Kalis gali įsukti kainų pasiutpolkę

JAV Iždo departamentui pranešus apie sugriežtintas sankcijas vienai stambiausių kalio trąšų tiekėjų pasaulyje – Baltarusijos įmonei „Belaruskalij“, Lietuvos trąšų pardavėjai prabilo apie alternatyvius variantus, o ekonomistai kalba ir apie neabejotiną ne tik trąšų, bet ir maisto produktų kainų augimą.

Tranzitas nutrūks gruodį

Baltarusijos valdžia pranešė, kad kalio tranzitą per Klaipėdos uostą nutrauks nuo gruodžio 8 dienos ir šią žaliavą eksportuos per Rusijos uostus. Baltarusija yra viena iš keturių valstybių, kurioms tenka 80 proc. pasaulinių kalio išteklių. Be jos, daugiausia kalio išgaunama Rusijoje, Vokietijoje ir Kanadoje.

Labiausiai tikėtina, kad paskelbusios sankcijas Baltarusijai JAV kalio trąšas pirks daugiausia iš kaimyninės Kanados. Europos Sąjunga (ES) sektorines sankcijas Baltarusijai, įskaitant prekybą kalio trąšomis, paskelbė birželio pabaigoje.

Nieko tikro

UAB „Agrokoncernas“ direktorius Edgaras Šakys „Ūkininko patarėjui“ aiškino, kad kol kas dar sunku ką nors pasakyti apie būsimus sandorius, tačiau kalio ištekliai yra gamtoje susiformavusios atsargos ir pasaulyje jo iškasama tik kai kur. „Įmonei  ekonomiškai naudingiausia kalį pirkti iš Baltarusijos arba Rusijos, o kitose valstybėse ši žaliava gerokai brangesnė, be to, didesnės ir transportavimo sąnaudos“, – atviravo bendrovės vadovas.

Anot jo, kai blokuojama Baltarusija, bendrovė kalį gali pirkti iš Rusijos, tačiau jau girdėti, kad ir ši artimiausiu metu kalį ketina pabranginti apie 20 Eur už toną. „Taip jau būna – kai nėra konkurencijos, tiekėjų apetitas padidėja. Taigi Lietuvos žemdirbiams bus brangiau užauginti produkciją, todėl menksta ir konkurencingumas tarp kitų valstybių, auga produkcijos kaina ir mums, ir vartotojams“, – aiškino E. Šakys.

Direktoriaus teigimu, kol kas sunku spręsti, kokios bus galimybės įsigyti trąšų, kuriose veiklioji medžiaga yra kalis. Dabar didelę kalio dalį įmonė gauna su NPK trąšomis, tačiau pastaruoju metu šios trąšos irgi pabrango apie 40 proc. ir tebebrangsta. Tokią tendenciją lemia ribojamas jų vežimas iš Baltarusijos gamintojų. „Trąšos – sunkus produktas, kurio reikia didelio kiekio. Jos paprastai transportuojamos geležinkelio vagonais, tačiau Lietuvoje europinės vėžės infrastruktūra dar menkai išvystyta, todėl iš Vakarų viską reikia plukdyti jūrų transportu, o tai dar 10–15 proc. didina tiekimo kainas. Ir neaišku, ar to nebandys išnaudoti Rusijos tiekėjai“, – svarstė E. Šakys.

UAB „Agrochema“ Trąšų skyriaus vadovas Vytis Varanavičius irgi pažymėjo, kad dėl poreikio atsivežti trąšas iš tolimesnių gamyklų jų kaina neišvengiamai augs. Jis teigė, kad kalis, kaip žaliava, yra naudojamas gaminant skystąsias trąšas „Lyderis“ bei smulkios fasuotės sodo ir daržo trąšas. Jis teigė, kad nelikus galimybės kalį pirkti iš Baltarusijos pagrindinė alternatyva bus Rusija, tačiau šios žaliavos vis tiek trūks.

Gamintojai nedraugauja

Tarp Rusijos „Uralkalij“ ir Baltarusijos „Belaruskalij“ įmonių jau beveik dešimtmetį vyrauja įtampa, kuri buvo naudinga dėl trąšų, kurių veiklioji medžiaga yra kalis, žemesnių kainų naudotojams, tačiau pastaruosius keletą metų trečdaliu pabrango visos trąšos. Baltarusijai bus sunkiau savo trąšas parduoti ir kitoms Europos valstybėms, kurios nepritaria Aliaksandro Lukašenkos režimui.

