Naglis Šulija: žvaigždės lemia ne likimą, o prigimtį

Rita Šemelytė

Sinoptiko ir astrologo Naglio Šulijos gyvenimas bėga tarp žemės ir dangaus, žvalgantis į žvaigždes, tyrinėjant palydovines nuotraukas. Ir šį, ir kelis būsimus savo gyvenimus jis ketina praleisti Žemėje, nes jam patinka tai, kuo užsiima, kaip gyvena.

Orų prognozė su šou elementais Naglį Šuliją galima pavadinti pirmu ir kol kas vieninteliu sinoptiku, kuris dalykišką orų prognozę pavertė mini spektakliu. Teko girdėti, kad Naglio Šulijos prognozės tiksliausios. „Dėkui už pripažinimą. Manau, kad prognozių tikslumą lemia profesionalumas. Kitose televizijose dirba ne profesionalai, išskyrus LRT. Svarbus ir subjektyvumas: dar prieš penkiolika metų girdėjau nuomonę, kad jei per Lietuvos radiją prognozę skaito Sadukas, tai ji pasitvirtins, jei kitas pranešėjas – neišsipildys“, – šypsosi N. Šulija. Vilniaus universitete įgijęs meteorologo specialybę Naglis dirbo sinoptiku Lietuvos hidrometeorologijos tarnyboje, tik vėliau keliai pasuko į žiniasklaidą. Per dvidešimt darbo metų išbandė visas sritis – spaudą, radiją ir televiziją. „Gerai žinau pagrindinius hidrometeorologijos šaltinius, todėl atėjęs į darbą pirmiausia įsijungiu kompiuterį ir pasižiūriu duomenis. Jų gana daug, įvertinu juos profesiniu požiūriu. Paskui pasidomiu, ką atsiuntė ne tik mūsų tarnybos, bet ir partneriai iš Švedijos, paaiškėja bendras vaizdas. Tiesą sakant, veiksmas prasideda iš pat ryto, kai išvedu į lauką šunį ir pasižiūriu į dangų. Tik paskui kompiuteryje nagrinėju žemėlapius ir schemas. Jei man kas nors neaišku, skambinu kolegoms į hidrometeorologijos tarnybą ir klausiu, ką jie mano. Profesionalams visada paprasta susikalbėti“, – darbo užkulisius atskleidžia Naglis.

Šeimos pramintu keliu Rinkdamasis specialybę N. Šulija ilgai nesvarstė, nes jį visą gyvenimą supa gamtininkai. Tėtis buvo geologas, mama – biologė, teta – geografė. Naglis studijavo Vilniaus universitete Gamtos fakultete, kuriame tėtis turėjo laboratoriją, iki šiol dirba teta. „Jaunystėje tėtis, kol neturėjo šeimos, vykdavo į ekspedicijas. Bet nereikėtų pamiršti, kad tarybiniais laikais galimybės buvo ribotos. Tėtis anksti mirė, man buvo trylika metų. Liko jo archyvas, kurį saugo mama. Tėvo maršrutais po Vidurinę Aziją būtų įdomu pakeliauti, tačiau artimiausiu metu tokių planų neturiu, galbūt ateityje“, – pasakoja Naglis. Kol kas tobulina savo srities žinias. Kai pradėjo dirbti hidrometeorologijos tarnyboje, technika buvo labai atsilikusi, trūko žinių. Tada dar nebuvo kompiuterių. „Hidrometeorologijos tarnyba nupirko kelis pirmuosius kompiuterius, kurių standžiojo disko talpa buvo 40 Mb. Visi kraipė galvas: ką su tokiais aruodais daryti? Man dirbant atsirado ir palydovinių nuotraukų. Iš pradžių jos buvo spausdinamos fotopopieriuje, vėliau tapo skait­meninės, paskui pradėjo judėti kompiuterio ekrane. Per kelis dešimtmečius įvyko didžiulė techninė pažanga. Nors vis tiek ši informacija apibendrinama vienu sakiniu: rytoj lis arba ne“, – sako sinoptikas.

Astrologija susidomėjo virtuvėje Ne mažiau svarbi jo gyvenime ir astrologija, kuria susidomėjo... virtuvėje. „Anais laikais didžioji kultūrinio gyvenimo dalis vykdavo virtuvėse prie arbatos puodelio, vyno nebuvo. Vienas vyriškis pradėjo kamantinėti: kada gimiau, kurią valandą? Nustebau, kam reikia tokios informacijos. Kai paaiškino, kad, remiantis šiais duomenimis, galima sudaryti žmogaus horoskopą, užsikabinau pats. Pirmasis įspūdis buvo kaip mažo vaiko, kuris išardo žadintuvą, sudeda atgal, nors ir lieka detalių, bet laikrodis eina. Supratau, kad sistema kažkaip veikia. Susidomėjimas neišnyko iki šios dienos – šį rudenį bus dvidešimt treji metai“, – pasakoja Naglis. Tarybiniais metais Lietuvoje buvo tik keli astrologai. Vienas jų – šarminga asmenybė Romualdas Kalonaitis, žurnalistas, redaktorius, diplomatas. Vienas jo mokinių Janis Lopeta ir sudomino N. Šuliją. Lietuvoje susikerta dviejų astrologijos mokyklų – Rytų ir Vakarų mokymo metodikos. Nemažai dabartinių astrologų renkasi Rytų, bet tik todėl, kad geriau moka rusų kalbą. R. Kalonaitis – Europos, vienos stipriausių vokiškos mokyklos atstovas.

