Joniškio rajono ūkininkai neabejodami pritaria Lietuvos ūkininkų sąjungos 35-ojo suvažiavimo rezoliucijoje išdėstytiems prašymams ir siūlymams valdžiai.
Lietingą dieną, kai žemdirbiai stabtelėjo trumpam atokvėpiui, Žiemgalos ūkininkus pakalbinome ir išgirdome jų mintis apie agrarinio sektoriaus problemas.
Perteklinių reikalavimų voratinklis
Ūkininkas Gediminas Žebrauskas: „ŽŪM ir valdininkai į ūkininkus žiūri su panieka, neišklauso jų nuomonės.“Jaunasis ūkininkas Gediminas Žebrauskas yra vienas geriausių žemdirbių Joniškio rajone. Inžinerijos magistras savo ūkyje sėkmingai diegia modernias technologijas, domisi mokslo naujovėmis, priima ekonomiškai naudingus sprendimus.
Gediminas didelį dėmesį skiria aplinkos apsaugai, stengiasi pagerinti dirvožemį, rūpinasi dirbamų laukų agrokultūra. Tuomečiame Žemės ūkio universitete baigęs studijas ir nusprendęs nebetęsti pradėtų mokslinių tyrimų, jis sugrįžo į savo gimtinę ūkininkauti. Gediminas Linkaičių kaime perėmė tėvo Juozo Žebrausko ūkį ir sėkmingai tęsia jo pradėtus darbus.
Pažangiai ūkininkaujantis Gediminas „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad jį stebina menkinantis žemės ūkio ministro K. Navicko ir Vyriausybės požiūris į duonos augintojus. Jaunasis ūkininkas teigė, kad dabartiniai politikai į žemdirbius žiūri su panieka, neįsiklauso į jų keliamus reikalavimus, nesprendžia kaimo žmonėms aktualių problemų.
Bene daugiausia diskusijų dabartiniu metu sulaukia kompleksinė ekoschema ariamojoje žemėje dėl poveikio vandens ir dirvožemio ekosistemoms. Perspektyvaus augalininkystės ūkio šeimininkas teigė, kad ūkininkams ant galvos užmestas perteklinių reikalavimų voratinklis, nes kompleksinė ekoschema susikerta su sveika logika ir gyvenimo realybe.
Ūkininkas G. Žebrauskas kalbėjo, kad ŽŪM siūlo ekoschemų paramos modelį: surinkus tam tikrą balų skaičių, ūkininkams būtų mokamos išmokos už tuos hektarus, kuriuose tokia veikla vykdoma. Naujovėmis besidomintis ir pažangiai ūkininkaujantis Gediminas ministrui K. Navickui adresavo konkretų klausimą: „Norėdami žuvims, augalams atkurti natūralią ekosistemą, užtvenksite upes, pakils vandens lygis, todėl neatmetama galimybė, kad bus užlieti aplinkui esantys pasėlių plotai, užstrigs ir taip sukiužusi melioracijos įrenginių sistema, įmirks laukai, ūkininkai patirs didelių nuostolių. Kas ūkininkams atlygins patirtus nuostolius?“
Jaunasis ūkininkas sunerimęs, mat Sidabrės, Mūšos ir kitose upėse bus nemažai užtvankų. G. Žebrauskas stebėjosi, kodėl neužsimenama apie bendros žalos, kurią patirs ūkininkai, vertinimą. Biologinės įvairovės gynėjai kalba tik apie saugomų buveinių ir rūšių išsaugojimą. Jaunojo ūkininko teigimu, žemdirbiams primetami nelogiški, skuboti ir neišanalizuoti pertekliniai reikalavimai. Ponai tik numoja ranka – jūs, kaimiečiai, kapanokitės kaip išmanote. Tai, pasak, Gedimino, – ydinga politika.
Upes užtvenks ne tik bebrai
Ūkininkas Romas Karūžna: „Tokio prasto ministro, koks yra Kęstutis Navickas, iki šiol dar nebuvo.“Ūkininkas Romas Karūžna ŪP pasakojo, kad žemės ūkiui paskyrė daugiau nei 40 metų. Iki Atgimimo dirbo žemės ūkio specialistu, buvo vyr. zootechnikas, o atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, jis įregistravo savo valdas ir pradėjo ūkininkauti. Tėvo pavyzdžiu pasekė ir jo sūnus Darius. Dabar tėvas ir sūnus yra augalininkystės ūkių šeimininkai, bendraminčiai, vienas kitam padeda. Antras R. Karūžnos sūnus Marius yra abiejų ūkių inžinierius, rūpinasi žemės ūkio technika. Ūkininkai Karūžnos jau trečius metus savo laukų nearia plūgu, žemę įdirba giluminiu skutikliu, sėja tarpines kultūras.
„Aš pasakysiu tiesiai šviesiai – tokio prasto žemės ūkio ministro, koks yra K. Navickas, dar nebuvo. Ministras kenkia Lietuvos žemės ūkio plėtrai ir visai žemės ūkio ekonomikai, jam rūpi tik meldinė nendrinukė, dar jis užsimojo įdirbtus laukus paversti pievomis, bet nesidomi žemdirbių problemomis ir jų rūpesčiais“, – ŪP savo nuomonę pareiškė vienas geriausių Joniškio r. ūkininkų R. Karūžna.