Trąšų kainų augimas aiškinamas didėjančia trąšų paklausa. Dar 2020 metų pradžioje konferencijoje Savanoje (JAV) Tarptautinės trąšų asociacijos (IFA) ekspertas Michelis Prud’homme’as trąšų poreikį aiškino tuo, kad reikia didinti maisto gamybą, siekiant išmaitinti augantį pasaulio gyventojų skaičių. Ekspertas prognozavo, kad pasaulinė kalio trąšų pasiūla 2021 metais padidės nuo 95 iki 99 mln. t, tačiau ES, anot jo, laukiama kalio trąšų gamybos nuosmukio, o augimas numatomas tik Rusijoje ir Baltarusijoje.

„Niekas nenori patekti į perteklinę situaciją, kai kyla produktų kainų kritimo rizika. Trąšų pramonės įmonių 2020-ųjų prioritetas – rasti pusiausvyrą tarp pasiūlos ir paklausos“, – apibendrino M. Prud’homme’as.

Labiau nukentės logistai

Lietuvoje kalio trąšų niekas negamina, o nutraukus trąšų iš Baltarusijos per Klaipėdą tranzitą, ekspertų vertinimu, labiau nukentės tik AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir Klaipėdos tarptautinis jūrų uostas.

Lietuvos trąšų pardavėjai daugiau pavojų savo veiklai neįžvelgia, nes ir dabar kalio trąšos sudaro tik nedidelę visų parduodamų trąšų dalį. UAB „Scandagra“ vadybininkas Vygandas Baniūnas „Ūkininko patarėjui“ pripažino, kad dabar bendrovė kalio trąšų visai neturi. „Žemdirbiai tręšia mažai, trąšų beveik neperka, nes jos yra pabrangusios 30–40 proc. Kam labai reikia, nusiperka labai mažą dalį pačių pigiausių arba kompleksinių trąšų bei orientuojasi į monogaminį tręšimą“, – teigė jis.

Trąšų ekspertai aiškino, kad skirtingos trąšų grupės viena kitai didelės įtakos nedaro, nes dažnai yra naudojamos skirtinguose regionuose, skirtingiems augalams, todėl ypač nerimauti nėra dėl ko.

Baltarusijos kalio trąšų tranzito netektis Lietuvos bendrajam vidaus produktui (BVP) reikšmingos įtakos neturės, tačiau ekonomistai baiminasi, kad išsibalansavus trąšų rinkai gali pasijusti trumpalaikis maisto kainų augimas. Ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė viešai tvirtino, kad bendras Baltarusijos vaidmuo Lietuvos ekonomikoje per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo, o tranzito praradimo įtaka bus gana nereikšminga. „Pačiai ekonomikai ta įtaka pasijaus tik dešimtųjų dalių lygmeniu“, – tikino ekonomistė.

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas atkreipė dėmesį, kad Baltarusija, kuri yra viena didžiausių trąšų gamintojų pasaulyje, turės kur kas mažiau galimybių eksportuoti savo produkciją į Europą. „Kai tos sankcijos įsigalios, įmanomas trumpalaikis trąšų kainų augimas. Jį tikriausiai pajus visa ES, taip pat ir Lietuva, turint omenyje tai, kad Lietuvoje žmonės daugiausia pinigų išleidžia maisto produktams ir gėrimams, – kalbėjo A. Izgorodinas. – Rinka, manau, greitai prisitaikys ir į baltarusiškų trąšų vietą ateis kiti. Aštresnis poveikis gali būti juntamas mėnesį ar du.“

Su tuo, kad apribotos baltarusiškų trąšų eksporto galimybės atsilieps kainoms, sutinka ir I. Genytė-Pikčienė.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis tvirtino, kad baltarusiška produkcija Klaipėdos uoste sudaro apie 32 proc. visos krovos ir dėl to uostas negaus apie 18 mln. Eur pajamų. AB „Lietuvos geležinkeliai“ šio tranzito netektis atsieis apie 60 mln. Eur.