Žinios iš knygų ir praktikos Astrologijos paslapčių buvo galima semtis Lietuvoje, nors niekas netrukdė važiuoti mokytis į Vakarų Europą. Naglį viliojo astropsichologijos mokykla Šveicarijoje. „Po penkerių studijų metų iš tavęs padarys Karlo Gustavo Jungo psichoanalizės ir astrologijos specialistą, puikiai narstantį dvasinę žmogaus sandarą, bet buvo tik viena bėda – pinigai. Studijos kainuoja penkiaženklę sumą eurais vieniems metams. Šveicarui tai normali suma, o iš posovietinės erdvės išsivadavusiam lietuviui – neįsivaizduojama. Panašiai ir Didžiojoje Britanijoje – prašom, gali studijuoti jų universitetuose, mokėsi milžiniškas sumas svarais“, – apgailestauja Naglis ir priduria, kad astrologai nėra verslininkai. Dabar žinių šaltinis – internetas, knygos ir, žinoma, praktika. Pastaruoju metu Europoje ir Amerikoje labai domimasi senaisiais šaltiniais, antikos ir ankstyvųjų viduramžių astrologų knygos verčiamos iš lotynų, arabų kalbų. Arabai buvo puikūs matematikai ir literatai, didžios kultūros žmonės, kurie ištobulino astrologiją, belieka tik nupūsti dulkes nuo jų veikalų. „Tai, ką dauguma mūsų pradėję gilintis į astrologiją žinojo tik apčiuopomis, iš savo praktikos, dabar skaito kaip vadovėlį, naudoja kaip instrukciją“, – tvirtina N. Šulija.

Lietuvai lengva nebus Sudarant žmogaus horoskopą, atskaitos taškas – tikslus gimimo laikas. Lygiai taip pat sudaromas ir valstybės horoskopas. Kovo 11-ąją paskelbus Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktą, Romualdas Kalonaitis sėdėjo Aukščiausios Tarybos salėje ir laiką užfiksavo labai tiksliai. Lietuva turi tris horoskopus: pirmasis sudarytas remiantis Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto paskelbimo laiku, antrasis – 1940 metų įvykiais, trečiasis – dabartinis. „Iš horoskopų galime spręsti, kaip šalis gyvena nuo vieno laikotarpio iki kito“, – aiškina astrologas. Koks likimas laukia Lietuvos ateityje? „Žiūrėdamas į žvaigždes manau, kad didesnė tikimybė susidurti su ekonominiais sunkumais, o ne kariniais. Nuosmukis prasidės maždaug po metų įvedus eurą. Nežinau, ar laukia krizė, bet lengva nebus. Dabar mes gyvename gerai“, – teigia N. Šulija.

Į dukros horoskopą nesikiša Astrologas patikslina, kad gimimo laikas lemia ne likimą, o prigimtį. „Nežinau, ar galima koreguoti prigimtį. Girdėjau, kad yra mėginančiųjų, bet tokių specialistų mažai. Tai elektyvinė astrologija, kai parenkamas laikas kažkokiam įvykiui. Žmogus, kuris kreipiasi į tokį astrologą, turi juo visiškai pasitikėti. Pietryčių Azijoje cezario pjūvis atliekamas pagal pasirinktą laiką, taip nulemiama kūdikio prigimtis. Bet kas prisiims atsakomybę?“ – svarsto Naglis. Kitas dalykas, kai žmogus kreipiasi į astrologą norėdamas parinkti tinkamą verslo sandorio laiką, norėdamas sužinoti, kada pirkti butą ar automobilį. Pasak Naglio, tai normali praktika. Tokiu atveju sudaromas asmens horoskopas, išsiaiškinama, kokios ir kaip išsidėsčiusios planetos, kaip jos lems tolesnius įvykius. „Tai panašu į gairelių išdėliojimą slidinėjimo slalomo trasoje. Gali perspėti – ten posūkis, čia kliūtis, ten apvažiuok, būk atsargus. Astrologas padeda sudaryti gyvenimo planą, o nuo kalniuko leistis vis tiek tenka pačiam žmogui“, – teigia N. Šulija. Naglis su gyvenimo drauge Giedre Dulkaite augina po Vėžio ženklu gimusią ketverių metukų Elžbietą Mildą. Tėtis dukros horoskopą sudarė, bet nenori per daug kištis: „Tai mažas žmogutis, tegul gyvena savo laimingą vaikystę ir džiaugiasi. Kaip tėvas pasižiūriu į jos horoskopą, bet neketinu daryti įtakos.“

