Draudimai daugiau tvarumo nesuteiks

Pernai atliktas tyrimas atskleidė, kad tvaraus ūkininkavimo sąvoką Lietuvoje yra girdėję mažiau nei pusė apklaustųjų. Dauguma spontaniškai minėjo ekologiškumą, draugiškumą aplinkai, auginimą be trąšų. Visgi Europoje tvarumas žemės ūkyje pirmiausia yra susijęs su atsakingu išteklių naudojimu ir apima ne tik aplinkosauginius, bet ir socialinius bei ekonominius aspektus.

„Žemės ūkis nėra savitikslis. Tai – verslas, auginantis maistą ir maitinantis augančią žmonių populiaciją, tačiau didėja spaudimas žemės ūkiui ir susirūpinimas jo poveikiu gamtai. Europos žaliasis kursas numato iki 2030 metų perpus sumažinti augalų apsaugos produktų naudojimą, penktadaliu – trąšų, ketvirtadaliu padidinti ekologinio ūkininkavimo plotus ir 10 proc. sumažinti ūkininkavimo plotus apskritai. Šie sprendimai siekia mažinti žemės ūkio poveikį gamtai, tačiau mažina ir žemės ūkio našumą, taigi, jei nebus postūmio inovacijoms, draudimai tvarumo žemės ūkiui nepridės“, – sako Zita Varanavičienė, Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) direktorė. Pasak jos, tvarus arba darnus ūkininkavimas visų pirma yra atsakingai naudojantis išteklius ir gimsta pasiekus socialinių, ekonominių ir aplinkosauginių faktorių harmoniją. Ūkininkavimas yra ekonominė veikla, todėl jai būtinas ekonominis pelnas, nekenkiant aplinkai ir visuomenei. Tvarus ūkis efektyviai naudoja išteklius, užaugina maisto prieinama kaina, kuria ir išsaugo darbo vietas, rūpinasi buveinių išsaugojimu bei pasėlių sveikata ir apsauga.

„Tvariame žemės ūkyje turime efektyviai išnaudoti dirbamos žemės plotą, saugoti augalus nuo ligų ir kenkėjų, taikyti pažangias tiksliąsias technologijas tam, kad veikliosios medžiagos patektų tik ten, kur reikia, ir tiek, kiek reikia. Taip, nedidindami dirbamos žemės ploto, galime užauginti gausų ir sveiką derlių, kuris bus konkurencingas bei parduodamas už visuomenei prieinamą kainą. Žaliojo kurso tikslai kilnūs, tačiau siekti jų reiktų apgalvotai ir labiau atsižvelgiant į Lietuvos situaciją“, – sako Z. Varanavičienė.

Ji siūlo ūkius skirstyti į tvarius, tvaresnius ir tvariausius, nes skirstymas į tradicinius ir ekologinius apima pernelyg mažai kriterijų. Pastarieji mažiau efektyviai išnaudoja žemės plotą, gauna mažesnį derlių, užaugina gerokai brangesnę produkciją ir, kaip rodo Velse, Didžiojoje Britanijoje, atlikti tyrimai, ekologiškai ūkininkaujant į aplinką išmetama daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, skaičiuojant produkcijos kilogramui. Taip pat fiksuojama atvejų, kai ekologiniai ūkiai, nesilaikydami jiems taikomų reikalavimų, žymi savo produkciją kaip ekologišką. Šių metų Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) ataskaitoje pateikiami duomenys rodo, kad kas penktas maisto produktas, pažymėtas kaip ekologiškas, turėjo pesticidų ar kitokių likučių, o 1,5 proc. ėminių net viršijo leistinas likučių normas.

„Kenkėjai ir ligos puola visus augalus vienodai. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio asociacijos (FAO) duomenimis, kasmet netenkame didelės dalies derliaus, todėl siekdami tvarumo tikslų, visų pirma turime apsaugoti derlių, nes švaistymas – vienas didžiausių tvarumo priešų“, – sako Z. Varanavičienė. Lietuvos ūkiuose pažangūs ūkininkai jau ne pirmus metus naudoja pažangius traktorius, kurie išberia trąšas pagal azoto sensorių ar palydovų duomenis. Nuolat atliekami dirvožemio tyrimai, iš stebėjimo stočių gaunama tiksli informacija apie kenkėjų ar ligų protrūkius – visa tai leidžia tausoti ne tik brangias medžiagas, bet ir aplinką.

„Lietuvoje registruodami leistinus naudoti augalų apsaugos produktus, vadovaujamės griežčiausiais Šiaurės Europos šalims taikomais reikalavimais, remiamės kokybiškais ir tiksliais duomenimis iš Skandinavijos ir Baltijos šalių, todėl galime džiaugtis vienu saugiausių maistu ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. Šių metų EFSA ataskaitos duomenys rodo, kad Lietuvoje net 97,9 proc. ėminių neviršijo leistinų likučių normų“, – sako Z. Varanavičienė.

LAAA informacija

2022.06.26