Lietuvės Eglės ir latvio Roberto šeima kelerius metus gyveno tarp dviejų šalių: vyras gamindavo sūrius Latvijoje, o moteris rankdarbius – Lietuvoje. Vieną dieną jie nusprendė pastatyti sūrinę Lietuvos kaime ir gaminti sūrius kartu. Šiandien jų gaminiai – vieni geidžiamiausių šalyje.
Eglė ir Robertas nesigaili ėmęsi siūrių verslo.Rankdarbius kūrusi Eglė su sūrininku iš Latvijos susipažino vienoje mugėje. Jis negalėjo atitraukti nuo lietuvės akių. Ši pažintis netrukus baigėsi vestuvėmis ir išaugo į bendrą šeimos verslą – vis labiau populiarėjančių latviškų sūrių fabrikėlį Kaišiadorių rajone. Dėl to Robertas sutiko persikraustyti į Lietuvos kaimą, o iki tol reta viešnia virtuvėje buvusi Eglė tapo sūrių eksperte.
Liutonyse, Kaišiadorių rajone, įkurta Eglės ir Roberto sūrinė „Ostvalds fabrica“ neskaičiuoja nė dvejų metų, tačiau didžioji dauguma joje pagamintų sūrių, tiesiogine to žodžio prasme parduodami net nepasiekę prekystalių. Vien faktas, jog tik ką įkurtoje sūrinėje pagamintas „Ožragės“ sūris, parodoje „Rinkis prekę lietuvišką“ pelnė aukso medalį, apie čia gaminamą produkciją pasako iš išties daug.
„Ostvalds fabrica“ sūrinė slegia net keliolika rūšių sūrių.
Pradėję nuo latviškomis tradicijomis gaminamo sūrio, šiandien sutuoktiniai spaudžia ir kiprietiškus, gruziniškus, bulgariškus sūrius. Vien dabar gaminamais sūriais jie neapsiriboja ir žada, jog kasmet sūrinės asortimentas bus plečiamas.
Sutuoktinių įkurta sūrinė neatsitiktinai pirmiausia pradėjo gaminti latviškus sūrius. Iš Latvijos kilęs Robertas gimtoje šalyje taip pat gamino sūrius, tad pradėti verslą, žinant geriausius sūrių receptus ir gamybos technologiją, nebuvo itin sudėtinga. Latviški sūriai savo gamybos technologija skiriasi nuo lietuviškų sūrių, todėl mūsų rinkoje yra išskirtiniai.. Pienas į sūrinę atkeliauja iš vietinių ūkininkų. Šie, sako, apsidžiaugė, kad Liutonių kaime įsikūrė sūrininkai, nes šie moka už pieną daugiau. Eglė ir Robertas yra pasiskirstę sūriais. Vyras, anot pašnekovės, gamina savo latviško recepto saldaus pieno sūrius. Jų – 8 rūšys: su kmynais,bazilikais, aitriosiomis paprikomis, pomidorais, česnakais, juodgrūdėmis, ožragėmis, (populiariausias, nes suteikia riešutų poskonį) ir desertinis – su spanguolėmis, apelsinais ir skrudintais riešutais.
Sūrinė „Osvaldo fabrica“.„Lietuvoje įprasta sūrius slėgti iš rauginto pieno – tuo ir skiriasi latviški nuo lietuviškų“, – patikslino Eglė. Kasdien sūrinėje ji praleidžia 5–6, jei užsakymų daug – ir 10 valandų, tad laisvalaikio pora nelabai turi, nes savaitgaliais savo produkcija prekiauja išskirtinių prekių turgeliuose bei mugėse. Roberto ir Eglės sūrių galima įsigyti ir keliose ekologiškų maisto prekių parduotuvėse, „Bačkonių“ restorane. Parodoje „Rinkis prekę lietuvišką“ aukso medalį maisto ir gėrimų kategorijoje pelnęs „Ostvalds fabrica“ sūris „Ožragė“ nusipelnė ne tik aukštų komisijos balų, tačiau ir sūrinės klientų pripažinimo. Vienas pagrindinių šio sūrio ingredientų – ožragė. Tai prieskonis primenantis riešutų ar grybų skonį, turi stiprų poveikį prieš uždegimą, veikia raminamai ir gydo žaizdas, mažina kraujospūdį, valo kraują. Ožragės sėklos padeda mažinti cholesterolio bei cukraus kiekį kraujyje. Ne tik gardu, bet ir labai naudinga!
Prekybą naujai įkurtos sūrinės produkcija Eglė ir Roberts pradėjo įvairiose mugėse, miestų ir miestelių šventėse. Taip jau nutiko, kad sūrininkų gaminamos produkcijos populiarumas lenkė juos pačius. Kad ir kur benuvykdavo, žmonės miestuose jau laukdavo sūrininkų ir jų sūrių. „Žmonės socialiniuose tinkluose nuolatos klausinėja mūsų, ar ketiname atvažiuoti į jų muges ir labai apsidžiaugia išgirdę teigiamą atsakymą“ – sako „Ostvalds fabrica“ įkūrėja Eglė.
