Kylant trąšų kainoms, sprendimas – optimalus tręšimas bei skirtingos trąšos

Nuo metų pradžios pradėjusios kilti trąšų kainos piko dar nepasiekė, sako žemės ūkio specialistai ir pastebi, kad, žemdirbiai trąšų įsigijimo neatidėlioja, o ieško būdų kaip jas panaudoti efektyviau.sss

„Nors trąšų kainos vis kyla, be jų neapsieisi ir derliaus neužauginsi – vis tiek turime jas pirkti ir vartoti, tiesiog tai daryti galima atsakingiau – naudojame minimalias rekomenduojamas mineralinių trąšų normas, laikomės sėjomainos reikalavimų. Trąšų pirkimus planuojame iš anksto, stebime kainas, perkame pagal galimybes, kad ir sekančiam sezonui į priekį, kadangi nežinia, kaip toliau keisis situacija, kiek kainos dar kils“, - sako Šakių rajono ūkininkė Agnė Grinkevičienė.

Agnei pritaria ir Panevėžio r. ūkininkas Mindaugas Stankūnas, dirbantis beveik 500 ha.

„Mes šiemet iš anksto pasirūpinome trąšomis rudeninei sėjai ir praėjus mėnesiui jos kainavo jau 30 proc. brangiau, taigi, atidėlioti trąšų pirkimo tikrai neverta. Mes taip pat darome dirvožemio tyrimus ir pagal juos koreguojame fosforo bei kalio normas, tą patariu daryti ir kitiems ūkininkams, nes tai išties padeda sutaupyti“, – sako ūkininkas M. Stankūnas.

Kad laukti trąšų pigimo neverta, pritaria ir rinkos specialistai – pasak jų, pabrangus žaliavoms ir stipriai išaugus apyvartinių taršos leidimų kainai, gerokai sumažėjus karbamido pasiūlai, trąšos pigti tiesiog neturi sąlygų.

„Atidėliojantiems trąšų įsigijimą ir laukiantiems kainų kritimo gerų žinių nėra – kainos gali dar kilti. Tačiau dauguma ūkininkų supranta situaciją ir trąšas perka dabar ir tada, kada jų reikia“, – sako „Agrochemos“ Trąšų sky­riaus specialistas Arnoldas Kemzūra.

Kad ūkininkai ieško būdų, kaip trąšas naudoti tikslingai bei renkasi produktus, kurie dar geriau patenkina augalų poreikius, sutinka ir „Agrochemos“ Produktų vadovas Pranas Puidokas ir sako, kad pakilus trąšų kainoms, kaip niekad aktualus tapo optimalus tręšimas.

„Trąšas visada reikia vartoti tikslingai. Pirmas ir pagrindinis darbas, kurį reikėtų atlikti ūkininkams – dirvožemio tyrimas. Pagal tyrimo rezultatus planuojant tręšimus iš tiesų galima sutaupyti – jeigu tyrimas rodo, kad dirvoje fosforo ir kalio yra užtektinai, galima sumažinti šių medžiagų normas. Mažiausias tręšimui reikalingas fosforo ir kalio oksido kiekis bet kokiame dirvožemyje yra 50 kg/ha. tačiau jeigu dirvožemis yra skurdus, šių trąšų reikės daugiau“, – sako „Agrochemos“ Produktų vadovas Pranas Puidokas.

Kalbant apie azotines trąšas, situacija kitokia – be jų užauginti derliaus neįmanoma. Tiesa, pasak P. Puidoko, siekiant optimalaus pasėlių maitinimo azotinėmis trąšomis galima pasekti Vakarų šalių ūkininkų pavyzdžiu.

„Pavyzdžiui Vokietijos, Prancūzijos ūkininkai vegetacijos laikotarpiu azotą išberia arba išpurškia per tris kartus. Tuo tarpu pas mus įprasta daryti vieną arba daugiausiai – du azotinius tręšimus. Tačiau iš tiesų geresnis būdas yra tręšti dažniau, tačiau atsižvelgiant į oro sąlygas, būsimo derliaus potencialą, koreguoti azoto trąšų normas“, – sako „Agrochemos“ specialistas P. Puidokas.

Taip pat, siekiantiems efektyvaus tręšimo, specialistai siūlo išbandyti skirtingų rūšių – labiau dirvožemio ir augalų poreikius atitinkančias – azoto trąšas, pvz. skystas azotines trąšas KAS su padidintu sieros kiekiu.

„Skystos azoto trąšos KAS nėra naujiena – tai ūkininkų gana plačiai naudojamas ir pamėgtas produktas. Tačiau siekdami dar didesnio jų veiksmingumo bei geresnio augalo poreikių patenkinimo, praturtinome jas siera – tokiu būdu šios itin efektyvios azoto trąšos ne tik pamaitina augalus visomis trimis formomis jiems gyvybiškai svarbaus azoto, bet ir patenkina sierai jautrių augalų poreikius. Taigi, naudojant inovatyvius produktus ir darant tai laiku, galima ir sutaupyti, ir tausoti gamtą“, – sako P. Puidokas.