Ashburn +21,9 °C Debesuota
Ketvirtadienis, 21 Rgs 2023
Ashburn +21,9 °C Debesuota
Ketvirtadienis, 21 Rgs 2023

Ateityje dirbamos žemės plotai tik mažės, o problemų tik daugės

2021/11/24


Vienas iš svarbiausių iššūkių, su kuriuo artimiausiu metu gali susidurti pasaulio ekonomika – maisto sauga. Tai susiję su prognozuojamo gyventojų prieaugio poreikiais, kurie viršys augalininkystei skirtų dirbamos žemės plotų galimybes.

Kitas aspektas, kurio negalima pamiršti – klimato pokyčiai pasaulyje, ypač pastebimi temperatūros pokyčiai žemės paviršiuje. Reikia suprasti, kad šie pokyčiai palieka pėdsaką, pirmiausia nukenčia vandens ištekliai – ypač vandeningas dirvožemio sluoksnis, nereikia nei gilintis į literatūros šaltinius, pokyčius jaučiame patys. Negalima atmesti chaoso, atsiradusio dėl COVID-19 sukeltos pandemijos. Stebimas ryškus ir nuoseklus gamybos mažėjimas daugelyje šalių. Nepaisant to, mokslininkai spėlioja apie galimus didelius nuostolius ateityje. Norint išspręsti dabartinius ir ateities iššūkius gaminant žemės ūkio produkciją, būtina nuolatinė pažanga – efektyviau naudoti resursus, priimti sprendimus, leidžiančius padidinti žemės ūkio produkcijos gamybos apimtis ir kokybę, naudoti mažiau išteklių (vandens, trąšų, pesticidų ir kt.).

Nors nenorime tikėti, jog dėl vykstančių pokyčių mažėja lauko augalų produktyvumas, tai apsunkina galimybes patenkinti augančius visuomenės poreikius, susijusius su maisto produktais. Visame pasaulyje susiduriama su augančia konkurencija dėl dirbamos žemės, vandens, bioįvairovės ir kitų gamtos išteklių. Reikia atsižvelgti ir į tai, kad tuo pat metu reikia mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, siejamą su intensyvia žemdirbyste, miškų kirtimu, žemės paskirties keitimu ir dirvožemio degradacija. Norint sumažinti augalininkystės verslo pažeidžiamumą kintančio klimato sąlygomis, reikės surasti pusiausvyrą tarp gamybos apimčių didinimo naudojant gamtos išteklius ir tų pačių išteklių apsaugos. Jau šiandien dalis žemdirbių labai stengiasi išteklius naudoti ir valdyti kuo racionaliau. Kiekvienas augintojas siekia maksimalaus augalų produktyvumo, tačiau didėjimo negalima užtikrinti gerąsias savybes prarandančiame dirvožemyje. Augintojai ir mokslininkai turi vieningai siekti bendro tikslo ir kuo greičiau diegti inovatyvią patirtį gerinant infrastruktūrą, kad būtų pasiektas nuoseklus augalų biologinio potencialo realizavimas ir maksimalus išmetamų dujų iš dirvožemio mažėjimas.

Tačiau greitų pokyčių tikėtis sunku neišsprendus kai kurių įsisenėjusių problemų. Nemažai jų atsiranda dėl sugadinto dirvožemio struktūros. Anksčiau trūko žinių apie žemės dirbimo ypatumus ir galimus pokyčius. Šiandien žinių pakanka, bet dar veikia inercija ir ne vienas pasako: „Čia gi žemė, kas jai atsitiks?“. Dirvožemio kietis ir tankis tampa rimta kliūtimi, siekiant stabilaus augalų produktyvumo. Dėl dirvos suslėgimo pakinta vandens infiltracija į dirvožemį, jei lauke matome balas, reiškia yra problemų su dirvos suslėgimu. Įmirkusiame viršutiniame dirvos sluoksnyje augalams pritrūksta deguonies, ypač vyraujant šiltiems orams. Jei dirvožemis suslėgtas, tai, savaime suprantama, bus apsunkintas deguonies patekimas prie šaknų, o tai apribos maisto medžiagų įsavinimą ir padidins denitrifikacijos procesą. Susidaro rimta problema, netenkame augalams reikalingo azoto ir padidiname azoto junginių išmetimą į atmosferą, o turėtų būti priešingai.

