Ashburn +4,3 °C Dangus giedras
Antradienis, 23 Bal 2024
Ashburn +4,3 °C Dangus giedras
Antradienis, 23 Bal 2024

Siekiama uždrausti vartoti mėsą

2022/09/20


Europos Sąjunga įtraukė mėsą į produktų, kurie prisideda prie klimato krizės, sąrašą ir siekia iki 2050 m. reikšmingai sumažinti mėsos vartojimą. Kiekvienas europietis turėtų per metus suvalgyti 24 kg mažiau mėsos. Nyderlandų Harlemo miestas tapo pirmuoju miestu pasaulyje, kuris savo viešosiose erdvėse uždraus mėsos reklamas ir taip sieks sumažinti vartojimą bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Kas bus kitas?

klimato krizė, mėsos vartojimas, Nyderlandų Harlemo miestas, mėsos reklama

Vartojimo įpročiai

Dr. Renata Dagiliūtė, pernai nagrinėjusi lietuvių maisto vartojimo įpročius, pastebėjo, kad mūsų valgymo įpročius labiausiai lemia tradicijos, gyvenimo būdas ir pajamos. Jos gana stipriai skiriasi atskirose ES šalyse narėse ir lemia skirtingas išlaidas maistui bei gėrimams. Remiantis ES statistikos duomenimis, ES senbuvėse namų ūkiai maistui išleidžia apie 20 proc. daugiau nei Lietuvoje. Tačiau, palyginus namų ūkių išlaidų struktūrą, matyti, kad ES senbuvėse išlaidos maistui sudaro tik apie 13 proc., o Lietuvos namų ūkių išlaidos maistui sudaro daugiau nei trečdalį visų namų ūkio išlaidų.

Europos aplinkos agentūros ir Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis, per pastaruosius dešimtmečius Europoje pasikeitė atskirų maisto produktų vartojimas. Bulvių, pieno ir jautienos suvartojimas vienam gyventojui žymiai sumažėjo, bet išaugo vaisių, daržovių, kiaulienos ir vištienos, žuvies ir jūros gėrybių bei sūrių suvartojimas. Pasikeitė ir mūsų gaminimo įpročiai, vis daugiau vartojama įvairių paruoštų daržovių, šaldytų pusgaminių, nors ištisus metus galima įsigyti šviežių daržovių ar vaisių. „Nepaisant bendrų tendencijų, išlieka skirtumai tarp naujųjų ir senųjų šalių narių. ES senbuvių šalių gyventojai suvalgo beveik dvigubai daugiau vaisių, jautienos, žuvies ir jūros gėrybių nei naujųjų ES šalių narių gyventojai. ES senbuvių šalių gyventojai vidutiniškai per metus suvalgo 91 kg mėsos, 26 kg žuvies ir jūros gėrybių, 80 kg bulvių“, – teigė dr. R. Dagiliūtė,

Kiauliena ir paukštiena – favoritai

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje pagrindinių maisto produktų suvartojimas pastarąjį dešimtmetį taip pat kito: valgoma mažiau bulvių, grūdinių produktų, jautienos, tačiau daugiau vaisių ir daržovių, kiaulienos bei paukštienos. „Ūkininko patarėjas“ panagrinėjo pastarųjų penkerių metų Lietuvos statistiką, kuri byloja, kad mėsos ir jos produktų suvartojimas vienam gyventojui didėja: 2017 m. vienam gyventojui teko 95 kg, 2018 m. – 99 kg, 2019 m. – 98 kg, 2020 m. – 104 kg, 2021 m. – 101 kg.

Mūsų tautiečiai suvalgo mažiausiai jautienos ir veršienos. Pernai vienam gyventojui teko 4 kg minėtos mėsos, ankstesniais metais vienas gyventojas suvartodavo 5–6 kg. Manoma, kad šią tendenciją lemia didelė jautienos ir veršienos kaina. Šios mėsos Lietuvoje suvartojama beveik 11 kartų mažiau negu kiaulienos, kuri dar vadinama mylimiausia lietuvių mėsa. Jos vartojimas per pastaruosius penkerius metus vis labiau augo. Pernai vienam gyventojui atiteko 59 kg, 2017 m. – 49 kg. Paukštiena yra antroji pagal populiarumą pasaulyje vartojama mėsa. Mūsų šalyje – taip pat. Pastarųjų metų statistiniai duomenys rodo, kad paukštienos vartojimas mažėja. Pernai vienam gyventojui atiteko 31 kg paukštienos, 2017–2019 m. šios mėsos suvartojimas svyravo nuo 36 kg iki 38 kg vienam gyventojui. Akivaizdu, kad lietuviai suvalgo 3 kartus daugiau mėsos, nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Bet juk mėsos suvartojimo lygis buvo naudojamas kaip matas nustatyti visuomenės pragyvenimo lygiui – kuo daugiau suvartojama mėsos, tuo „sotesnė“ visuomenė.