Ūkininkas pasakojo, kad jis kasmet dėl bebrų daromos žalos patiria daug nuostolių. Netoli Mūšos upės R. Karūžna dirba apie 100 ha, augina grūdines kultūras. Priviso daug bebrų, labai gudrūs vandens architektai Mūšos pakrantėse stato savo būstines, nugraužia storiausius medžius, užtvenkia upę, o pakilęs vanduo užlieja nemažus pasėlių plotus.
R. Karūžnos teigimu, aplinkos apsaugos specialistai turėtų rūpintis upių priežiūra, valyti upės vagas, skatinti medžiotojus reguliuoti bebrų populiaciją, o ne mūryti naujas užtvankas. Ūkininkui nerimą kelia naujoji ekoschema – upėse bus pridaryta užtvankų, vandens lygis bus aukštesnis, negu jis yra upės vagoje, mat taip norima žuvims atkurti natūralią ekosistemą. R. Karūžna svarstė, kodėl ministras ir kiti veikėjai neskaičiuoja, kiek nuostolių dėl tokių užtvankų patirs ūkininkai, kiek dirbamos žemės bus užlieta, juk užpelkės daug plotų. Ūkininko manymu, prognozės gana liūdnos – daug derlingų plotų taps klampynėmis.
„Joniškio krašte žemė derlinga, užauga rekordinis grūdinių kultūrų derlius, daug pažangių augalininkystės ūkių. Kuo didesnis derlius, tuo didesnės pajamos, be to, didesnė nauda ne tik krašto, bet ir šalies ekonomikai. Kodėl ministrui K. Navickui nerūpi šalies gerovė, kodėl jis žlugdo žemės ūkį?“ – retoriškai klausė R. Karūžna.
Ūkininkas stebėjosi, kodėl augalininkystės ūkiams nebeskiriama įvairių fondų parama našiai technikai įsigyti, naujoms technologijoms įgyvendinti. ŽŪM aiškina, kad reikia remti gyvulininkystės sektorių, skatinti smulkiuosius ūkininkus. Ar ŽŪM žino, kiek galvijų laikytojų kasmet atsisako savo veiklos? Be to, likviduojama daug smulkių ūkių.
Ūkininkams – išbandymų metas
Jaunasis ūkininkas Andrius Jarulis sakė, kad dabar nėra stabilumo, viskas brangsta, sunku planuoti pajamas ir išlaidas.Apie sudėtingą laikmetį ir neramią geopolitinę padėtį kalbėjo jaunasis ūkininkas Andrius Jarulis. Daug įtampos sukelia valdžios priimami sprendimai. Ūkininkas įvardijo esminę ŽŪM problemą: ministras ir kabinetiniai specialistai nesupranta ūkininkų interesų, neįsigilina, kokios jų problemos. Ministerija kuria įvairias strategijas, kurios prasilenkia su realybe.
Andrius pasakojo, kad ūkininkauja trys Jaruliai: augalininkystės ūkius plėtoja jo tėvas Virginijus, brolis Raimondas ir jis: „Mūsų tris ūkius galima vadinti mažu kooperatyvu – esame vieninga ir tvirta komanda, aš dirbu 150 ha, tėvas deklaruoja 120 ha, o brolis – 60 ha. Visus darbus dirbame kartu, vienas kitam padedame, todėl suspėjame viską padaryti laiku. Tai – mūsų jėga ir stiprybė.“
Pasak Andriaus, dabar ūkininkams didelių išbandymų metas, neįmanoma planuoti pajamų ir išlaidų, nėra jokio stabilumo, nes viskas nuolat brangsta, tarsi amerikietiški kalneliai – čia aukštyn, čia žemyn: trąšos pabrango penkis kartus, keletą kartų pabrango degalai, daug brangesnė žemės ūkio technika. Jis svarstė, kokios šį sezoną galėtų būti grūdų supirkimo kainos. Gerai, jeigu supirkėjai mokės daug didesnę kainą negu ankstesniais metais, tada ūkininkai nepatirs nuostolių, pajamų balansas bus teigiamas. Jeigu prognozuojama grūdų supirkimo kaina būtų daug mažesnė, tada ūkininkauti pasidarytų sudėtinga ir nuostolinga. Bet jaunasis ūkininkas nepanikuoja, sakė, kad jų laukuose pasėliai gražiai žaliuoja, žemė sulaukė lietaus, todėl tikisi gero derliaus ir normalių grūdų supirkimo kainų.
Trys Jarulių ūkiai pasirinko neariamąją žemės dirbimo technologiją, jau penkerius metus plūgu nearia dirbamos žemės. Sakė, kad ši technologija pasiteisino: mažesnės degalų sąnaudos, daug spartesnis darbas, sveikesnis dirvožemis, padaugėjo sliekų. Savo ūkiuose tėvas ir abu sūnūs trąšų beria tiek, kiek reikia, ir ten, kur reikia, nes prieš 8 metus sudarė tręšimo žemėlapius, dirvožemiui pagerinti sėja tarpinių kultūrų.
Autorės nuotraukos
2022.06.04 ŪP korespondentė - Aldona SIREIKIENĖ Susijusios temos - skaitykite: Lietuvos ūkininkų sąjunga; LŪS Kęstutis Navickas; ŽŪM; jaunieji ūkininkai; modernus ūkis; naujosios technologijos;