Sprendžiant problemą, reikia pirmiausia įvertinti tai, kad augalai skirtingai reaguoja į dirvos suslėgimą ir arimo padą. Pvz., miežiai, kviečiai labiau pakantūs dirvos suslėgimui, palyginus su rapsais ir kitais augalais, turinčiais liemenines šaknis. Kukurūzai dėl stiprių šaknų mažiau jautrūs arimo padui, tačiau būtina įvertinti, kad jiems reikia daugiau vandens ir maisto medžiagų, dėl to sutankintame dirvožemyje kukurūzai dažnai pradeda skursti. Dirvos sutankinimas – viena problemų, kurią netinkamai sprendžiant galima prisidaryti dar daugiau rūpesčių. Dažniausia dirvos sutankinimo priežastis – mechaninis dirvos dirbimas, ypač netinkamai parinktais padargais, kurie mažiau stabilius dirvos agregatus paverčia dulkėmis ir dirvą sutankina 10 cm gylyje, o ariant sutankinimas perkeliamas giliau, į 20–25 cm gylį. Kartais neatkreipiamas dėmesys į transporto judėjimą lauke, technika su pakrautomis priekabomis skuba išvažiuoti iš lauko chaotiškai. Daug nereikalingų vėžių padaroma išvežant šiaudus, šiuo atveju sumuojasi dvi blogybės: dirvožemis netenka organikos ir dar yra suspaudžiamas krautuvų ratais. Paėmus ruloną, pakinta krautuvo svorio centras ir padidėja spaudimas į dirvos paviršių. Jei dirvožemyje mažai organikos, tokio dirvožemio struktūra nekompensuoja suspaudimo. Dėl dirvos sutankinimo stebime tokius reiškinius kaip dirvos susigulėjimas, užmirkimai, plutos susidarymas dirvos paviršiuje, dykumėjimas, vėjo ir vandens erozija.

Nemažiau reikšmės turi tradicinis mąstymas, padaugintas iš daugybės stereotipų bei paremtas mitais apie supaprastintą žemės dirbimą. Tačiau pradėjus analizuoti atvejus daugelis pastebi privalumus. Plačiausiai paplitęs mitas – dirvos sutankinimas atsisakius agresyvaus dirbimo. Tačiau eksperimentai rodo, kad taikant supaprastintą dirbimą, dirvos tankis neviršijo 1,3 g/kub. m. Tai – optimalus tankis. Dirvožemio gerinimu užsiima augalų šaknys, joms apmirus, susiformuoja daugybė kanalų, kuriais juda naujos šaknys, patenka vanduo bei oras. Taip per kelerius metus susiformuoja palankios sąlygos augalams augti. Dirbant agresyviai, suardoma natūrali dirvos būsena ir sudaroma tik iliuzija, kad dirva supurenta. Per tam tikrą laiką agresyvus dirbimas sukuria dar didesnį ariamojo sluoksnio sutankinimą, o blogiausia, kad sunaikinama stabili dirvos struktūra. Tokiame dirvožemyje labai greitai susiformuoja balos, o prasidėjus sausringam laikotarpiui – perdžiūva. Visa tai matome, bet niekaip nenorime patikėti, kad tai vyksta. Kartais net nepajaučiama, kaip didėja išlaidos ruošiant tokias dirvas. Agresyvus žemės dirbimas sukelia nemažai abejonių, kai matai 10 t ir daugiau sveriantį traktorių, traukiantį padargą, kurio užgriebio plotis 3 m, ir jo ratus, slegiančius vagą. Ypač dirva suspaudžiama dirbant šlapiomis sąlygomis, kas dažnai pasitaiko, taip formuojasi padas, kurio tankis viršija 1,7 g/kub. m. Šioms problemoms spręsti nėra vieno recepto, kiekvienu atveju reikia rasti savo sprendimą. Daugeliu atvejų tenka naudoti mikrobiologinius preparatus augalinių liekanų humifikacijai skatinti bei procesams dirvožemyje atstatyti.