Šeimoje – du Vėžiai ir vienas Liūtas Giedrė irgi gimusi po Vėžio ženklu, o Naglis – Liūto. Kaip šiems Zodiako ženklams sekasi sutarti? „Negaliu pasakyti, palankus ar nepalankus tas santykis, tiesiog tam tikras. Man jau neįdomu, kaip tarpusavyje sutaria Zodiako ženklai, žvelgiu giliau, kaip išsidėsčiusios planetos viename ir kitame horoskope, koks yra tarpusavio ryšys“, – sako astrologas. N. Šulija, susipažinęs su žmogumi, nebando spėlioti, koks yra jo Zodiako ženklas. „Daug paprasčiau paklausti. Be to, tokia informacija per daug nieko neduos. Jei prisimintume dešimt vieno ženklo atstovų, įsitikintume, kad jie visi labai skirtingi“, – tvirtina Naglis. Senovės arabai sakė: to paties ženklo žmonės panašūs į du žmones, kurie stovi vienas už kito kaip traukinio vagonai. Jie svarbūs vieni kitiems kaip garvežys ir vagonas – vienas iš jų turi būti lyderis. Ženklai, kurie yra greta, panašūs į du žmones, kuriems labai svarbu žiūrėti viena kryptimi. Ženklai, kurie nutolę vienas nuo kito peršokant vieną ženklą, panašūs į žmones, kurie sėdi prie vieno stalo ir mato vienas kitą. Tai labai geras dalykinis ryšys, nors tinka ir šeimai. Per tris ženklus nutolusius žmones sieja įtemptas ryšys – jiems sunku bus tol, kol jie neišmoks kalbėti, veikti paeiliui, gerbdami vienas kito požiūrį ir veiksmus. Ryšys tarp ženklų, kurie vienas nuo kito nutolę per keturis ženklus (tai tos pačios stichijos ženklai), yra labai sklandus, komfortiškas. Ryšys tarp priešingose Zodiako rato pusėse esančių žmonių primena sūpuokles – kai vienas aktyvus, kitas turi patylėti ir palaukti. Jeigu jie mėgins veikti, kalbėti abu iš karto, konfliktas gali kilti labai greitai. Ženklas, kuris Zodiako rate yra šalia to, kuris tiesiai priešais mūsiškį, vadinamas nematomu. Tokį žmogų, jo motyvus suvokti sunku, jis tarsi nematomas, o ryšys – nesusijungiantis. Tačiau Johannesas Kepleris, kuris buvo ne tik puikus matematikas, astrologas, bet ir astronomas, įvedė tam tikras sąvokas – galima sąveika ir tarp šių ženklų. Taigi nekyla klausimo, ar yra ryšys, galima klausti: koks ryšys?

Nesinori tampyti šlapių pagalvių Jaunatviška N. Šulijos išvaizda neleidžia suklysti – sportui jis skiria dėmesio. „Man patinka sportuoti, tik ne kasdien, būtų per didelė prabanga. Neseniai susidomėjau maratonais, praeitą rudenį nubėgau 40 kilometrų. Kai nesportuoju, jaučiu, lyg po drabužiais būtų užkišta pora šlapių pagalvių, kurias kažkodėl turiu tampyti“, – pasakoja Naglis. Jaunystėje jis išbandė buriavimą, irklavimą, plaukimą. Vėliau lankė kovinės savigynos, taiči treniruotes. N. Šulijai teko dalyvauti ir „Tūkstantmečio odisėjos“ regatoje, kaip žurnalistų komandos narys pateko į etapą prie Pietų Amerikos krantų, plaukė nuo Ušuajos iki Buenos Airių. Iš pradžių atrodė, kad oras pasisekė – įgula galėjo išlipti Horno rage, tai prilygo stebuklui. Kelios valandos buvo ramios. „Mūsiškiai sakė, kad tai geras ženklas. Bet kai išplaukėme, prasidėjo stiprus štormas. Fiziškai ir psichologiškai man, turinčiam mažai patirties, pirmoji audra buvo labai sunki“, – pasakoja Naglis. Vėliau jų buvo ir daugiau, bet jos tokio didelio įspūdžio nepaliko. Be to, anot N. Šulijos, ne pačios audros svarbiausia, o tai, kad jos apnuogina, išryškina žmogaus esybę. Po tokių išbandymų šalia esantį žmogų matai tarsi kiaurai ir labai sutrinki, kai suvoki, kad jis tave mato taip pat. „Tikriausiai būtent tai pastebėję jūreiviai ir sugalvojo šūkį, kad draugystė po burėmis nesuvaidinama“, – sako Naglis. Jis buriuoja Trakų ežere ir Baltijos jūroje. Savo jachtos dar neturi, nebent varnas snape atneštų laimingą loterijos bilietą, tada gal ir nusipirktų... Ir be loterijos milijono, Naglis turi visko, ko reikia – pabėgo iš miesto ir gyvena nuosavame name sodų bendrijoje. „Kol kas tuo labai džiaugiuosi. Žiemą sniegas ir kiškiai, o vasarą paukšteliai. Sielos ramybė ir džiaugsmas. Artimiausius kelis būsimus gyvenimus tikrai praleisiu Žemėje. Man čia patinka“, – šypsosi neleisdamas suabejoti.

 Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.