Perdirbėjų superkamas pienas pinga, parduotuvėse – brangsta

Visus užliūliavusi, ilgą laiką kilusi ir stabilumo ūkininkams teikusi pieno supirkimo kaina rugsėjo 1-ąją staiga krito žemyn ir pienininkyste besiverčiantiems žemdirbiams tarsi išmušė žemę iš po kojų. Tuo metu parduotuvėse pieno produktai tik brangsta.

Ne ūkininkai kalti

Nuo pavasario parduotuvėse pieno produktų brangimą iš pradžių buvo bandoma pateisinti tuo, kad dėl užsitęsusių liūčių Lietuvos ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės neišgali pasiruošti pašarų gyvuliams, todėl didina pieno pardavimo kainas. Vėliau visos bėdos buvo verčiamos didžiulei infliacijai, dėl kurios neva smarkiai sumažėjo pieno produktų vartojimas, dar vėliau – brangimas teisinamas išaugusia energijos kaina. Kainų didėjimo kamuolys ir toliau ritasi per Lietuvą.

Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos (LVPŪA) vadovė Renata Vilimienė visų šalies pieno gamintojų vardu gal šimtąjį kartą pareiškė: „Ūkininkai, žemės ūkio bendrovės niekada ir niekaip nelemia pieno gaminių kainų prekybos centrų lentynose, jie yra tik tie, kuriems pieno supirkimo kainas vienašališkai nustato perdirbėjai bei gamintojai.“

Ką nutyli perdirbėjai?

Pasak R. Viliminės, perdirbėjai teigia, kad infliacija liepos mėnesį (per 20 proc.) lėmė mažesnį pieno produktų vartojimą, nors prieš tai tikino, kad 70 proc. produkcijos parduoda ne Lietuvoje, kur infliacija daug mažesnė.

Kitas pašnekovės pastebėjimas: „Perdirbėjai supirkimo kainos mažėjimą grindžia tuo, kad 6 mėnesius iš eilės krito pieno miltelių, sviesto kainos biržose. Kai tose pačiose biržose kainos kyla ir mes bandome dėl jų derėtis, perdirbėjai sako, kad tai labai tolimos biržos ir jos įtakos mums neturi. Bet kodėl nutylima, kad Lietuvoje pieno, kefyro, ledų, jogurtų vartojimas pradedant koronaviruso laikotarpiu ir baigiant šia vasara yra rekordinis per visą dešimtmetį?“

Sujaukė visus planus

Tauragės krašte ūkininkaujanti Virginija Mirošničenko prieš kelias dienas gavo AB „Žemaitijos pienas“ raštą, informuojantį, kad nuo rugsėjo 1 d. už litrą pieno ji gaus 2,5 cento mažiau. „Nebūtų tokio šoko, gavus šį pranešimą, jei perdirbimo įmonė būtų ilgą laiką mokėjusi apylygę kainą visiems pieno gamintojams ir bent jau artimą kainą ES vidurkiui, tačiau to nebuvo, nes įmonės godumas ir valstybės neveiklumas ėmė viršų“, –  sakė V. Mirošničenko. Ji teigė, kad vasarą pakilusios pieno supirkimo kainos leido šiek tiek atsikvėpti, bet dabar vėl skaudus antausis. Visos viltys, planai pakibo ant plauko.

Pasak 40 melžiamų karvių laikančios ūkininkės, tokia situacija tiesiog varo į neviltį. „Dar susitiksime su „Žemaitijos pieno“ vadybininku, kalbėsimės, derėsimės, tačiau sėkmei šansų nedaug, nes supirkėjai su mumis visiškai nesiskaito, žaidžia kaip katė su pele, o taip norėtųsi gražesnio bendravimo“, – su nuoskauda kalbėjo jaunoji ūkininkė Virginija.

Įtaria slaptus susitarimus

Raštą apie mažėjančią pieno supirkimo kainą gavo ir Skuodo r. ūkininkė Danutė Jakumienė. „Ūkyje per dieną primelžiame daugiau kaip tūkstantį litrų pieno, tad 2,5 cento mažėjimas mums yra gana skausmingas, o per mėnesį – didžiulė pinigų suma“, – sakė ūkininkė. Ji patikino, kad ūkis turi įsipareigojimų Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA), bankui, tad dirbti vis tiek reikės. „Manau, pieno perdirbėjai turi pakankamai informacijos ir tuo naudojasi, manipuliuodami supirkimo kainomis“, – kalbėjo ūkininkė. Paklausta, ką planuoja daryti toliau, ji sakė, kad dairysis kitų pieno supirkėjų. Ūkininkikės nuomone, tarp stambiųjų perdirbėjų sklando slapti susitarimai.

Ūkio pajamos sumažės

Prienų r. Virkininkų kaime ūkininkaujanti Laima Balsevičienė gavo AB „Pieno žvaigždės“ laišką, kuriame informuojama, kad nuo rugsėjo 3 centais mažinama litro pieno supirkimo kaina. „Laikome 70 melžiamų karvių, per parą pagaminame per 1,5 t pieno, todėl toks supirkimo kainos sumažinimas mėnesines ūkio pajamas apkarpys daugiau nei 1 500 Eur“, – skaičiavo L. Balsevičienė. Ūkininkė sakė, kad perdirbėjai kainos mažinimą grindžia išaugusiomis elektros, dujų kainomis. „O tai gal jie galvoja, kad mums šie dalykai atpigo? Nuolat primena, kad grūdų, dyzelino kainos krito“, – piktinosi ūkininkė.