Nekantriausieji įsigyti sūrių atvažiuoja ir į pačią sūrinę Liutonyse. Čia pat kiemelyje pora sukonstravo itin jaukią pavėsinę, kurioje vyksta gurmaniškos edukacijos. Iki dvidešimties žmonių talpinanti erdvė retai būna tuščia. Įkūrė šalia ir sodelį. „Kai nusipirkome sodybą, joje stovėjo 11 ūkinių pastatų. Sunku buvo praeiti. Nugriovėme daug ką. Tik vieną seną kluoną palikome“, – aprodydama sūrinės aplinką, paaiškino Eglė.
„Nusipirkus sodybą Liutonyse, teko įdėti nemažai pastangų, kad šitos erdvės pavirstų tokiomis, kokios jos yra šiandien. Nei aš, nei Robertas nebijome svajoti ar dar daugiau – svajones versti realybe. Iš svajonės sūrinės projektas virto realybe, o žmonių, atvažiuojančių pas mus, pavydėti gali kiekvienas gamintojas. Sustoti neketiname“ – drąsiai sako sūrininkė Eglė.
Eglė prisipažino, anksčiau niekuomet negaminusi lietuviško sūrio. Iš pradžių ji bandė atkartoti gruziniškąjį. Pavyko gal iš penkto karto. „Pas mus pirma buvo pastatyta sūrinė, o tik tuomet pagamintas sūris“, – nusijuokė ji. Tuomet ji išmoko pagaminti itališką rikotą bei kiprietišką sūrį „Limasolį“ – kepamo halumio atitikmenį. „Nuotoliniu būdu išmokau to iš savo Kipre gyvenančios pusseserės, kuri, kaip ir aš, yra ištekėjusi už sūrininko. Tik ne latvio, o kipriečio“, – nusijuokė Eglė.
Kol Robertas gamina jau prekyboje esančius sūrius, Eglė ieško naujų receptų ir galimybių. Dažnai keliaudami sutuoktiniai svečiose šalyse susiranda sūrininkus ir mielai dalijasi patirtimi. Naujos technologijos ir receptai yra raktas į sėkmę, įsitikinusi Eglė. Būtent taip Eglės dėka „Ostvalds fabrica“ sūrinėje gimė kiprietiškasis „Limasolis“.
„Tai neabejotinas šios vasaros topas. Sūris labai skanus kepamas grilyje, todėl yra pats tikriausias vasarotojų atradimas. „Ostvalds fabrica“ gaminamo „Limasolio“ galima nusipirkti ne tik mūsų parduotuvėje, tačiau ir paragauti kaimyninių rajonų restoranuose, kurie šį atradimą greitai įsitraukė į savo meniu.“ – sėkminga naujų atradimų patirtimi dalijasi Eglė.
„Ostvalds fabrica“ įkūrėjai Eglė ir Robertas tarpusavyje yra pasidaliję darbus, tačiau su kiekviena diena jų vis daugėja. „Iš pradžių viską darėme dviese, tačiau be papildomų rankų jau neišsiversime. Plečiasi ne tik mūsų asortimentas, taip pat ir gamybos apimtis.. Pradėję nuo mugių ir miesto švenčių, šiandien jau savo produkcija prekiaujame Žiežmariuose, Kaišiadoryse, Kazlų Rudoje, Alytuje, Tauragėje, Kietaviškėse ir Liutonyse, o neseniai sulaukėme ir kvietimo iš vieno didelio prekybos centro. Kaip ir sakė Eglė, iššūkių nebijome, todėl norintys paragauti mūsų sūrių gali užsukti į bet kurį didmeninės prekybos centrą „PROMO Cash&Carry“, – sako sūrinės bendraturtis Robertas.
Gimtąją Latviją į Lietuvą iškeitęs sūrininkas Robertas dėl to nesigaili nei akimirkos. „Čia ne tik suradau savo tikrąją meilę, su kuria sukūriau šeimą ir sėkmingą sūrių gamybos verslą, tačiau net ir lietuviškai išmokau. Anksčiau nemažai žmonių su šypsena palydėdavo mano kvietimą „pakvėpuoti“ (pauostyti) sūrių, bet dabar retas kuris ir pasakytų, kad sūrius jiems siūlo ne lietuvis. Kai nori, viskas įmanoma, tad visiems gyvenime ir linkiu surasti tai, dėl ko būtų verta stengtis ir augti.“ – sako „Ostvalds fabrica“ sūrinės įkūrėjas Robertas.
Parodoje „Rinkis prekę lietuvišką“ aukso medalį maisto ir gėrimų kategorijoje pelniusio sūrio „Ožragė“ pagrindiniai ingredientai: pienas, ožragės lapeliai, saulėgrąžos, druska.
Kiti populiarūs „Ostvalds fabrica“ sūriai – „Čili pomidoras“, „Bazilikas“, „Žalčio česnakas“, „Desertinis“, „Bazilikinis pomidoras“, „Kmynas“, „Česnakas“, „Limasolis“.
KL informacija
2022.09.04 Susijusios temos - skaitykite: Ostvalds fabrica, sūrinė, sūriai