Klausimų ratas eurokomisarui – kaip ant delno

ES Žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaras Janušas Vojcechovskis tesi pažadą, duotą Lietuvos žemės ūkio tarybai (LŽŪT). Kaip „Ūkininko patarėją“ informavo žemdirbių organizacijų vadovai, aukštas pareigūnas balandžio 27 d. planuoja apsilankyti Lietuvoje.

Rusijos agresijos fonas 

Tai bus bene antrasis kartas, kai Lietuvoje lankysis už žemės ūkį ir kaimo plėtrą atsakingas Europos komisaras. Abu vizitus sieja Rusijos agresijos fonas. Prieš aštuonerius metus buvo atvykęs Dačianas Čiolosas. Tąsyk žemdirbiai ir perdirbėjai, ypač pieno sektorius, išgyveno

krizę, nutrūkus eksportui į Rusiją. Politikai suko galvas, kaip greičiau diversifikuoti eksporto rinkas ir sumažinti sektoriaus nuostolius. 2014 metų rugsėjį D. Čiolosas Lietuvoje siekė įvertinti realią situaciją. Dabar geriau galime įvertinti to laiko sprendimus, ES atsaką į Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją bei suvokti, jog Vladimiras Putinas su savo generolais tada testavo Vakarus, prieš ryždamiesi Ukrainoje pradėti kruviniausią karą.

Eurokomisaras J. Vojcechovskis į Lietuvą buvo pakviestas, kai pasaulis dar nenujautė, kad vos po kelių mėnesių pasikeis, atrodė, stabili geopolitinė situacija. Kai pernai gruodžio 13 d. LŽŪT delegacija Briuselyje susitiko su komisaru, kalba sukosi apie Lietuvos žemės ūkio situaciją ir ateities perspektyvas, bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) strateginio plano rengimą. Tuo pat metu Lietuvos žemdirbiai pakvietė J. Vojcechovskį apsilankyti Lietuvoje. Jis tvirtai pažadėjo tai padaryti pavasarį – pažadą dabar tesi.

Turėtų būti pagrindinis motyvas

Dėl įtemptos geopolitinės padėties kilo naujų iššūkių. Susirūpinta, kaip išvengti apsirūpinimo maistu krizės. Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininkas Aušrys Macijauskas pastebi, kad apsirūpinimo maistu klausimą žemdirbiai kėlė ir anksčiau. Aną gruodį su komisaru taip pat kalbėta apie galimą maisto stygių: „Buvo tokių požymių, kad maisto gali pritrūkti. Pirma, dėl nuolat augančios paklausos, antra – dėl Europos žaliojo kurso, kurio pasekmė gali būti sumažėjusi gamyba.“

Šiandien aktualesnis apsirūpinimo maistu, saugumo klausimas. Kai kuriose pasaulio valstybėse gali padidėti badas. Apsirūpinimo maistu užtikrinimu ir maisto sistemų atsparumo didinimu susirūpinusi EK nurodo, kad Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose iš Ukrainos ir Rusijos importuojama daugiau nei pusė visų suvartojamų javų; dar didesnis badas be rusiškų ir ukrainietiškų grūdų gresia Rytų Afrikai. Konstatuota, kad Ukraina yra ketvirta pagal dydį ES reikalingų maisto produktų tiekėja ir pagrindinis javų, aliejaus ir aliejingųjų sėklų šaltinis.

Pasak A. Macijausko, šiandien pagrindinis žemės ūkio gamybos ateities strategijos motyvas turėtų būti apsirūpinimas maistu. Gamybos lygio išlaikymas yra suderinamas su klimato kaitos švelninimo tikslais. „Mes galime daryti tvarius pokyčius, palankius klimatui ir aplinkai, ir nemažinti gamybos. Apie tai kalbame visą laiką. Įrašyti į strateginius dokumentus, kad mažės gamyba, yra kvaila“, – „Ūkininko patarėjui“ teigia LGAA vadovas.

Lietuva, deja, yra iš tų ES šalių narių, kuriose žemės ūkio gamybos intensyvumas atsilieka nuo vidutinio lygio, juo labiau nuo lyderių, pavyzdžiui, Vokietijos, Olandijos. Diskusijose rengiant Strateginį planą A. Macijauskas apie tai politikams nuolat kalbėjo, nė akimirkos neabejojo dėl tokios pozicijos teisingumo. „Estai į savo strateginius dokumentus įsirašo, kad didins gamybos apimtis, nes ji nesiekia ES vidurkio. Lietuva savo strateginiame plane to nesako. Nacionaliniame energetikos ir klimato veiksmų plane, kuris patvirtintas dar 2019 m., įsirašėme, kad gyvulių skaičius Lietuvoje mažės“, – ūkininkas niekaip negali pritarti nacionaliniuose strateginiuose dokumentuose numatomam žemės ūkio gamybos susitraukimui. Jis įsitikinęs, kad tokios nuostatos turėtų būti iš esmės peržiūrėtos, strateginiai dokumentai atitinkamai suderinti. Žemdirbių organizacijos lyderis apgailestauja, kad politikai to kol kas nenori suprasti, manydami, kad Lietuvoje maisto pagaminama pakankamai. „Bado Lietuvoje nebus, bet reikia žvelgti plačiau, užtikrinti maisto gamybą ES ir pasaulio mastu“, – atkreipia dėmesį LGAA vadovas, primindamas, kad mūsų šalyje kai kurių produktų pakankamai nebepasigaminame.