Pergudravo visus

Pirmosios pieno supirkimo kainų mažėjimo kregždės pasirodė jau rugpjūčio pradžioje, kai viena Alytaus pieninė paskelbė, kad 1 centu mažina litro pieno supirkimo kainą, bet ta banga toli nenusirito, nes niekas daugiau kainų nemažino, o ūkininkai tai praleido pro ausis.

Tačiau prieš rugsėjį beveik visi stambieji pieno perdirbėjai apie mokėjimų mažėjimą paskelbė garsiai. Beje, jie ir čia visus pergudravo, nes pranešė, kad mažinami lojalumo ar kitokie priedai, o ne pati supirkimo kaina. Pagal Ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių žalią pieną, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą, apie mažėjančią pieno supirkimo kainą supirkėjas privalo pranešti prieš 30 dienų, bet kai pieno supirkimo kaina nesikeičia, o mažinamas tik priedas, vadinasi, niekas nesikeičia ir iš anksto pranešti nereikia.

Ar yra kitas kelias?

Ūkininkai supranta, kad mažindami pieno supirkimo kainas, perdirbėjai nori amortizuoti dujų ir elektros kainų pokyčius. „Perdirbėjai nenori mažintis pelnų, o mums, ūkininkams, lieka karvėms uodegas kirpti?“ – retoriškai klausė R. Vilimienė.

Pašnekovė teigė, kad jai teko girdėti perdirbėjus kalbant, jog ūkininkai pakankamai prisišienavo, tad per žiemą tikrai laikys karves, o pavasarį truputį kilstelės supirkimo kainas ir vėl viskas bus gerai.

 „Mane tokios kalbos siutina, todėl nuoširdžiai tikiu, kad dabar paseksime olandų ūkininkų pavyzdžiu ir išeisime su šakėmis į gatves. Jei dabar, kai tiek kainuoja pašarai, elektra, degalai, mums mažinamos pieno supirkimo kainos, manau, kelio atgal jau nebėra“, – neabejojo LVPŪA vadovė.

Atsakymo neišgirdo

Kalbinti ūkininkai teigė, kad susitarimai tarp stambiųjų pieno perdirbėjų neabejotinai vyksta, tik mūsų institucijos negali, o gal nenori nustatyti jų neteisėtų veiksmų. Tie, kas matė pieno perdirbėjų pasitarimus, teigia, kad kai pokalbio tema pasisuka supirkimo kainų link, visų žvilgsniai nukrypsta į AB „Rokiškio sūris“ vadovą. Todėl ir mes, norėdami sužinoti apie superkamo pieno kainų pokyčius, pirmiausia paskambinome šios įmonės direktoriui Daliui Trumpai. Tačiau išgirdome, kad  jis atostogauja ir darbiniais klausimais nebendrauja. O į klausimą, gal kas kitas gali pakomentuoti supirkimo kainų mažėjimą, D. Trumpos atsakymas buvo dar paprastesnis: „Tokius dalykus komentuoju tik aš.“

Pirštu rodo į rinkas

UAB „Marijampolės konservai“, kuri visada išsiskiria aukštesnėmis pieno žaliavos supirkimo kainomis, generalinis direktorius Henrikas Karpavičius sakė, kad kaina artimiausiu metu bus mažinama labai nedaug. „Tokios tendencijos rinkose ir nieko čia nepadarysi, kai buvo galimybės, supirkimo kainas didinome, dabar daug  faktorių rodo, kad jas reikia mažinti“, – aiškino direktorius. Jo teigimu, pabrangus dujoms, elektrai, norint išgyventi, tenka priimti nepopuliarius sprendimus.

Taiko kitokią kainodarą

„Kaip nuo rugsėjo keičiasi pieno supirkimo kainos ŽŪK „Pienas LT“?  Žaliavų padalinio vadovas Mindaugas Čėjauskas teigė, kad  kooperatyvas taiko pieno supirkimo kainodarą, kuri pagrįsta logistikos kaštų logika. Visi kooperatyvo nariai už pristatytą į įmonę pieną gauna vienodą rinkos kainą nepriklausomai nuo to, kokį jo kiekį pristato. Skirtumą tarp stambiausių ir smulkesnių ūkių pieno kainos sudaro tik surinkimo kaštai.

„Ši kainodaros sistema naudinga smulkiems ir vidutiniams pieno ūkiams, o ūkių, parduodančių pieną kooperatyvui, kaina šiemet buvo visada aukštesnė nei rinkos vidurkis“, – aiškino M. Čėjauskas.

Iš visos laisvojo ūkininkavimo 30 metų istorijos matome, kad kaip besispaustų pieno žaliavos gamintojai ir jos perdirbėjai – visada geriausia korta lieka prekybininkų rankose.

Dainius ŠEPETYS

Susijusios temos - skaitykite: pieno ūkis, pieno supirkimo kaina, Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacija