei tikrintojas, atvykęs į ūkį rudenį ar žiemą, neras tiek derliaus, kiek ūkininkas toje lentelėje nurodė užauginęs, jis pareikalaus grūdų pardavimo įrodymų – sąskaitų, kvitų, sutarčių ir pan.

Daržoves fotografuoja

Tikrinama, ar ekologiškos daržovės ne per retai pasėtos.

Tankumo reikalavimas liko deklaruotiems ekologiniams žemės plotams, kuriuose auginamos daržovės, taip pat sodams, uogynams. Pavyzdžiui, tikrinant, kokio tankumo yra auginamos daržovės, išmatuojamas tarpueilių plotis ir eilės ilgis, suskaičiuojama, kiek gyvybingų augalų stypso keturiose lysvėse. Šiuos duomenis įvedus į formulę, sužinomas auginamų daržovių tankumas. Jei ūkininkas nesutinka, kad per retai auga jo daržovės, tikrintojas jas nufotografuoja.

„Visko būdavo daržovių laukuose. Pavyzdžiui, ūkininkas hektare ekologiškai augindavo penkis moliūgus ir norėjo išmokų. Dabar išmokų už tokį ūkininkavimą tikrai negaus“, – tvirtina T. Trubila. Esą šįmet dar labiau sugriežtėjo reikalavimai daržovių augintojams. Nuo šiol jie privalės tam tikru laiku nufotografuoti auginamų daržovių lysves, laukus ir nuotraukas nusiųsti Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Ji pagal nuotraukas ir „Ekoagros“ pateiktus sertifikavimo duomenis sprendžia, ar ekologinių ūkių savininkams mokėtinos išmokos.

Tikrintojas, spręsdamas, ar tinkamo tankumo yra ekologiniai sodai, uogynai, taip pat naudojasi formule. Į ją suvedęs vaismedžių ar krūmų tarpueilių ilgį bei kiek keturiose eilėse yra šių augalų, gauna atsakymą. T. Trubila pabrėžia, jog ekologinio ūkininkavimo tikslas – aplinkosauginis. Todėl iš ekologiškai ūkininkaujančiųjų nereikalaujama būtinai į rinką tiekti produkcijos.

Jolanta KAŽEMĖKAITYTĖ

ŪP korespondentė

Autorės nuotraukos

2021-05-26

Dalintis