Diskutuos dėl BŽŪP

Ponui J. Vojcechovskiui lankantis Lietuvoje, neabejotina, daugiausia bus kalbama apie BŽŪP. Naujai iškilęs poreikis užtikrinti apsirūpinimą maistu, didinti gamybą tose valstybėse, kuriose gamybos intensyvumas mažesnis. Kita probleminių klausimų grupė – sąlygų suvienodinimas ES, Strateginio plano įgyvendinimo atidėjimas.

Dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo komisaras Lietuvos žemdirbiams pažadėjo oficialiai teikti Žemės ūkio direktorato pasiūlymą. Kita vertus, jis negali užtikrinti iniciatyvos sėkmės. Pirmiausia pasiūlymui turi pritarti visa Europos Komisija, paskui jį turi patvirtinti Europos Parlamentas. LGAA pirmininko A. Macijausko žodžiais, komisaras pažadėjo tokį siūlymą padėti politikams ant stalo, o koks bus sprendimas, atsakyti negali.

Išmokų suvienodinimo temos aukščiausiems pareigūnams, politikams neleidžia pamiršti Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) pirmininkas Jonas Vilionis. Pasak jo, komisaras savo laiku patikino, kad per savo kadencijos laikotarpį darys viską, kad išmokos būtų suvienodintos. Problema išlieka, tačiau padėtis yra sudėtingesnė, viskas susipynė į vieną kamuolį su strateginiais planais, klimato kaitos švelninimu, žaliuoju kursu.

LPGA vadovas primygtinai teigia, kad šie dalykai privalo būti atskirti: „Esmė tokia, kad išmokas gauname kaip kompensaciją už negautas pajamas. O dabar priplaka ir žaliąjį kursą. Kuo jis čia dėtas? Ir taip mūsų išmokos mažiausios.“

Kur link veda ligšiolinė politika?

LPGA pirmininkas J. Vilionis siūlo paskaičiuoti, kas iš tiesų lieka žemdirbiams iš tų neva didinamų tiesioginių išmokų. Atsiranda ekoschemos, kuriose dalyvauti nėra būtina, bet tuomet mažėja išmokų suma. Deklaruojame apie 3 mln. ha pasėlių ir žemės ūkio naudmenų, o tiesioginių išmokų vokas numatytas daug mažesniam plotui. Kur dar perskirstymo išmoka, pirmųjų hektarų rėmimas.

Tikrieji ūkininkai turėtų būti atskirti nuo prisiplakėlių – gudročių, kurie iškreipia žemės ūkio paveikslą, tik gviešiasi išmokų ir naudojasi lengvatiniais degalais, bet jokios produkcijos negamina. „Ūkininkų, kurie deklaruoja iki 10 ha, yra 83 tūkst., tai jokie ūkininkai, daug tokių prie Vilniaus ir Kauno. Mes gaminame, o jie pasiima išmokas“, – ŪP teigia asociacijos pirmininkas.

Ilgamečiam žemdirbių savivaldos lyderiui pikta ir apmaudu dėl ligšiolinės žemės ūkio politikos, dėl neapmąstytų sprendimų naikinamo žemės ūkio. Praėjusiu finansavimo laikotarpiu milijonai iš kaimo plėtros fondo nukeliavo Ignalinos atominei jėgainei uždaryti. Dabar finansavimas kaimo plėtrai mažėja 30 proc. Per ankstesnę ekonominę krizę iki 18 proc. sumažintas ir nedidinamas kofinansavimas, nors prisidėjimas iš šalies biudžeto galėtų siekti 25 proc. J. Vilionis galėtų be paliovos vardyti nepakankamu finansavimu žlugdomas sritis, kurios galiausiai prisideda prie bendros situacijos prastėjimo. Žemės ūkiui – špyga taukuota, papildomo rėmimo neatsiranda, kai kitiems dalykams, tokiems kaip pelkės, – pinigų yra.

LPGA lyderis neranda atsakymo, kodėl tai vyksta: žemdirbiui nuolat apsunkinamos veiklos sąlygos, ant pečių užverčiama nepakeliama administracinė našta, įvedami nauji mokestiniai įpareigojimai, o turėtos lengvatos mažinamos ar visai atimamos.

Tikisi, kad pavyks surengti susitikimą ŽŪA

LŽŪT norėtų, kad komisaras J. Voicechovskis susitiktų ne tik su politikais, bet ir su žemdirbių atstovais. Tikimasi, kad susitikimą pavyks surengti Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (ŽŪA). ŽŪA erdvė tokiam susitikimui būtų tinkamiausia, nes galėtų dalyvauti ir akademinė bendruomenė. Žemės ūkio organizacijų vadovai vieningai sutaria, kad žemės ūkio pažanga yra neįmanoma be mokslo, o žemės ūkio politika jam iki šiol skyrė per mažai dėmesio.

ec.europa.eu nuotrauka