Kad lietuviai augintojai nebijo eksperimentuoti ir bando jau itališkas margaraštes Borlotti pupeles su kaštonų ar riešutų prieskoniu, parodė praėjusių metų derliaus kraitė. Nenuostabu – karštėjant ir sausėjant vasaroms, į mūsų daržus atkeliauja ne tik arbūzai ir melionai... Pradedame dairytis į pietietiškas pupelių rūšis ir veisles.
Jolanta TAMAŠAUSKIENĖ
Reto ryškumo ir grožio
Itališkos Borlotti pupelės jau augdamos traukia akį ryškiaspalvėmis, ypač raudonai margintomis ankštimis, ką kalbėti apie pačias pupeles... Šis augalas tikrai pagyvins bet kurio daržininko lysves.
Škotijoje daug metų su šeima gyvenanti lietuvė Eglė pasakoja, kad ten šios pupelės kartais vadinamos dar ir spanguolinėmis, o išvirtos ar kitaip apdorotos skoniu primena kaštonus arba lazdyno riešutus ir gana mėgstamos britų virtuvėje. Verdant margumas dingsta, pupelės tampa mėsingos, švelniai kreminės ar rusvos, rausvos spalvos.
Šių pupelių tėvynė yra Pietų Amerika, tačiau jos rado kelius į viso pasaulio lėkštes ir dažnu atveju – lysves. Jos itin dažnos italų, portugalų, meksikiečių valgiaraščiuose, troškiniuose, sriubose, salotose, konservuose. Jas išbandę virtuvės šefai tvirtina, kad tai tobula veislė ukrainietiškiems barščiams.
Pupelės maistinių skaidulų, baltymų, vitaminų ir mineralų niekada nestokoja, o itališkosios Borlotti jų itin turtingos: ypač gausu vitamino B1 ir kitų vitaminų B, folio rūgšties, kalio, magnio, mangano, geležies, kiek mažiau fosforo, kalcio, vario, seleno, cinko. Viename puodelyje virtų Borlotti pupelių yra 17 g baltymų. Jos mažina kraujospūdį, insulto, koronarinės širdies ligos ir kitas grėsmes sveikatai.
Nokina saulė
Pirmiausia, dar prieš sodinant Borlotti pupeles, kyla klausimas, ko reikia, kad bet kokios gliaudomosios pupelės galėtų augti ir subręsti Lietuvoje? To pasiteiravome dr. Danguolės Juškevičienės, LAMMC SDI Daržo augalų selekcijos ir technologijų skyriaus mokslo darbuotojos. „Lietuvoje gliaudomųjų pupelių vegetacijos laikas neturėtų užtrukti daugiau nei 110 dienų, todėl reikėtų rinktis ankstyvas arba vidutinio ankstyvumo veisles, – patarė specialistė. – Jeigu šis laikotarpis išsitęs ilgiau nei
120 dienų, blogai, nes pupelės gali nespėti sunokti. Jos geriau auga ir spėja subrandinti sėklas, jeigu vegetacijos metu ir to periodo pabaigoje būna saulėtų valandų.“
Borlotti pupelės Babtų bandymų laukuose dar neaugintos. Tačiau tarptautinėje literatūroje rašoma, kad vegetacijos laikotarpis trunka nuo 80 iki 120 dienų. Skalė gana plati ir palanki šias pupeles auginti Lietuvoje, tad bandyti verta.
Sodinti Borlotti patartina jau po šalnų, bet kuo anksčiau, saulėtose vietose, kad spėtų sunokti. Kai kas prieš tai jas pamirko (tam tinka ir vanduo su pelenais).
Sodinamos apie 20 cm atstumu viena nuo kitos, tarp eilučių būtini 35–40 cm tarpai, kad geriau cirkuliuotų oras, nepultų grybinės ligos. Kai augalai pasiekia 15–20 cm aukštį, reikia atramų, mat stiebai auga kaip vijokliai ar krūmeliai. Ankštys užauga apie 10 cm ilgio.
Borlotti pupelėms lysvėje reikia atramų.Mūsų stalui
Eksperimentų virtuvėje nevengianti ir vis kažką naujo atrandanti Eglė sutiko pasidalyti keliais jos šeimos pamėgtais patiekalais su Borlotti pupelėmis.
Reikės:
Į puodą suberkite visas pjaustytas daržoves, pupeles ir, pagardinę druska, kitais prieskoniais, virkite apie valandą. Atskirai išvirkite makaronus ir sudėkite į puodą su daržovėmis. Jeigu per tiršta, įpilkite vandens. Prieš baigiant virti įdėkite sultinio. Sriubą patiekite su smulkintomis petražolėmis ir tarkuotu parmezanu.
Reikės:
Pirmiausia atskirai išvirkite (apie 2 val.) pupeles. Troškinimo indą statykite ant ugnies, įpilkite litrą sūdyto vandens, suberkite lapinius burokėlius, smulkiai pjaustytus salierus, morkas, česnakus, svogūną. Paskui išvirtas pupeles su prieskoniais ir druska, pipirais troškinkite apie 10 min., kol suminkštės. Patiekite su tarkuotu parmezanu – tai būdinga italų virtuvei.
2022.06.06 Susijusios temos - skaitykite: pupelės; pupelių receptai; ankštinės daržovės;