Mėsa – juodajame sąraše

Drastiškų priemonių, kuriomis siekiama sumažinti mėsos vartojimą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, ėmėsi Nyderlandų Harlemo miestas. Jis tapo pirmuoju pasaulyje miestu, kurio viešosiose erdvėse bus uždraustos mėsos reklamos. Šį sprendimą miesto valdžia priėmė po to, kai mėsa buvo įtraukta į produktų, kurie prisideda prie klimato krizės, sąrašą. Draudimas įsigalios nuo 2024 m. Neatmetama galimybė, kad tokie sprendimai gali ateiti ir į mūsų šalį. Todėl ŪP pakalbino mėsos gamybos ir perdirbimo sektoriaus atstovus ir pasiteiravo, kokia jų pozicija šiuo klausimu.

mesos vartojimas, kiauliena, jautiena, vegetarai LMGAGA tarybos narys Andrius Baublys seniai yra girdėjęs, kad gyvulininkystė kaltinama dėl klimato kaitos.

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) tarybos narys Andrius Baublys seniai yra girdėjęs, kad gyvulininkystė kaltinama dėl klimato kaitos. „Privedama prie to, kad gyvulininkystės sektoriuje išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos skatina klimato atšilimą. Manau, ateityje bus rastas pakaitalas mėsai, bet nemanau, kad tai bus greitai. Žmogus priklauso žinduolių klasei, valgo mėsą ir nori jos“, – redakcijai pabrėžė A. Baublys. Kalbėdamas apie reklamą jis akcentavo, kad vartotojai žino, kas yra mėsa, kas iš jos gaminama, todėl, anot pašnekovo, reklama yra labiau reikalinga naujam produktui ar madai. Pastaraisiais metais jautienos ir kiaulienos suvartojimo kultūra kinta. Prieš dešimtmetį jautienos lietuviai suvalgydavo dar mažiau. Dabar šią mėsą atranda vis daugiau vartotojų ir ją valgo. Juk lietuviška virtuvė, tradiciniai patiekalai yra iš kiaulienos. Todėl jos ir vartojama daugiausiai. „Kiauliena yra pigesnė, tačiau yra žmonių, galinčių pirkti jautieną, bet nežinančių, ką iš jos gaminti. Todėl reikia vartotojus ugdyti. Mes tą darome. Rengiame lauko dienas, parodas, vykdome švietėjišką veiklą. Tačiau žmogus turi pats norėti priimti tą informaciją ir tik tada mokytis gaminti. Mes šeimoje kiaulienos valgome mažiausiai. Pirmoje vietoje yra jautiena, antroje – žuvis ir paukštiena“, – sakė LMGAGA tarybos narys.

Turi pasirinkimo laisvę

LAAA vadovė Gintarė Kisielienė tvirtino, kad žmonėms turi būti sudaryta galimybė rinktis.

Lietuvos avių augintojų asociacijos (LAAA) vadovė Gintarė Kisielienė ŪP tvirtino, kad žmonėms turi būti sudaryta galimybė rinktis. „Žmogus turi turėti pasirinkimo laisvę ir nevalia jo versti ką nors vartoti ar nevartoti. Ką jis nori, tą ir valgo. Ar galima kažką įpiršti ar įrodinėti? Žmonės mėsą valgė ir valgys, prisiminkime mūsų šaknis ir istoriją“, – savo nuomonę išsakė G. Kisielienė. Anot pašnekovės, šylant klimatui, galbūt jį kažkiek lemia žmogaus veikla. Tačiau šį klausimą vertėtų paanalizuoti giliau. Tai, ką skaičiuoja mokslininkai, yra viena, o kad žmonėms reikia valgyti – kita. „Jei visus laukus užsėsime grūdais, kas tuomet bus? Kaip pasieksime bioįvairovę? Visur turi būti pusiausvyra. Esu prieš draudimus ir kategoriškumą, kuriuos sutinkame vos ne kiekviename žingsnyje. Būtų įdomu paskaičiuoti. Auginant gyvulius šiam sektoriui reikia santykinai mažesnio ploto. O, tarkime, šiuos plotus skiriant augalininkystei ir iš išaugintos produkcijos gaminant vadinamą „mėsą“, kiek plotų reikėtų užsėti? Ir kas tada? Iš kur tą mėsą gauti? Gal galvojama ūkiuose laboratorijas statyti?“ – teigė LAAA vadovė. Ji paminėjo, kad ėrienos sektoriuje yra juntamas mėsos trūkumas. Jos trūksta ne tik vidaus rinkoje. Eksportas pradėtas vystyti tik nuo 2018 m. Avienos ir ėrienos rinka vis labiau plečiasi.

Perlenkta lazda

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos tarybos narys Ričardas Valiulis mano, kad drastiškos priemonės, kurių jau ėmėsi Nyderlandai, – perlenkta lazda. „Nemėgstu diskutuoti tokiomis nesąmonėmis. Jos mane nervina. Prie ko tas klimato atšilimas? Tegu sustabdo traukinius, laivus, kt. transporto priemones ir lai važinėja arkliais. Tuomet klimatas atsistatys. O dėl reklamos? Žmogus norėjo valgyti ir valgys, ką jis nori, tą ir valgo, nežiūri reklamų. Reklama – žmonių zombinimas“, – kategorišką savo nuomonę išsakė pašnekovas.

Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos pirmininkei Renatai Vilimienei ne kartą teko lankytis Nyderlanduose esančiame Harlemo mieste. „Šio miesto lokaciją puikiai žinau, jis yra panašaus dydžio kaip Kupiškis. Ką tai reiškia? Jei tokiame miestelyje kaip Kupiškis nebus reklamos apie mėsą? Nebus, tai nebus. Manau, Harlemo miestas sau daro tokį reklaminį triuką. Aš žinau, kad reklama veikia, tai – stiprus ginklas. Kartais antireklama būna gera reklama. Kadangi gana dažnai tenka lankytis Olandijoje, galiu pasakyti, kad ten mėsos valgymo įpročiai yra pakankamai stiprūs, bet noriu atkreipti dėmesį, kad tos šalies prekybos centrų lentynose dominuoja jautiena, antroje vietoje – paukštiena, paskui triušiena ir kiauliena, kurios ne visuose prekybos centruose pavyksta rasti“, – ŪP tvirtino R. Vilimienė. Ji paminėjo, kad Olandija yra gyvulininkų šalis, todėl abejojama, kad mėsos vartojimas ten bus užmirštas.

 

Autorės ir socialinių tinklų nuotraukos

2022.09.20 Jolita ŽURAUSKIENĖ ŪP korespondentė

Susijusios temos - skaitykite: klimato krizė, mėsos vartojimas, Nyderlandų Harlemo miestas, mėsos reklama

Dalintis
2024/04/23

Gyvulių augintojams ir pašarų gamintojams – dar vienas apynasris

Nuo kitų metų įsigaliosiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2023/1115 dėl tam tikrų su miškų naikinimu ir alinimu siejamų biržos prekių ir produktų tiekimo Europos Sąjungos (ES) rinkai bei jų eksportui iš ES, kit...
2024/04/23

Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkursas 2024

Etninės kultūros globos taryba kartu su Lietuvos kaimo turizmo asociacija, Žemės ūkio ministerija ir Turizmo rinkodaros asociacija kviečia Lietuvos kaimo turizmo sodybų šeimininkus dalyvauti Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkurse 2024.
2024/04/23

Seimas sudarė geresnes sąlygas ginkluotės gamybai Lietuvoje

Seimas priėmė Investicijų įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pataisas, kuriomis nuspręsta sudaryti palankesnes sąlygas stambiems projektams, užtikrinantiems neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius.
2024/04/23

Reguliuojama pieno kaina. Kodėl ne?

Ūkininkai deda nemažai vilčių į Ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių žalią pieną, nesąžiningų veiksmų draudimo, vadinamąjį Pieno, įstatymą, kurio projektą Seimas paskyrė tobulinti Ekonomikos komitetui (EK). Iškelta mintis, kad pieno sek...
2024/04/23

Sužinokite, kiek institucijų dirba, kad rinkėjai gautų patikimą informaciją apie kandidatus

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) puslapyje viešai paskelbtus kandidatų į Respublikos Prezidentus duomenis analizuojantys rinkėjai ne visada susimąsto, kiek tarnybų ir institucijų dirba, kad pagrindinio Lietuvos rinkimų organizatoriaus ...
2024/04/23

Vietos maisto produktai – mūsų stiprybė, kurią mokomės įvaldyti

(VDU ŽŪA langas) Gyvename sparčiai kintančiomis išorinės aplinkos sąlygomis. Pokyčius spartina kompleksas priežasčių, tarp kurių – klimato kaita ir neatsinaujinančių išteklių brangimas; geopolitinė aplinka, galinti transformuot...
2024/04/23

Šiandien – nacionalinių parkų ir Viešvilės rezervato gimtadieniai

Prieš 33 metus (1991 m. balandžio 23 d.) Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos nutarimu įsteigti Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaitijos nacionaliniai ir Trakų istorinis nacionalinis parkai, o pirmajam Lietuvos nacionaliniam parkui su...
2024/04/23

Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės 8 standarto reikalavimai

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) primena, jog pareiškėjai turi laikytis žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) 8 standarto („Mažiausia ariamosios žemės, skirtos negamybiniams plotams arba objektams, dali...
2024/04/23

Meškinis česnakas – ir vertingas, ir... pavojingas!

Daug girdime apie organizmui labai naudingą meškinį česnaką. Šis anksti pavasarį miškuose, o kai kur ir sodybose pasirodanti žolinis augalas yra sulaukęs daug pagyrų, vadinamas vitaminų bomba. Natūralu, kad norisi skubėti jo p...