Sunku pasakyti, kas apribojo galimybes numatyti dirvožemio tankinimo poveikį dirvožemio vandens kaupimui, drenažui ir azoto transformacijai. Visa tai yra svarbūs veiksniai, lemiantys azoto ir vandens prieinamumą augalams bei azoto junginių išplovimo bei išmetimo į atmosferą riziką. Dažnai atsitinka taip, kad dėl ekonominių aspektų mineralinės trąšos, tarp jų – ir organinės, naudojamos nesilaikant augalų poreikio mitybiniams elementams ir neatsižvelgiant į dirvožemio cheminės analizės kriterijus arba vadovaujamasi tik azoto poreikiu.

Visi veiksniai, turintys įtakos augalų produktyvumui, sumuojasi. Kuo daugiau netikslumų, tuo didesnis jų neigiamas poveikis. Mūsų nuomone, reikėtų pradėti nuo dirvožemio būklės gerinimo, tuomet bus paprasčiau suformuoti vietos sąlygas atitinkantį augalų produktyvumą.

2021-11-24 VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto docentas Vytautas LIAKAS

Autoriaus nuotraukos

dirvos suslėgimas, dirvožemio struktūra, mikrobiologinis preparatas, Vytautas Liakas, maisto sauga, klimato pokyčiai, Ūkininko patarėjas  
Dalintis

Advertisement

Advertisement

2023/09/21

Iš Traupio kraštotyros muziejaus archyvų

Anykščiai (Nykščiai.lt). 2022 metais uždarius Traupio mokyklą, ištuštėjusiame pastate liko Traupio istorijai vertingas objektas – mokyklos kraštotyros muziejus. Bibliotekos darbuotoja ėmėsi iniciatyvos, kad...
2023/09/21

Fiksuojama suaktyvėjusi laukinių gyvūnų migracija: saugumui keliuose didinti pasitelkiami ir mokslininkų sprendimai

Ruduo pamažu įsibėgėja – orai vėsta, lauke vis anksčiau temsta. Šiuo metu gerokai didėja laukinių gyvūnų migracija, o prasidėjus rujai, jų elgesys pasikeičia kardinaliai – jie praranda atsargumą ir tampa nebe tokie baikštūs.
2023/09/21

„Enefit“ į elektromobilių stoteles Lietuvoje investuos daugiau nei 10 mln. eurų

Estijos valstybinio energetikos koncerno „Eesti energia“ antrinė elektros ir dujų tiekimo bendrovė „Enefit“ per dvejus metus į elektromobilių įkrovimo tinklo plėtrą Lietuvoje ketina investuoti daugiau nei 10 mln. eurų, sako...
2023/09/21

Užsienyje savo lėšomis apmokėta būtinoji pagalba gali būti kompensuota

Europos sveikatos draudimo kortelė, viešint kitoje Europos Sąjungos šalyje, Lichtenšteine, Islandijoje, Norvegijoje, Šveicarijoje ar Jungtinėje Karalystėje, ne visada būna po ranka. O ir ne kiekvienas, kuriam šio...
2023/09/21

Daržas po stiklu visai bendruomenei

Tokią idėją Horsto kaimo gyventojams Nyderlandų Limburgo provincijoje pasiūlė Richardas Jakobsas ir Bianca Smits, turintys profesionaliai įrengtą ir paprikoms auginti skirtą  šiltnamį. Tačiau jiems kilo mintis jį pasiūlyti vietos gyven...
2023/09/21

Lietuvių kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzamino komisijos narys nuteistas dėl kyšininkavimo

Kauno apygardos teisme šią savaitę paskelbtu nuosprendžiu Lietuvių kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzamino komisijos narys Valentinas Padriezas pripažintas kaltu paėmęs kyšius iš 9 užsienio šalių piliečių, informuoja ...
2023/09/21

Seimas uždraudė kailinių žvėrelių fermas

Seimas ketvirtadienį priėmė įstatymą, nuo 2027 metų Lietuvoje uždraudžiantį kailinių žvėrelių verslą.
2023/09/21

Kolekcijoje keli šimtai kardelių, darže – derliaus rekordai

Pietvakarių Lietuvoje įkurto Kalvarijos miesto vardas siejamas su Jeruzalėje esančios kalvos vardu. Egzotišką, tačiau lietuvio ausiai įprastai skambantį vardą turinčiame mieste yra sodybą, kurioje auga ir ananasai, ir neįprastai dideli pomi...
2023/09/21

Miškų vertę galima padidinti pasinaudojant parama

Nuo rugsėjo 15 d. iki lapkričio 15 d. miškų valdytojai gali kreiptis dėl paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinim...